„Lietuviški svingeriai“: Apžvalga ir Atsiliepimai apie Filmą

„Lietuviški svingeriai“ - tai Tado Vidmanto komedija, pasirodžiusi visai neseniai ir jau spėjusi pagarsėti Lietuvoje. Nuo 2015 metų jis kasmet pristato po naują filmą. Paskutinis Tado Vidmanto kurtas filmas „3 milijonai eurų“ kino teatruose Lietuvoje ir užsienyje surinko daugiau nei 1,3 mln. eurų ir tapo pačiu pelningiausiu filmu per pastaruosius 25 metus. Apie ką šis filmas ir kokie atsiliepimai apie jį?

Filmo Siužetas

Sutuoktiniai Simas ir Giedrė pajunta, kad jų seksualinis gyvenimas darosi panašus į grikių dietą. Bet vieną vakarą jie netikėtai atsiduria lovoj su dar viena moterimi. Giedrė po tokio nuotykio lieka lengvai sumišus, o Simui visiškai susisuka galva. Vyras kelia kartelę ir įkalba žmoną permiegoti su svingerių pora.

Tik nei patys svingeriai, nei vakarėlis jų prabangiuose namuose nebus toks, kokio visi tikėjosi.

Kūrybinė Grupė ir Aktoriai

Filmo režisierius ir scenarijaus autorius - Tadas Vidmantas. Filmą platina „Vabalo filmai“. Filme vaidina Inga Valinskienė, Martynas Nedzinskas, Gelminė Glemžaitė, Vytautas Kaniušonis, Giedrius Savickas ir kiti.

Žinoma, dar prieš premjerą daugiausiai dėmesio susilaukė Inga Valinskienė, kurią žiūrovai išvys šiame filme apsinuoginusią. Jos nuotrauką socialiniame tinkle buvo paviešęs pats Tadas.

Prieš premjerą ant scenos užlipęs filmo režisierius Tadas Vidmantas teigė kalbos nepasiruošęs. Nuteikdamas žiūrovus reginiui režisierius pasakė, kad tai - kol kas geriausias jo filmas. Taip pat prisipažino, kad jis sukūrė žodžius filmo pabaigoje skambančiai dainai. Muziką filmui kūrė kompozitorius, šių metų Lietuvos eurovizinės dainos autorius Vytautas Bikus.

Atsiliepimai apie Filmą

Filmas nepiktybinis, t. y. ne iš tų, kurių kūrėjai iš anksto yra sau iškėlę tikslą žiūrovus auklėti, šviesti ar nuvesti kokio nors gėrio link. Tačiau nepraėjus nė pusvalandžiui teko užduoti sau klausimą, kaip čia atsitiko, kad sėdžiu šioje salėje ir ar verta sėdėti iki filmo pabaigos.

Taigi iš karto pasakysiu, kad filmas kelia vidinį nerimą, ir susierzinimas dėl to, ką matau, ne kartą vertė susimąstyti, kad gal su manimi kažkas negerai. Turbūt nieko nenustebinsiu pasakydamas, kad erotikos šiame filme kaip ir nėra. Likau iki galo nesupratęs, kodėl filmas pažymėtas N-16, gal dėl lovoje gulinčios Ingos Valinskienės su liemenėle, nors įvairiuose labdaros koncertuose ji yra dainavusi ir su didesne iškirpte.

Apskritai svingerių tema yra daugiau pretekstas pasinerti į puikiai pažįstamą lietuviškos buities nuobodulį. Panašiai ir su svingerių tema, kuri tapo pretekstu dar kartą prisiminti nemalonias protingų žmonių tarpusavio santykių peripetijas, kai, užuot įžūliai melavus, kėlus smagius skandalus ir kvailai kaltinus vienam kitą, mėginama suprasti kito jausmus, klausti savęs, ką aš darau ne taip, ir užsiiminėti kitais beprasmiškais dalykais, nesuteikiančiais gyvenimui nei džiaugsmo, nei adrenalino.

Į pabaigą siužetas, deja, pasidaro tiesiog kvailas.

