Finansinis Turtas ir Finansinės Priemonės: Teisinis Reguliavimas Lietuvoje

Šiame straipsnyje nagrinėjamos finansinės priemonės, jų teisinis reguliavimas Lietuvoje, apibrėžimai, klasifikacijos ir funkcijos.

Įvadas

Šiuolaikiniame finansų pasaulyje finansinės priemonės vertinamos prieštaringai. Nuomonės svyruoja nuo jų apibūdinimo kaip „finansiniai masinio naikinimo ginklai“ iki teigimo, kad „išvestinės finansinės priemonės yra tokios pat svarbios kaip ir laisva valia“. Išvestinės finansinės priemonės - tai finansų ekspertų vartojama sąvoka, kuria apibendrintai vadinami keturi savarankiški sandoriai. Visi šie sandoriai yra komerciniai, nes sudaromi vadovaujantis verslo interesais. Tai paplitęs instrumentas, naudojamas investuojant, skolinantis, valdant įvairias rizikas ir pan.

Tarptautinio atsiskaitymų banko duomenimis, pasaulinė užbiržinė išvestinių finansinių priemonių apyvarta 2009 metais turėjo sudaryti daugiau nei 700 trilijonų JAV dolerių. Tai rodo temos aktualumą ir svarbą.

Teisinis Reglamentavimas

Finansinių priemonių apskaitą ir ataskaitas reglamentuoja įvairūs teisės aktai ir standartai, įskaitant:

• Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1126/2008, priimantis tam tikrus tarptautinius apskaitos standartus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1606/2002.
• 7-asis TFAS - Finansinės priemonės.
• 32-asis TAS - Finansinės priemonės.
• 39-asis TAS - Finansinės priemonės.
• Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 14 d. nutarimas Nr.
• Lietuvos Respublikos finansų ministro 2005 m. vasario 4 d. įsakymas Nr.
• Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. birželio 22 d. įsakymas Nr.
• Lietuvos banko valdybos 2014 m. spalio 17 d. nutarimas Nr.
• Lietuvos banko valdybos 2015 m. kovo 26 d. nutarimas Nr. 03-35.
• 2014 m. balandžio 16 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 680/2014.

Pagrindinės Sąvokos

Išvestinės finansinės priemonės - daugiareikšmė sąvoka. Mokslinėje ir specialiojoje literatūroje šiuo terminu įvardijami du skirtingi objektai - vertybiniai popieriai ir įvairūs savo tikslu išsiskiriantys sandoriai. Siekiant darbe išvengti dviprasmybių, prieš pradedant tyrimą svarbu atriboti šiuos du objektus. Daugelis išvestines finansines priemones sieja su ta nesuprantama finansų pasaulio dalimi, kurios geriau vengti.

Finansinė priemonė - tai finansų teorijoje ir praktikoje vartojama sąvoka, apibrėžianti įvairų nematerialų turtą, turintį savo vertę, kuris analizuojant jį iš teisės mokslo ir praktikos pozicijų, gali būti suprantamas tiek kaip civilinės teisės objektas (vertybinis popierius), tiek kaip dvišalis sandoris (sutartis) tarp jo išleidėjo ir jo turėtojo (investuotojo).

Išvestinės finansinės priemonės mokslinėje literatūroje apibrėžiamos įvairiai. Atsižvelgiant į tai, kad pagrindinė išvestinių finansinių priemonių funkcija - efektyvaus rizikos valdymo užtikrinimas, tiksliausiai išvestines finansines priemones galima apibrėžti taip: „išvestinės finansinės priemonės - tai dvišalės sutartys dėl apsikeitimo pinigų srautais, skirtos rizikos perkėlimui tarp šalių“.

Visų finansinių priemonių vertė nustatoma atsižvelgiant į prognozuojamą ateityje iš jų galimą gauti naudą. Išvestinių finansinių priemonių vertė gali būti susieta su kita finansine priemone, preke ar indeksu.

Išvestinių Finansinių Priemonių Funkcijos

Komercines išvestinių finansinių priemonių egzistavimo prielaidos lemia jų funkcijas: spekuliavimo, rizikos valdymo (angl. hedging) ir pasipelnymo iš kainų neatitikimo esant skirtingoms rinkos sąlygoms (angl. arbitrage).

