Fermų Paskirties Pastatai: Karvidžių Statyba ir Reikalavimai Lietuvoje

Fermų statyba - tai sritis, kurioje, pasitelkiant visas plieninių pastatų projektavimo, gamybos ir statybos žinias, sėkmingai veikiama žemės ūkio ir gyvulininkystės srityse. Planuojant fermos statybas, tikimasi, kad naujas statinys optimizuos veiklą, sukurs tinkamas ir patogias sąlygas gyvuliams bei padidins galimybes sėkmingai vystyti verslą ūkininkavimo srityje. Taigi patvarus pastatas yra būtinas, jei norima, kad žemės ūkio veikla ilgą laiką būtų produktyvi ir naši.

Kaip partneris, puikiai suprantama, kad išsamiai įvertinus kiekvieną atvejį, esame pasirengę pateikti individualius metalo konstrukcijų sprendimus kiekvienai fermai. Ar tai būtų karvidė (angarai galvijams, pieno fermos), ar paukštidė (vištidė, putpelių ūkis, kt.), avidė, kiaulidė, arklidė, žuvidė, ar bet kokie kiti angarai gyvuliams, kiekvienas pastatas privalo atitikti jam skirtus reikalavimus. Svarbu atsižvelgti į viską - ne tik į tai, kokie gyvuliai ar paukščiai bus laikomi, bet ir į tai, ar jie fermoje judės laisvai, ar bus laikomi stacionariai, kaip pastatas bus vėdinamas, apšviečiamas, valomas, ar jis bus apšiltintas, ar šaltas ir kt.

Kitaip tariant, fermų statyba - kompleksinė sritis, kai reikia apgalvoti ne tik fermos (tvarto, daržinės, kluono ir kt.) dydį, formą, bet ir funkcines jos galimybes. Svarbu, kad pastatas būtų ne tik ekonomiškas, bet ir tvarus, erdvus ir patogus. Viskas yra glaudžiai susiję, todėl savaime suprantama, kad patyręs partneris, sugebantis prisiimti atsakomybę už visus fermos statybos etapus - labai reikalingas. Apsiimama viskuo nuo pat projektavimo iki raktų atidavimo klientui.

Šiuo metu Dirvonėnų kaime pradedamas įgyvendinti naujas projektas - karvidės (kitos paskirties fermų pastato) kapitalinis remontas. Šio projekto metu bus atnaujintas ir modernizuotas 3552 kv. m ploto pastatas, siekiant sukurti efektyvias ir gyvūnų gerovei pritaikytas sąlygas. Šis kapitalinio remonto projektas leis atnaujinti pasenusią infrastruktūrą, optimizuoti ūkio veiklą ir užtikrinti aukštesnius gyvulininkystės standartus. Būsimos karvidės statybvietėje vyksta intensyvūs paruošiamieji darbai.

Pieno ūkiai turi dideles perspektyvas mažesnio derlingumo dirvožemio rajonuose. Kalvota Rytų Aukštaitija idealiai tinka taip išnaudoti gana apleistų laukų potencialą. Žemės naudmenų kaina taip pat čia yra gerokai mažesnė nei žemės ūkiui populiaresniuose centrinės Lietuvos regionuose. Karvė per metus gali duoti apie 6-7 tonas pieno, pagimdo vieną veršelį. Gerai prižiūrima karvė darbinga 5 ir daugiau laktacijų.

Karvidės plotas apskaičiuojamas pagal numatomų laikyti karvių kiekį. Rekomenduojama skaičiuoti, kad 100 kg gyvo svorio turėtų būti skirta 7 kubiniai metrai patalpos erdvės. Pasaulyje sparčiausiai plinta didelės karvių fermos kuriose laikoma 300 - 600 karvių, kompleksas gali susidaryti iš kelių tvartų. Tvartai statomi šalto tipo ir dažniausiai iš medinių konstrukcijų. Guoliavėtės nekreikiamos, karvės guli ant paklotų, įrengiamos kuo dažnesnį melžimą užtikrinančios sistemos. Karvės laikomos palaidai.

Karvidės Planavimas ir Projektavimas

Karvidžių projektavimą ir statybą reglamentuoja Galvijų pastatų technologinio projektavimo taisyklės ŽŪ TPT 01:2009. Pirmame etape numatoma, kokio tipo karvidė geriausiai tiks numatytoms sąlygoms.