Pasirodo, vienas iš filmo herojų yra filosofijos profesorius. „Lietuviškų svingerių“ filosofijos profesorius gyvena erdviame, gerai įrengtame ir apstatytame name, kuriame visiškai nėra knygų, užtat yra atskira patalpa, kurioje stovi didelė lentyna su jo žmonos rankinėmis, pagamintomis garsių dizainerių. Iš herojų kalbos galima suprasti, kad vienos iš jų kaina 2 000 eurų ir tai dar nėra pati brangiausia rankinė. Iš esmės filosofijos profesoriaus personažas geriausiai iliustruoja filme vaizduojamos tikrovės neadekvatumą, kas šiaip stebino, nes atsiliepimuose teko skaityti, kad šis filmas pasižymi tikroviškais personažais ir gyva šnekamąja kalba.

Nevalingai ėmiau vieną po kito mintyse vardinti Lietuvos viešojoje erdvėje besireiškiančius filosofus, bandydamas atspėti, kuris iš jų galėjo įkvėpti sukurti tokį personažą.

Pagrindiniai aktoriai

Ne pirmą kartą supratau nutolęs nuo mane supančios tikrovės, nes įtartinas ne tik mano jau minėtas filosofijos profesorius, įtartini visi. Pavyzdžiui, filme kaip pavyzdinė kvaiša vaizduojama fyfa nežino, kas yra svingeris, pagal surašytą scenarijų demonstratyviai stengiasi kliedėti visiškas nesąmones, tačiau į filmo pabaigą, kai jos partnerį supykins pamačius tariamą lavoną, ji pasakys: „Dar betrūko, kad savo DNR čia paliktum.“ Iš kur staiga tokios žinios?

Reikalas tas, kad namie neturiu televizoriaus, kas realiai apriboja mano šiuolaikinio lietuviško kultūrinio konteksto suvokimą. Man pasirodė, kad norint suprasti nemažą dalį filmo pokštų reikia būti peržiūrėjus atitinkamą skaičių televizijos laidų, geriau nei aš išmanyti glamūrinio pasaulio veikėjų gyvenimo istorijas ir pan.

Apskritai, žiūrėdamas į Giedrių Savicką ar Ingą Valinskienę, galvojau, kad mūsų karta jau yra užmezgusi emocinį ryšį su kai kuriomis personomis ir tikisi kartu su jomis sulaukti senatvės. Ko gero, po kokių 40 metų ateities televizoriuose žiūrėsime „Popietę su E. Jakilaičiu“, G. Savickas tebeatrodys lygiai toks pat mielas, o I. Valinskienė iki to laiko pradės filmuotis labiau apsinuoginusi.

Paklausta apie paviešintą nuotrauką, jos herojė I.Valinskienė buvo lakoniška. Laidos vedėjo Kristupo Krivicko paklausus apie pagrindinę naujojo filmo temą - svingerius, I. Valinskienė nepasimetė:„O tai svingeriai ką? Jie taip pat gali namie ramiai ant sofutės sėdėti ir kalbėtis, filosofuoti, kalbėti apie gyvenimą ir nieko daugiau nedaryti.“

Tadas Vidmantas sistemingai keliauja link to, kad vadintume jį sėkmingiausiu šiuolaikiniu Lietuvos kino kūrėju. Savo filmais jis taiko į tą pačią auditoriją, kurią rinko „Tarp mūsų berniukų“, „Moterys meluoja geriau“ šalutiniai projektai ir panaši lietuviška produkcija. Dalis žmonių masiškai eidavo ir tonomis į mūsų kino rinką vežamą rusišką produkciją. Dauguma šios auditorijos kine mėgsta pramogą, kurią dažniausiai tapatina su komedijos žanru, ir jai patinka žiūrėti filmus kalba, kurią supranta.

T. Vidmantas nėra kažkoks lietuviško kino mesijas, kuris nusileido iš padebesių ir išgelbės mus nuo pikto. Tačiau T. Vidmanto fenomeną reikėtų nagrinėti iš kelių pusių. Pirmoji, jau aptarta, savo auditorijos pažinimas ir suteikiamas jai to, ko ji trokšta. Antra, paties kūrėjo vardas. Nors į plačiuosius kino ekranus jis žengė palyginus neseniai, T. Vidmantas internetuose sukosi jau kurį laiką.

