Vilniaus savivaldybė ne kartą ėmėsi iniciatyvų, siekdama paskatinti gyventojus deklaruoti savo gyvenamąją vietą būtent Vilniuje. Tačiau šios iniciatyvos neretai susiduria su teisiniais iššūkiais ir visuomenės diskusijomis. Vienas iš tokių atvejų - gyvenamosios vietos deklaravimas savivaldybei priklausančiame bute Gedimino pr. 24-40.
Vilniaus savivaldybės tarybos 2011 m. lapkričio pabaigoje priimtu sprendimu savivaldybės butas Gedimino pr. 24-40 buvo skirtas fiktyviam gyvenamosios vietos deklaravimui. Vilniaus savivaldybės interneto portale www.vilnius.lt pradėjo veikti elektroninė paslauga, kurios pagalba deklaruoti gyvenamąją vietą Gedimino pr. 24-40 esančiame bute galima neišeinant iš namų.
Gedimino prospektas Vilniuje
Teisinis kontekstas
Vilniaus apygardos administracinis teismas praėjusių metų gruodžio 27 d. nusprendė, kad Vilniaus savivaldybės tarybos sprendimas, pagal kurį gyventojai buvo raginami fiktyviai deklaruoti gyvenamąją vietą bute savivaldybei priklausančiame bute, adresu Gedimino pr. Iš pradžių bylą nagrinėjo Vilniaus apygardos administracinis teismas. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 gruodžio 15 dieną gavo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje pareiškimą. Jame buvo prašoma ištirti 2011 metų lapkričio 23 dienos Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo teisėtumą. Šiuo sprendimu buvo patvirtintas asmenų, deklaruojančių Vilniaus miesto savivaldybei priklausančiame bute Gedimino 24-40, tvarkos aprašas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis pirmadienį panaikino prieš dvejus metus priimtą sostinės savivaldybės tarybos sprendimą gyvenamąją vietą deklaruoti viename bute Gedimimo prospekte tame bute realiai negyvenant. Tuo metu Vilniaus meras Artūras Zuokas po teismo sprendimo džiaugėsi, kad vilniečiai, deklaravę savo gyvenamąją vietą Gedimino pr. „Mes džiaugiamės teismo priimtu sprendimu ir jį vykdysime. Noriu pabrėžti, kad visi gyventojai, kurie buvo deklaravę savo gyvenamąją vietą Gedimino prospekte, ir toliau išlieka teisėtais vilniečiais. Iš viso adresu Gedimino pr. Anot Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje Audriaus Skaisčio, pagal teismo sprendimą šiame Gedimino prospekto bute deklaravę savo gyvenamąją vietą vilniečiai nuobaudų nesulauks, kadangi tą jie padarė tuomet, kai sprendimas dar buvo laikomas teisėtu.
A.Nikitino teigimu, teismo sprendimą Vilniaus savivaldybė neabejotinai skųs Vyriausiajam administraciniam teismui. Šis Vilniaus savivaldybės tarybos sprendimas papiktino ir buvusią Seimo pirmininkę, konservatorę Ireną Degutienę.
Finansinės paskatos ir savivaldybės biudžetas
Persiregistravusiems ir Vilniuje gyvenamąją vietą deklaravusiems gyventojams, kaip „Delfi“ nurodė Vilniaus miesto savivaldybės Finansų skyriaus vedėjas Julius Lukošius, bus suteikiama finansinė paskata, vienkartinis dovanų paketas. Miesto tarybai pritarus, kampanija oficialiai prasideda nuo rugsėjo 26 d. ir tęstųsi iki gruodžio 31 d. Tai reiškia, kad tik šiuo laikotarpiu užpildžius specialią paraišką ir ją patenkinus, vilniečiai galės sulaukti dovanų ir finansinių paskatų.
Taigi, jau 2026 m. gyventoją pasiektų vienkartinis 50 eurų vertės dovanų paketas (10 vilniaus viešojo transporto bilietų, 2 kvietimai į „Skalvijos“ kino centrą, kvietimas į Lazdynų baseiną, kelionės bilietas sostinės elektriniu laivu). 2027 m. ir 2028 m., kai žmogus jau būtų metus pragyvenęs mieste, prasidėtų finansinė paskata. Būtų sudaroma galimybė susigrąžinti dalį jau sumokėto gyventojų pajamų mokesčio (GPM). Skaičiuojama, kad leista susigrąžinti iki 50 proc., kas atitenka miestui nuo asmens sumokėtų mokesčių. Tiesa, suma negalėtų būti didesnė nei 500 eurų per metus ir ne didesnė nei 1000 eurų per dvejus metus.
1145,5 euro - tiek vidutiniškai vienas žmogus miesto biudžetą papildo kiekvienais metais, pabrėžia savivaldybės atstovas. Tai reiškia, kad net ir atėmus dovanų paketą ir finansinę paramą, miesto biudžetas sulauktų daugiau nei pusę minėtos sumos. Tikinama, kad modelis suprojektuotas taip, kad nebūtų nuostolingas savivaldybei.
