Janinos ir Algirdo Dambrauskų Sodyba: Istorija ir Kultūrinis Paveldas

Šniūraičiuose (Radviliškio rajone) esanti Janinos ir Algirdo Dambrauskų sodyba praeitą savaitgalį tapo menininkų traukos centru. Čia surengtame seminare „Vasaros sesija“ kūrėjai iš Lietuvos ir Latvijos tapė, lipdė, pynė ir kitais būdais gamino įvairius rankdarbius bei mokė norinčiuosius.

Seminaro Idėja ir Dalyviai

Seminaro iniciatorė, Šiaulių universiteto Menų fakulteto dėstytoja Danutė Kaučikienė, prieš pusantrų metų persikėlusi į Šniūraičius, ėmėsi įgyvendinti meniško sumanymo. Seminaro dalyviai atvyko iš Kauno, Radviliškio, Kėdainių, Akmenės, Druskininkų, Palangos, Latvijos ir vietinių bendruomenių narių.

Kūrybinės Dirbtuvės

Norintys galėjo išmokti velti veltinį, verti papuošalus iš karoliukų, tapyti ant šilko, stiklo, medinių lentelių, lipdyti keramikos dirbinius, gaminti vario žiedus ar pinti skrybėles iš klevo lapų. Radviliškio Gražinos pagrindinės mokyklos technologijų mokytojas Donatas Kurmanskis seminaro dalyviams ir svečiams pristatė žiedų iš varinių vamzdelių gamybos amatą, kurio jau apie 20 metų moko penktokus ir šeštokus.

Menininkų pleneras Šniūraičiuose. Šaltinis: sa.lt

Bene didžiausio susidomėjimo seminare sulaukė floristikos dėstytojos iš Jelgavos žemės ūkio universiteto Ligitos Danenbergos klevo lapų skrybėlės.

Sodybos Istorijos Puslapiai

Ši sodyba mena ne tik kūrybines dirbtuves, bet ir sudėtingą Lietuvos istoriją. Dambrauskų šeimos istorija yra glaudžiai susijusi su Lietuvos tremtimis ir partizaniniu judėjimu. Vienas iš lietuvių - buvęs ūkio samdinys Antanas Dambrauskas, padėdavęs tėveliams atlikti lauko darbus, nes turėjome 38 hektarų ūkį.

Dambrauskų santykiai su tėveliais buvo geri, tad iki šiol negaliu suprasti, kas juos paskatino taip žiauriai pasielgti. Tremiant jis mums jokios užuojautos nerodė, tik vienas kareivukas patarė imti daugiau šiltų drabužių ir maisto, prasitarė, kad veš už Uralo.

Sodyba, išgyvenusi sovietinę okupaciją ir tremties laikotarpius, dabar atgimsta kaip kultūros ir meno centras, jungiantis skirtingas kartas ir kūrybines patirtis.

Tremtis į Sibirą. Šaltinis: Bernardinai.lt

Tremties prisiminimai

Gimiau 1937 metų rugpjūčio 3-iąją. 1948 metais buvau Girininkų pradžios mokyklos trečiokė. Tremties rytą, kai pas mus atėjo trys ginkluoti rusų kareivukai ir du lietuviai, dar miegojau. Pabudino mamos verksmas.

Kai mus nuvežė į Sibirą, prasidėjo skirstymas. Patekome į Sibiro Usolję, Angaros pakrantėse, už 83 kilometrų nuo Irkutsko, Krasnojarsko krašte. Žinoma, mūsų niekas nenorėjo priimti, nes buvo per daug burnų. Pagaliau atsiradome Zimoje, apgyvendino seno dviaukščio barako kambarėlyje. Jame jau gyveno čigonai ir ukrainiečiai. Pamenu, kad gaudavome duonos davinėlį, kurio atsiimti į parduotuvę eidavo Danutė.

Partizanų kovos

Šiame kontekste svarbu prisiminti ir partizanų kovas, kurios taip pat paliko gilų pėdsaką Lietuvos istorijoje. LLKS Tarybos 1949 m. vasario 16 d. Deklaracijos signataras, LLKS Tarybos prezidiumo narys ir Visuomeninės dalies viršininkas J. Juozapas Šibaila gimė 1905 m. kovo 18 d. Alytaus aps. Nedzingės vls. Vadėnų k.

Nuo 1944 m. rugsėjo-spalio mėn. iš Ukmergės aps. veikusių 2-ojo (Balninkų, Kurklių, Kavarsko vls.) ir 3-iojo (Pabaisko, Šešuolių, Želvos ir Žemaitkiemio vls.) rajonų subūrė Balninkiečių laisvės rinktinę ir jai vadovavo. Nuo 1945 m. gruodžio 1 d. Didžiosios kovos apygardos B rinktinės štabo viršininkas slapyvardžiu Diedukas. Redagavo rinktinės leidinį „Tėvynė šaukia”. Nuo 1948 m. kovo 21 d. ėjo apygardos štabo viršininko pareigas.

Kultūrinė Reikšmė Šiandien

Šiandien Janinos ir Algirdo Dambrauskų sodyba yra ne tik istorijos liudininkė, bet ir gyvas kultūros židinys, kuriame gimsta naujos idėjos ir kūrybiniai projektai. Tokios iniciatyvos padeda išsaugoti ir puoselėti Lietuvos kultūrinį paveldą, perduodant jį ateities kartoms.

Ši sodyba yra puikus pavyzdys, kaip istorinė atmintis ir kūrybinė energija gali susijungti, kuriant naują, gyvybingą kultūrinę erdvę.

Lietuvos gyventojų tremtys

tags: #janinos #ir #algirdo #dambrausku #sodyba