„Lietuviški svingeriai“ yra toli gražu nuo tobulo filmo, tačiau šioje juostoje išsiskiria tai, kas skiria T. Vidmantą nuo kitų lietuviškų komedijų kepėjų. Pirma, tai originalus scenarijus. Daug kas, oi daug kas, pas mus Lietuvėlėje nupirkta. Ne išimtis ir filmų scenarijai. Lietuvių kūrėjai rado aukso gyslą, kaip greitai ir pigiai galima apsisukti. Dauguma komiškų mūsų šalies filmų istorijų yra nusipirktos ir pritaikytos mūsų auditorijai.

T. Vidmantas nesistengia prisotinti siužeto milijonu veikėjų, gausybe netikėtumų ar vis iššokančiomis naujomis linijomis. Išvalydamas filmą nuo siužetinių šiukšlių, jis žiūrovo dėmesį sukoncentruoja ties keliais veikėjais ir viena nuosekliai tekančia istorija. Taip yra pakankamai kokybiškai išvystomi veikėjai ir siužetas. Filme matomų žmonių motyvacija, jų būdas ar veiksmai yra ganėtinai aiškūs ir suprantami.

Šiame filme humoras atsiduria tokioje tarpinėje zonoje. Tikriausiai naivu tikėtis, kad filme apie svingerius nebus nepadorių juokų, ar ne? Tačiau humoras apie aną galą nedominuoja viso filmo metu, o ir patys juokai yra labiau sofistikuoti nei tik pasakymas „b***s“ ir žvengimas žiūrovui į veidą. Jei vienoje pusėje turime tokį švelniai tualetinį humorą, tai kitoje pusėje yra visai kitokios prigimties juokai. Tokie, kurie gal kvatoti iki išsekimo neprivers, bet išspaus malonią šypseną.

Tokią formą, kai nepriverčiama juoktis, o išspaudžiama švelni šypsenėlė, T. Vidmantas naudojo ir kai kuriuose savo trumpametražiuose filmuose. Tokio tipo komedijos suteikia savotišką jaukumo ir malonumo jausmą, net šiek tiek sušildo. Filmų, kuriame juokaujama apie anuos galus pilni mūsų kino ekranai. O tokio nuoširdaus humoro šiek tiek ir trūksta.

Įdomu ir tai, kad juoką, o kartu ir didžiąją dalį siužeto, į priekį varo ne atsitiktinės kvailos situacijos, o dialogai. Kodėl taip yra? Nes nemokame rašyti dialogų, kuriuose veikėjai kalba žmogiškai. O kadangi nesugebama parašyti pokalbio, kuriame, tiesiog, žmonės šnekėtų kaip kasdienėje situacijoje, sukurti dialogą, kuris skambėtų įtikinamai ir dar būtų juokingas - misija neįmanoma. Visgi, T. Vidmantas sugeba tai.

Komedijos mūsuose gaminamos greitai ir jos dažnai būna pilnos broko. Tai kameros darbas nesužiūrėtas, tai montažo klaidos, tai veikėjų įgarsinimas tragiškas. Vis tik, techniškai viskas aukštame kokybiniame lygmenyje. Jei muzika ir nebuvo ypatingai „prie širdies“, tačiau kiti techniniai aspektai yra tikrų profesionalų darbas.

M. Nedzinskas, mano manymu, yra nepakankamai dažnai kviečiamas filmuotis kine. Tai puikus aktorius, kuris profesionaliai atlieka vaidmenį ir turi to savito komiškumo, kuris kyla iš jo paties. Jo vaidinamas Simas - švelniai mėmiškas mielas jaunuolis. G. Glemžaitė išvis yra atradimas. Puikus jos pasirodymas „Šventajame“ nepamirštamas iki šiol.

Senuosius svingerius vaidinantys Vytautas Kaniušonis ir Inga Valinskienė irgi pasirodo gerai. O I. Valinskienė filme yra… I. Valinskienė. Iš jos gauname to, ko tikimės, esame patenkinti ir dėl to nesiginčijame.

Jei G. Savickas ir dar keletas neiškrito iš bendro paveikslo, tai kitur turime rimtų problemų. Serviso savininkas, jaunieji influenceriai ir Irina iš grožio salono atrodo kaip pasiskolinti iš kito filmo. Visiškai perspausti, karikatūriniai ir nenatūralūs veikėjai, nužengę iš „Robertėlio“ tipo filmo.