Karvių laikymas skirstomas į kelis būdus: tvartinis - ganyklinis ir vien tvartinis. Tvartinis - ganyklinis, kai karvės šaltuoju metų laiku laikomos tvarte, o vasarą ganomos. Tai leidžia šiltuoju metu laiku sumažinti darbo sąnaudas tvarto priežiūrai, tačiau mobilus melžimas ir šėrimas bus brangesni nei laikant tvarte. Galima dalį raciono sutaupyti karvėms duodant žaliuosius pašarus, tačiau sunkiau kontroliuoti optimalų maisto davinį ir mikroelementų kiekį davinyje. Buvimas lauke teigiamai veikia organizmą, užgrūdina veršelius, tačiau tuo pačiu metu kyla pavojus dėl parazitų. Laikymas tvarte labiau skirtas aukšto ir labai aukšto produktyvumo karvėms. Joms galima užtikrinti individualų racioną, paprasčiau pamelžti, mažiau stresų dėl hierarchinės padėties aiškinimosi saitinio laikymo atveju.

Karvidės bus šiltos, kai yra apšiltintos sienos ir stogas arba perdanga ir reguliuojama vidaus temperatūra, jo U<1 W/(m2xK). Tokie tvartai naudojami esant saitiniam laikymui. Pastaruoju metu populiarėja palaido laikymo tipo šaltieji U>3 W/(m2xK) tvartai, kai viduje oro temperatūra tik 4 - 6,5 oC didesnė nei lauke. Šaltasis tvartas - kai tvarto sienos ir stogas neapšiltintas. Taip pat pusšilčiai tvartai, kai apšiltinamas stogas ar perdanga nešiltinant sienų ir žiemą palaikoma teigiama temperatūra. Tokie tvartai pigesni, karvės juose geriau vystosi ir būna geresnės fiziologinės būklės.

Pagal karvių laikymo sąlygas fermos skirtstomos į du pagrindinius tipus: saitinio ir palaido galvijų laikymo. Pastaruoju metu populiaresnės palaido laikymo fermos. Saitinio laikymo fermos turi būti šildomos.

Reikalavimai Karvidei

Patalpų aukštis nuo grindų iki statybinių konstrukcijų tvartuose turi būti ne mažesnis nei 2,7 metro, giliuose tvartuose - ne mažesnis kaip 3,5 metro. Mobiliai technikai reikėtų paskaičiuoti ne mažiau kaip 0,2 metro atsargą iki statybinių konstrukcijų apačios.

Saitinio laikymo tvartuose nuo grindų iki lango apačios turėtų būti ne mažiau kaip 1,2 metro. Palaido laikymo tvartuose langai apsaugomi grotomis iki 1,8 metro. Giliuose tvartuose - iki 2,4 metro aukščio nuo grindų. Iš lauko pusės įrengtose pasivaikščiojimo aikštelėse langai apsaugomi iki 1,8 metrų aukščio nuo žemės.

Iš pieno surinkimo ir paruošimo patalpų neturi būti tiesioginio išėjimo į galvijų laikymo patalpas. Jų grindys turi būti atsparios plovimui ir dezinfekavimo priemonėms. Sienos dažomos plovimui atspariais dažais. Palangės turėtų būti su nuolydžiais. Prie įėjimo į švarias patalpas įrengiami čiaupai batams plauti ir nuotakynas.

Melžyklos grindys turi būti lygios, neslidžios, betoninės arba uždengtos specialios paskirties paklotu. Grindys, sienos ir lubos dengiamos drėgmei atspariais, lengvai plaunamais dažais. Priešmilžio gardo grindys betonuojamos su ne didesniu kaip 6 laipsnių nuolydžiu.

Saitinis Karvių Laikymas

Karvės laikomos pririštos perdarynėse (iš šonų ir priekio apribota vieta) su grupinio paleidimo įtaisu trumpai arba ilgai pririštos. Trumpai pririštos gulėdamos galvą laiko virš ėdžių ar šėrimo stalo, tačiau galvijas turi galėti pasukti galvą ir pasiekti šoną. Ilgam pririšime galvijas gali gulėti visu kūnu. Gyvūnai būtinai turi turėti galimybę mocionui (pasivaikščiojimui lauke). Patalpos suskirstomos į atskiras patalpas skirtingoms gyvulių grupėms. Jos grupuojamos pagal apsiveršiavimo laiką ir produktyvumą, užtrukusios karvės išskiriamos į atskirą grupę. Kiekvienoje sekcijoje numatomas atskiras išėjimas į ganymosi arba ganymosi-maitinimosi kiemą. Pirminiam pieno paruošimui įrengiamos atskiros patalpos. Veršeliai iki 6 mėnesių negali būti rišami.