1. Spekuliavimas: Išvestinės finansinės priemonės leidžia nedalyvaujant realioje rinkoje ir nepatiriant dalyvavimo joje kaštų bei reguliacinių apribojimų gauti pajamas.
2. Rizikos Valdymas: Išvestinės finansinės priemonės gali būti naudojamos tiek kredito rizikos, tiek bendrai bet kokios neigiamos pasekmės atsiradimo rizikos valdymui.
3. Arbitražas: Galimybė gauti pajamas pasinaudojant natūraliais rinkos sąlygų neatitikimais.

Svarbiausia funkcija - efektyvus rizikos valdymas, nes išvestinės finansinės priemonės leidžia itin efektyviai valdyti įvairias rizikas, su kuriomis susiduria verslo subjektai.

Išvestinių Finansinių Priemonių Klasifikacija

Pagal apyvartos vietą ir siekiamas komercines pasekmes, išvestinės finansinės priemonės skirstomos į:

• Reguliuojamoje rinkoje sudaromus ateities ir pasirinkimo sandorius.
• Nereguliuojamoje rinkoje sudaromus sandorius dėl išvestinių finansinių priemonių, kuriais siekiama valdyti riziką, susijusią su turimais įsipareigojimais.
• Nereguliuojamoje rinkoje sudaromus nestandartizuotus sandorius dėl išvestinių finansinių priemonių, kuriuos sudarydamos šalys siekia keistis pinigų srautais atsižvelgdami į iš anksto aptartus kriterijus.

Naudojant kaip pagrindą, išvestinės finansinės priemonės skirstomos į:

• Kapitalo išvestines finansines priemones.
• Skolos išvestines finansines priemones.

Pagal struktūros sudėtingumą, išvestinės finansinės priemonės skirstomos į:

• Pirmines (išankstiniai ir pasirinkimo sandoriai).
• Hibridines (apsikeitimo ir ribų sandoriai).

Pagrindiniai Išvestinių Finansinių Priemonių Tipai

Pasirinkimo Sandoriai (Options)

Pasirinkimo sandoris yra jo pirkėjo turima reikalavimo teisė, nukreipta į pasirinkimo sandorio pardavėją. Atsižvelgiant į tokiu sandoriu sukuriamos prievolės vykdymo būdą, pasirinkimo sandoriai gali būti skiriami į vykdomus perduodant pinigus (finansinio įvykdymo) ir vykdomus perduodant materialius objektus (realaus įvykdymo). Pasirinkimo sandoriai, atsižvelgiant į sukuriamos teisės pobūdį, skirstomi į pirkimo pasirinkimo sandorius (angl. call option) ir pardavimo pasirinkimo sandorius (angl. put option).

Pasirinkimo sandoris - pirminė ir pagrindinė išvestinė finansinė priemonė, kuria remiasi visos kitos išvestinių finansinių priemonių rūšys. Pasirinkimo sandoriai sukuria tik reikalavimo teisę, bet ne pareigą.

Išankstiniai Sandoriai (Forward Contracts)

Išankstiniai sandoriai sukuria ne teisę, bet pareigą. Tai reiškia, kad reikalavimo teisę įgyja ne tik jo pirkėjas, bet ir pardavėjas, o tai savo ruožtu leidžia teigti, kad išankstinis sandoris yra ne kas kita, bet du į vieningą sistemą sujungti pasirinkimo sandoriai.

Apsikeitimo Sandoriai (Swaps)

Apsikeitimo sandorio esmė - apsikeitimas pinigų srautais. Kitaip tariant, tai mokėjimai (piniginis prievolis), atliekami tarp tokio sandorio šalių grandinės, iš anksto aptartomis sąlygomis: tiek viena, tiek kita tokio sandorio šalis turi ne teisę, bet pareigą perduoti pinigus iš anksto numatytomis sąlygomis, todėl kiekviena iš šalių gali būti laikoma išankstinio sandorio pirkėju (turėtoju).

tags: #finansinio #turto #ir #finansiniu #priemoniu #teisine