„Lietuviški svingeriai“ yra nuosekliai ir tvarkingai papasakota visai įtraukianti istorija. Kokybiškai parašytuose dialoguose derinamos įvairios humoro rūšys. Kai kurie aktoriai savo vaidyba jums primins, kad esate kino, o ne dramos teatre.

Šis filmas yra kokybiškas vienkartinis lengvo turinio kūrinys. Nieko stebuklingo. Tačiau retai sulaukiame tikrai profesionaliai pastatytų net ir lengvo turinio projektų, tad „Svingeriai“ yra šiokia tokia atgaiva mūsų ašarų pakalnėje.

Tado Vidmanto žmona Lina atviravo, kad šis filmas jai ypatingas, ne tik dėl dovanotos dainos. „Lietuviški svingeriai“ yra komedija su labai gera doze humoro ir žmogiškų santykių. Trumpai tariant, filmas apie visus mus. Jame yra labai daug akimirkų iš mano gyvenimo. Žiūrovui bus itin lengva susitapatinti su filmo veikėjais. Filmas duos velniškai gerą jausmą, bus linksma“, - sakė L.Vidmantė.

Tokie jau tie lietuviai. Jie lygiai tokie pat patvirkę, kaip ir likę pasaulio gyventojai, bet kažkodėl labai mėgsta vaizduotis esą kažkokie dorovingesni ir skaistesni už visus. Išeina toks kaip ir kognityvinis disonansas, kuris, pripažinkim, jau savaime yra juokingas. Pusė lietuviško humoro tuo ir remiasi.

Šiek tiek Setho McFarleno stiliaus dialogų, šiek tiek pavykusių juokų, šiek tiek nepavykusių, ir gerokai daugiau sentimentalumo nei galėtum pamanyti. Kombinacija paprasta, bet veikianti.

Visgi, yra protingų žmonių, kurie sako, kad Tadas prašovė nusprendęs savo naująjį filmą pavadinti taip, kaip pavadino. Atseit, lietuviai ir šiaip tokių temų prisibijo, o, be to, ir „Lietuviškų svingerių“ turinys ne visai atspindi pavadinimą. Jame daugiau jausmų nei erotikos.

Paties filmo istorija yra maždaug tokia. Gyvena sau Lazdynėliuose anokie Giedrė su Simu. Stažas: šešeri metai kartu, iš kurių du santuokoje. Simas automechanikas, Giedrė SPA dirba (kombinacija super). Kaip ir tebepatinka vienas kitam, bet ugnelės nebelikę. Suprask, rutina ir patogumas savo padarė. Ne pirmi ir ne paskutiniai. Taip jau susiklosto, kad vieno vakarėlio metu aniedu sugula su kažkokia moterimi. Abu po to keistokai jaučiasi, bet vis tiek nusprendžia tapti svingeriais. Atsiliepia į kažin kokį skelbimą, nuvažiuoja į vietą, o ten du penkiasdešimtmečiai. Nepatogu, keista, bet atgal nebevažiuosi juk. Šitiek saliarkos sudeginta.

„Lietuviški svingeriai“ man atrodo esantis labai prastas filmas ir man visiškai nepatiko. Didžiausia „Lietuviškų svingerių“ problema yra jo nuobodumas. Jeigu dar buvo abejonių, kad šitas žmogus yra nelabai koks scenaristas, tai dabar jos visiškai išsisklaidė. Ta atseit drąsi ir edgy tema iš tikrųjų skirta apgauti žiūrovą, idant šis pagalvotų, jog ekrane vyksta kažkas drąsaus ir netikėto. Iš tikrųjų čia taip nieko nevyksta, kad aš po filmo net pradėjau galvoti variantus, kaip čia būtų galima paimti tą pačią medžiagą ir padaryti su ja kažką kitokio.

Vietoj set up’ų Svingeriuose gauname daugybę 7-os klasės lygio juokų. Atsimenate, kai pirmą kartą gavote biologijos knygą, su penio ir vaginos piešiniais? Klasėje tikrai buvo tokių, kurie labai juokėsi, o gal net pasijuto dailininkais. Čia kažkas panašaus. Ar tikrai verta minutę eterio sunaudoti epizodui, kuriame Simas nesėkmingai bando atrakinti duris, bet daro tai kalbėdamas kažką apie „skyles“ ir „kišimą“ bei netyčiomis imituodamas lytinį aktą?