Naujausiais duomenimis, Vilniaus mieste oficialiai yra 632 tūkst. deklaruotų gyventojų. Sveikatos įstaigų duomenys parodė, kad tokių asmenų gali būti apie 100 tūkst. „Kitas rodmuo - didelė dalis neįsiregistravusių asmenų yra studentai (skaičiuojame, kad deklaravę 17 iš 50 tūkst.). O matematika paprasta - vienas asmuo deklaravęs gyvenamąją vietą Vilniuje miestui reiškia apie 1000 Eur į bendrą biudžetą. Taigi, jeigu pavyktų įtikinti persiregistruoti 1000 žmonių, tai reikštų papildomą milijoną į biudžetą, jeigu 10 tūkst. - 10 milijonų ir t.t.“ - dėstė sostinės vadovas
Pagal šiuo metu galiojančius įstatymus, dalis vilniečių mokamo GPM skiriama kitiems Lietuvos miestams, kuriuose jie yra deklaravę savo gyvenamąją vietą, nors faktiškai dirba ir gyvena Vilniuje. Taip net 224 mln. Vilniuje surenkamo GPM pervedama kitoms savivaldybėms, tuo tarpu iš kitų savivaldybių į Vilnių atkeliavo beveik 12 kartų mažiau - 19 mln.
Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) paskirstymas savivaldybėms
Gyventojų motyvacija ir miesto problemos
Kodėl gyventojai neskuba deklaruoti gyvenamosios vietos? „Šios problemos šaknų gali būti daug. Dažniausiai tai yra susiję su tuo, kad žmonės nejaučia poreikio deklaruoti gyvenamąją vietą Vilniuje, nemato bėdos. Kartais ir nesupranta, jog jų mokesčiai nukeliauja kitoms savivaldybėms ir dėl to nukenčia miestas, kuriame jie gyvena. Mes turime nepasitenkinimą prastesniu viešuoju transportu ar įstaigų trūkumu, bet tai taip pat yra susiję su tuo, kad mieste gyvena žmonės, kurių mokesčiai nukeliauja kitoms savivaldybėms“, - paaiškino savivaldybės atstovas J. Lukošius.
Iniciatyvą pristačiusio J. Lukošiaus teigimu, papildomai nebus skiriama žmogiškųjų išteklių, nes dalis procesų bus automatizuoti, o dovanų paketas gyventojus pasieks el. priemonėmis. Be to, šis siūlymas aptartas ir su teisininkais, kad šią idėją būtų galima įgyvendinti galiojančių teisės aktų rėmuose. Pabrėžta, kad šia iniciatyva nesiekiama skatinti asmenis meluoti apie gyvenamąją vietą, o paskatinti sostinėje gyvenančius asmenis persiregistruoti.
Posėdyje pirmininkavęs miesto meras Valdas Benkunskas kvietė palaikyti šią iniciatyvą, nes teigė matantis „didelę prasmę“. „<...> Nėra jokio sukčiavimo, nėra jokio falsifikavimo dėl gyvenamosios vietos. Nesiūlome fiktyviai deklaruoti kažkokiame bute Gedimino prospekte. Šios tvarkos sėkmė priklausys nuo komunikacijos, kaip mums pavyks pasiekti tuos pačius universitetus, studentus, kaip pavyks skaidrinti būsto nuomos rinką ir panašius dalykus“, - kalbėjo sostinės meras.
Kaip teigė, matoma didelį potencialą turinti niša - Vilniuje gyvenantys, bet Skuode ar bet kurioje kitoje savivaldybėje registruoti žmonės. Anot mero, atlikta apklausa parodė, kad 73 proc. vilniečių supranta, kad miesto biudžetas priklauso nuo užsiregistravusių skaičiaus, 82 proc. mano, kad nedeklaravę vietos vilniečiai turi neigiamos įtakos Vilniaus miestui, o 87 proc. laikosi nuomonės, kad savivaldybė turėtų labiau motyvuoti gyventojus oficialiai registruotis Vilniuje.
Vilnius video. Kodėl verta deklaruoti gyvenamąją vietą Vilniuje?
Tarybos diskusijos
Trečiadienį posėdyje posėdžiavusių politikų nuomonės išsiskyrė ir užvirė diskusija. Vieni gyrė šią kampaniją ir įžvelgė teigiamą pusę, o kiti tai vadino „absurdu“ - mat tai nesąžininga prieš tuos miestiečius, kurie Vilniuje gyvena keliasdešimt metų, moka mokesčius, bet negauna tokių paskatų, o tokia priemone skatinama „papirkti“ gyventojus. Kelti klausimai apie administravimo kaštus, ar teisiškai tokia tvarka atitinka mokestinius reikalavimus, kokio aktyvumo tikimasi, ar centrinė valdžia dėl padidėjusių biudžeto įplaukų nepadidins įsipareigojimų sostinei.
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariams atidavus balsą, siūlomai iniciatyvai pritarė 32 asmenys, prieš pasisakė 7, o susilaikė 6.
tags: #gyvenamosios #vietos #deklaravimas #gedimino #24 #40