Perdarynės ilgis - 1,7 metro (trumpojo pririšimo), iki 2,2 metro (ilgojo pririšimo), plotis - 1,2 metro. Konkrečius matmenis reikėtų paskaičiuoti pagal numatomų laikyti karvių dydį. Grindų nuolydis neturi būti didesnis kaip 2 procentai, turėtų būti 0,12- 0,2 m aukščiau mėšlo šalinimo kanalo dugno. Labai ilgos perdarynės neverta daryti, nes padidėja darbo sanaudos jos valymui.

Keturių eilių saitinė karvidė. 1 - mėšlo takas, 2 - perdarynė, 3 - šėrimo takas

Saitinis laikymas yra imlesnis darbui, yra sunkiau pamelžti, išvalyti mėšlą. Naujoms karvidėms reikėtų rinktis besaičio laikymo sistemas.

Palaidas Karvių Laikymas

Karvės nepririštos ir laisvai vaikšto po patalpą. Joms įrengiamos atskiros patalpos pagal grupes: melžiamos, užtrukusios, besiveršiuojančios. Išskirstymas pagal panašios fiziologijos grupes leidžia išvengti stresą sukeliančių situacijų. Dar gali būti skirstomos pagal apsiveršiavimo laiką ir produktyvumą.

Keturių eilių 26 - 31m. pločio boksinės karvidės schema, 1 - mėšlo takas, 2 - boksai, 3 - šėrimo takas, 4 - plyšys kraige

Karvės ilsisi specialiuose įrengtuose boksuose ar guoliavietėse poilsiui arba poilsiui ir matinimuisi. Iš dviejų pusių boksas atskirtas atskyrėjais, iš vienos pusės - siena arba pertvara. Taip pat gali būti daromos ištisai kreikiamos guoliavietės. Bokso grindys daromos 15-20 centimetrų aukščiau nei praėjimas ir su nuolydžiu į praėjimą. Maitinimo boksuose įrengiamos girdyklos ir numatomos mėšlo grotelės. Boksų eilės įrengiamos išilgai ir skersai patalpos. Tradiciškai bokso plotis yra 1,2- 1,25 m, ilgis 2,3- 2,4 m, prie sienos gali būti ilgesnis. Rekomenduojama turėti daugiau boksų nei yra karvių, kad karvėms nebūtų problemų pasirenkant vietą, ypač kai silpnesnę karvę iš jai patinkančio bokso išvaro stipresnė karvė.

Maitinimui rekomenduojama įrengti maitinimo stalus, tai leidžia sutrumpinti laiką šėrimui. Karvės melžiamos atskirai įrengtose įvairių tipų melžyklose, taip pat įrengiamos pirminio pieno perdirbimo patalpos. Besaitis karvių laikymas suteikia daugiau galimybių procesų automatizavimui ir yra mažiau imlus darbui. Tačiau jam reikia aukštesnės kvalifikacijos darbuotojų, labai profesionalios zootechninės ir veterinarinės priežiūros dėl pastovaus gyvulių tarpusavio kontakto. Taip pat pašarų reikia 5 - 7 procentais daugiau dėl jų praradimų.

Veršiavimosi ir Veršelių Laikymo Patalpos

Tvarte laikant daugiau kaip 20 karvių, turi būti numatytas atskiras veršiavimosi gardas arba atskiri gardai besiveršiuojančioms karvėms. Veršiavimuisi naudojant individualius gardus būna mažesnis veršelių kritimas. Bendrame garde veršialiams daug didesnė tikimybė gauti infekciją. Garde kreikiamas visas gardo grindų plotas. Turi būti numatytos priemonės karvėms pririšti ir pamelžti.