Dar „Lietuviškuose svingeriuose“ mes aptinkame vadinamąją Ingos Valinskienės problemą. Pati Inga Valinskienė čia absoliučiai niekuo dėta. Ji netgi labai padoriai atlieka savo darbą. Ką aš noriu tuo pasakyti? Kodėl vyresnės svingerės vaidmeniui pasirinkta būtent Inga Valinskienė? Dėl to, kad ji kažkada erotinius filmus įgarsindavo ir kuria asociaciją su jais. Pamatome mes ją anonse ar plakate ir nejučia šyptelim, suprasdami šią užuominą.

„Trys milijonai eurų“ buvo gana tuščias filmas, pilnas puskvailių veikėjų ir banalių siužeto vingių. Ta prasme jis prastesnis už „Lietuviškus svingerius“. Tačiau žiūrėti jį buvo įdomiau ir lengviau. Kas čia per paradoksas? Matote, jame būta bent kažkokios scenografijos. Veikėjai judėjo, fone grojo kažkokia bukinanti kaimiška muzikėlė. Kaip gyvasis klasikas pasakytų, buvo daug garso ir šviesų. Tai kūrė iliuziją, kad kažkas filme vyksta.

Garsas! Jis čia tiesiog siaubingas. Net ne todėl, kad čia beveik nėra garso takelio, o kai jis atsiranda, primena stock’inę muziką. Nesuprantamas pats garso dizainas. Visi veikėjai kalbasi gana tyliai, netgi apatiškai, bet aplinkos triukšmas praktiškai neegzistuoja. Atrodo, smulkmena, bet ji labai pjauna per smegenis ir traukia tave iš ir taip silpno filmo, nes situacijos paprasčiausiai atrodo dirbtinos.

Su vaizdu ne ką geriau. Dieve tu mano… Kaip čia viskas statiška ir nuobodu. Jokio kameros judesio, jokios dinamikos. Pradėkim bent nuo tokių smulkmenų kaip establishing shot’ai. Nėra čia tokių. Šiek tiek pafilmuota dengimų su tuo lietuviškos kinematografijos revoliucionieriumi vardu DRONAS.

Aš, taip sakant, prie lovos su žvakele nestovėjau ir nežinau, kiek jie tos iniciatyvos filmavimo aikštelėje rodė. Panašiai ir aš nebelabai turiu motyvacijos kažkaip ieškoti „Lietuviškuose svingeriuose“ kažkokio pozityvo, kuris suteiktų vilties, kad gal bent kažkuria prasme šitas filmas režisieriui yra žingsnis pirmyn. Nors gal galiu visgi vieną įvardinti. „Trys milijonai eurų“ buvo įžeidžiantys.... Apie ką mes čia…

Norėdami paįvairinti savo intymų gyvenimą, sutuoktiniai Simas ir Giedrė pasiryžta naujam eksperimentui - seksui trise su dar viena moterimi. Tačiau po to, kai tai įvyksta, jie abudu pasikeičia. Jis nori daugiau, o ji - bando suvokti susiklosčiusią situaciją. Matydamas žmonos abejones, Simas sugalvoja pakelti kartelę ir įkalba ją kitam žingsniui - parnerių pasikeitimui. Jis net nesuvokia, jog šis pasiūlymas gali sugriauti jų santykius iki pat pamatų...

Šie 2018 metai kol kas yra labai liūdni lietuviškų komedijų atžvilgiu. Todėl man, kaip tikiuosi ir daugeliui adekvačių kino mylėtojų, pasidarė labai baisu, kas gi bus toliau. Ir viena iš tokių komedijų - naujasis Tado Vidmanto filmas. Prieš šį kino kūrėją aš tikrai nieko blogo neturiu, nes tai žmogus, kuris sugeba rasti kompromisą ir kurti universalius filmus skirtingoms žmonių amžiaus grupėms.