Iki 2 savaičių veršeliai laikomi atskiruose garduose - naujagimių veršelių patalpoje, po to - grupiniuose garduose. Auginant po vieną garde, veršeliai atskirai laikomi 2 mėnesius. Iki 4 mėnesių veršeliai laikomi ant kraiko, tokio amžiaus telyčiatės atskiriamos nuo buliukų. Laikomi veršeliai turėtų būti panašaus amžiaus su ne didesniu kaip mėnesio amžiaus skirtumu. Besaičio laikymo ūkiuose pakaitinis prieaugis laikomas palaidas.

Statybinės Medžiagos Karvių Fermos Statybai

Pagrindinė statybinė medžiaga karvidžių statybai yra betonas. Dėl savo kapiliarinės struktūros betonas įgeria srutas ir kenksmingas dujas. Dujos, net ir nuvalius betoną, išsiskiria iš jo sudarydamos kenksmingų dujų koncentraciją ore. Dujos iš betono skiriasi apie 100 valandų, iš stipriai įmirkusio betono - dar ilgiau.

Dujų patekimas į betoną mažinamas keliais būdais: gerinant betono savybės priedais, kurie mažina betono higroskopiškupą, padengiant pramoninėmis kenksmingoms sąlygoms atspariomis dangomis, uždarant poras paviršiuje įsigeriančiomis hidroizoliacinėmis medžiagomis ar įsiskverbiančia ir betono paviršiaus struktūrą pakeičiančia nano danga. Betonuojama ant hidroizoliacinės plėvelės, kad būtų išvengta teršalų patekimo į gruntą ir gruntinio vandens patekimo į betono pagrindą.

Pastato konstrukcijoms, perdengimams, stogo konstruktyvui naudojama daug medienos. Dėl agresyvios aplinkos mediena turi būti gerai išdžiovinta ir apdorota impregnantais. Jos paviršių dėl didelio įgeriamumo reikia nutepti apsauginiais dažais.

Pastaruoju metu populiarėja daugiasluoksnių plokščių naudojimas. Fermų statybai pritaikytos plokštės įgeria mažiau kenksmingų dujų, atsparios agresyviai aplinkai ir ilgaamžės.

Fermų Įranga

Šiuolaikinė karvidžių įranga yra sudėtinga, bet padeda mažinti darbo sąnaudas bei didina galvijų produktyvumą praktiškai visuose karvių priežiūros etapuose. Įranga taip pat stebi ir padeda kontroliuoti karvių bandos sveikatos būklę, aktyvumą, rują, produktyvumą.

Daugiausiai laiko užima melžimas, užimantis pusę visų karvių priežiūrai skirto laiko. 12 procentų laiko užima šėrimas, apie 9 procentai laiko skiriama mėšlo šalinimui.

Melžimo Įranga

Melžimo įrangos yra daug įvairių tipų. Ši įranga labai intensyviai eksploatuojama, kiekvienais metais augant primilžiams apkrovos jai dar labiau didėja.

1. Pasiruošimas. Tešmuo ir speniai nuvalomi, pusę minutės daromas masažas, numelžiamos 2- 3 čiurkšlės.
2. Melžimas. Uždedami melžikliai, intensyviai melžiama.
3. Baigiamasis melžimas, kai nuimami melžikliai, pamasažuojamas tešmuo ir išmelžiamas likęs pienas, speniai dezinfekuojami.

Saitinio laikymo fermose atsiranda kliūčių šiuolaikiškiausiai melžimo įrangai naudoti, melžimas užima daugiau laiko. Melžiama perdarynėse, dažniausiai į pieno liniją, atskiriant vakuuminę dalį nuo pieno transportavimo. Taip operatorius gali pamelžti apie 25 karves per valandą. Taip pat gali būti melžiama į melžtuves, tačiau tai atima daugiau laiko ir darbo sąnaudų, nes reikia pieną nugabenti į pieno surinkimo patalpą. Jei pieną gabens operatorius, jis pamelžti galės apie 15 karvių per valandą.