Tik kad čia labiau kreipiau dėmesį ne į tai, ką Tadas Vidmantas buvo sukūręs 2017 metais, bet į pačią jo naujojo filmo temą, kuri man pasirodė tiesiog nuvalkiota. Seksas? Svingeriai? Rimtai? Nors, gyvenant tokioje konservatyvioje visuomenėje, kurioje esi smerkiamas dėl to, kad permiegojai su dviem moterimis arba pabandei su kažkuria analinį seksą, tokios temos sulaukia nemažai dėmesio. Gi smagu iš šono stebėti kaip kiti mylisi ir po to aptarinėti kiekvieną jų judesį smerkiančiais moralės balsais.

Filmas yra visai kitoks nei jo itin prasta reklaminė medžiaga. Pirmiausia - ši juosta yra apie dviejų skirtingų žmonių kartų santykius, kurie, norėdami išlaikyti santuokas, ryžtasi kvailystėms bei naujiems eksperimentams, kurie ne visada sutampa su vieno ar kito partnerio moraliniais įsitikinimais. Antra - tai filmas apie laisvę ir suvaržytą lietuvišką mentalitetą, nes ką gi žmonės pasakys, kad mes čia va šiek tiek paeksperimentavome lovoje.

Žinant, koks yra civilizuoto vakarų pasaulio gyventojas ir kokie esame mes, kritika yra tikrai reikalinga. Mūsų šalies žmonės nesugeba jaustis savimi, bandyti kažką, kas jiems teikia džiaugsmą ir malonumą dėl kvailų aplinkinių įsitikinimų ir kažkokių idiotų nustatytų moralės normų. Kalbant apie humorą, tai jis savotiškas. Buvo tikrai labai smagių ir aktualių šiai dienai juokelių, nuo kurių kelias sekundes gali žvengti kaip išprotėjęs, o buvo ir lėkštų humoristinių vietų, kurios nepridavė filmui pliuso.

Apibendrinant šią abstrakčią apžvalgą, nes nenoriu sukelti nepatogumų atskleidžiant daugiau filmo siužetinės linijos detalių, galiu pasakyti, jog tai kol kas pats brandžiausias ir geriausias Tado Vidmanto darbas sėdint režisieriaus kėdėje. Ir nors šis filmas turi kelis minusus, jis nespinduliuoja originalumu ir kartais primena televizinį projektą, tai visgi mano nuomone pats maloniausias kol kas šių metų siurprizas lietuviškos komedijos žanre.

Muzika filme puikiai sukuria žaismingą atmosferą, kameros darbas leidžia nuodugniau pažvelgti į pagrindinių herojų buitį, o vaizdo montažas priverčia su malonumu stebėti pakankamai nuosekliai išdėstytą istoriją. Todėl šičia mano komplimentai keliauja kūrybinei komandai, kuri pasistengė pateikti tikrai smagų akims vaizdą.

Šiame filme situacija šiek tiek geresnė. Tokie talentingi žmonės kaip Vytautas Kaniušonis ir Giedrius Savickas sugeba savo personažams suteikti natūralumo, todėl bežiūrint į juos nekyla jokių klausimų, kur jie vaidina - kine ar teatre. Seksualiausio balso savininkė (ir ne tik jo) Inga Valinskienė sužavi. Taip pat visai neblogai, bet ne puikiai, pasirodė Gelminė Glemžaitė su Martynu Nedzinsku. Gaila dėl vieno - stiprios chemijos tarp šių aktorių nebuvo, todėl ir personažai gavosi ne tokie tikroviški, nors, kaip jau minėjau aukščiau, pakankamai atviri ir žavūs.

„Lietuviški svingeriai“ - kol kas geriausia šių metų lietuviška komedija, kuri paperka savo paprastumu, taikliais, nors kartais ir labai nuvalkiotais juokeliais, aktualios mūsų šalies visuomenės problemos kritika ir akims maloniais techniniais juostos kūrėjų komandos sprendimais.

Spalio 24 d. vyko išskirtinė naujosios režisieriaus Tado Vidmanto komedijos „Lietuviški svingeriai“ premjera. Į premjerą atvyko būrys žinomų meno ir pramogų pasaulio atstovų.

Filmo premjeroje dalyvavo gausybė pramogų ir kino pasaulio atstovų: Naglis Bierancas, Simona Albavičiūtė, Emilis Vėlyvis, Liucina ir Tadas Rimgailos, Arūnas Valinskas, Mantas Katleris ir Aistė Kabašinskaitė bei daugelis kitų.

tags: #filmu #nuoma #lietuviski #svingeriai