Melžimo Linijos

Palaido laikymo tvartuose melžimui įrengiamas atskiras pastatas arba priestatas. Bandos melžimo laikas neturėtų viršyti 3 - 3,5 valandų, pamelžtos karvės neturi susidurti su nepamelžtomis karvėmis, joms sudaromas laisvas praėjimas į tvartą arba vaikščiojimo aikštelę. Skiriami keli melžimo aikštelių tipai:

1. Eglutė. Karvės sustatomos eglute, automatizuotai melžiant naudojama 100-140 karvių fermai, per valandą pamelžiama 50-70 karvių. Neautomatizuotai melžiant „eglutė" skiriama 50-100 vietų karvidei, pamelžiant 25- 60 karvių per valandą. Karvės stovi 30 laipsnių kampu į operatorių, gerai matomi tešmenys, geras priėjimas. Trūkumas - reikia didesnės priešmilžio patalpos.

Eglutės tipo melžimo aikštelė

2. Tandemas. Karvės stovi šonu nuo operatoriaus, bei kiekviena turi atskirą priėjimą. Labai gerai matomas tešmuo ir patogus priėjimas prie jo, tačiau didesnės darbo sąnaudos ir mažesnis našumas. Taip pamelžiama apie 25 karvių per valandą. Įrengimas kiek brangesnis nei "eglutės" tipo.

Melžimo aikštelė "Tandemas"

3. Lygiagrečios aikštelės. Karvės stovi stačiu kampu į melžimo duobę. Ji užima mažiau vietos, tačiau įrengimas brangesnis, operatorius blogiau mato tešmenį. Pamelžiamos, priklausomai nuo aikštelės dydžio, 110 - 155 karvių per valandą, naudojant automatizuotą melžimo įrangą. Įrengiama 150- 300 karvių fermai.

Melžimo aikštelė „Šonas prie šono"

4. Karuselės. Šio tipo melžyklos skirtos aukšto produktyvumo, didesnėms fermoms. Karvės įleidžiamos į karuselės tipo aikštelę, uždedamas melžimo aparatas ir karuselė pasislenka. Karuselės viduje arba išorėje dirba operatorius. Tokios aikštelės gana sudėtingos, gana brangios, tačiau labai mažina darbo sąnaudas. Prie karuselių yra sėkmingai pritaikomi ir melžimo robotai.

Melžimo aikštelė "Karuselė"

Šiuolaikinėse fermose naudojamas ir robotizuotas melžimas, kai melžimo įrangą uždeda ir nuima robotai, procesą prižiūri aukštos kvalifikacijos darbuotojas. Robotų naudojimas sumažina žmonių poreikį, galima padidinti karvių primilžį. Karvės yra pratinamos pačios ateiti prie melžimo sistemos atsiradus maisto poreikiui. Kaip ir kitose aikštelėse, joms gali būti duodami kombinuoti pašarai. Dažnesnis melžimas turi įtakos ir didesniam pieno kiekiui susidaryti. Specialistų teigimu, robotai apie 15 procentų padidina karvės produktyvumą, pagerėja pieno kokybė. Karvei priėjus roboto "ranka" pati susiranda spenius, nuplauna, masažuoja, pamelžia, dezinfekuoja. Kompiuteris fiksuoja primilžį, tekėjimą, laidumą.

Melžimo robotas

Mobili karvių melžimo įranga yra naudojama atvirose ganyklose.

Mobili karvių melžimo įranga

Karvių Šėrimas ir Girdymas

Šėrimo automatizavimas taip pat sumažina darbo sąnaudas. Pašarus dalina mobili arba stacionari įranga. Mobiliai pašarai išdalinami vežant traktoriumi arba elektrinėmis mašinomis. Stacionarūs pašarų dalytuvai gali būti bėgiais judantys vagonėliai arba virš ėdžių sumontuoti padavimo vamzdžiai. Jais pašarai slenka sudarant slėgį (hidrauliniai) arba stumiami suspausto oro (pneumatiniai).

Visiškai automatizuotos pašaro dalinimo sistemos dar tik skinasi kelią. Ūkininkui užtenka skirti kelias valandas per savaitę talpyklai užpildyti pašarais. Iš jų pašarai tiksliai suskaičiuotais reikalingais kiekiais konvejeriu keliauja į maišytuvą - dalytuvą. Iš čia pašarai paskirstomi karvėms. Mobiliems dalytuvams reikia daugiau vietos pravažiuoti prie 4- 5 metrų pločio šėrimo tako. 1 kub. m dalytuvo talpos skiriama 8-10 karvių.

Pagrindiniai Karvių Laikymo Sistemų Privalumai ir Trūkumai

tags: #fermu #paskirties #pastatai