Finansinis Turtas Balanse: Apibrėžimas ir Analizė

Balansas yra viena iš trijų pagrindinių įmonės finansinių ataskaitų, šalia pelno (nuostolio) ataskaitos ir pinigų srautų ataskaitos. Ši finansinė ataskaita parodo įmonės momentinę finansinę būklę tai dienai, kuriai balansas yra sudarytas. Kiekviena finansinės būklės ataskaita sudaroma konkrečiai datai, įtraukiant ir atitinkamą praėjusį laikotarpį palyginimui.

Žiūrint į šią ataskaitą, galima nusakyti įmonės kapitalo struktūrą, įsiskolinimo lygį, finansinį likvidumą, apyvartinio kapitalo dydį ir daugelį kitų svarbių finansinių rodiklių. Remiantis balanso duomenimis, skaičiuojami įmonės finansinio patikimumo rodikliai, pagal kuriuos esami klientai, tiekėjai ar kiti partneriai gali įsivertinti bendradarbiavimo riziką. Be to, įmonės rizikingumas gali būti vertinamas skaičiuojant kombinuotus rodiklius, apimančius tiek balanso, tiek ir pelno/nuostolių ataskaitos duomenis.

Analizuojant balansą, neužtenka paskaičiuoti tik keletą rodiklių. Buhalterinis balansas yra įmonės finansinės atskaitomybės dokumentas, apibūdinantis įmonės finansinę būklę. Viso turto suma balanse visuomet turi būti lygi nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų sumai.

Tradicinės formos buhalterinis balansas yra dvipusė lentelė: kairioji pusė - aktyvas, dešinioji - pasyvas. Gali būti ir vertikali (stulpelinė) buhalterinio balanso forma: iš pradžių pateikiama aktyvo dalis, žemiau - pasyvo. Aktyvo ir pasyvo dalyse parodomos tos pačios lėšos, tik sugrupuotos skirtingais pjūviais, todėl aktyvo ir pasyvo galutinės sumos turi sutapti.

Finansinės ataskaitos turi būti sudaromos pagal paskutinės finansinių metų dienos duomenis. Vėliau įvykusios ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai įtraukiami į apskaitą ir parodomi kito ataskaitinio laikotarpio finansinėje atskaitomybėje.

Pagrindinės Balanso Eilutės

Praktikoje galima sutikti įvairaus detalumo balansų, taip pat dalinai sudarytų iš skirtingai vadinamų eilučių (jei analizuosite skirtingų valstybių balansus), tačiau visuose balansuose yra trys pagrindiniai blokai: turtas, įsipareigojimai ir nuosavas kapitalas.

Žvelgiant vien į įmonės balansą, galima apibūdinti jos mokumą bei likvidumą, kapitalo struktūrą, finansinio sverto lygį, apyvartinio kapitalo rodiklius. Konkretaus balanso detalumas bei jo eilučių pavadinimas gali skirtis, tačiau dažniausiai balansą sudaro šie elementai: NUOSAVAS KAPITALAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI ir TURTAS.

Balanso sandara

Turtas bendrąja prasme pasižymi didele įvairove ir gali turėti daug kvalifikacijų. Kalbant apie juridinių asmenų - įmonių turtą, jis pasižymi aiškia struktūra, kurią nulemia finansinė įmonių apskaita bei ją apibrėžiančios bendrosios taisyklės. Visas įmonių turtas atsispindi įmonių finansinėse ataskaitose.

Balanse nurodoma turto vertė nebūtinai yra reali. Ypač stipriai gali skirtis ilgalaikio turto, įgyto seniai ir apskaitomo įsigijimo verte bei nusidėvėjimu, vertė.

Įmonių apskaitoje turtas klasifikuojamas į ilgalaikį ir trumpalaikį turtą. Ilgalaikis turtas - toks, kurio per vienerius metus negalima paversti į pinigus. Dažniausiai ilgalaikio turto sąvoka apima žemę, įrangą, autorines teises bei kitas ilgalaikes investicijas. Trumpalaikis turtas tai įmonės, įstaigos ar organizacijos veikloje trumpiau nei vienerius metus naudojamas turtas pajamoms uždirbti, arba turtas, kurio įsigijimo vertė yra mažesnė už įmonės nusistatytą ilgalaikio turto minimalią vertę.

Pagrindinės turto kategorijos balanse

Trumpalaikis turtas laikomas ne ekonomine, o kalendorine prasme, o tai reiškia, jog per įmonės ataskaitinį laikotarpį visiškai sunaudojamas turtas laikomas trumpalaikiu ir visai nesvarbi to turto kaina. Trumpalaikiam turtui gali būti priskiriami net statiniai, kurie pavyzdžiui naudojami ne pačios įmonės veiklai vystyti, o perpardavinėjimui.

Trumpalaikis įmonės turtas skirstomas į:

• Trumpalaikį finansinį turtą, kuris dažnu atveju išreiškiamas piniginiais vienetais ar kitais per trumpą laiką galinčiais tapti grynaisiais pinigais.
• Trumpalaikis nefinansinis turtas.

Trumpalaikis finansinis turtas

Trumpalaikis finansinis turtas - likvidžiausias įmonės turtas, kuris dažniausiai yra piniginiai aktyvai (arba tokie, kurie greitai gali būti paverčiami į grynuosius pinigus). Didelės įmonės pinigus paprastai laiko ne tik sąskaitoje, bet investuoja į likvidžius bei saugius vertybinius popierius. Šią turto grupę sudaro pinigai, pinigų ekvivalentai, indėliai, trumpalaikės investicijos į vertybinius popierius.

Tai iš esmės visi įmonės piniginiai aktyvai (ar tokie, kurie greit gali būti paversti į grynuosius pinigus).

Trumpalaikis nefinansinis turtas

Trumpalaikis nefinansinis turtas - tai turtas, kuris yra suvartojamas pagrindinės veiklos procese. Šis turtas yra apyvartinio kapitalo dalis, ir dažniausiai didelė šio turto proporcija būna gamybinėse ar prekybinėse įmonėse. Šią turto grupę gautinos sumos, atsargos, sumokėti avansai.

Tai turtas, kuris sunaudojamas gamybos procese.

Ilgalaikis materialusis turtas

Ilgalaikis materialusis turtas - tai pagrindinė turto grupė daugumoje įmonių. Gamybinėse įmonėse tai pagrindinė turto grupė, reikalinga efektyviam gamybos procesui. Taip pat reikšmingą ilgalaikį materialų turtą gali turėti ir kitos įmonės: mažmeninės prekybos, statybos ir pan. Paslaugų įmonėse čia dažniausiai pateks automobiliai, biuro technika ir pan.

Ilgalaikis nematerialusis turtas

Ilgalaikis nematerialusis turtas - paprastai daugiau šio tipo turto turi tik didesnės ar nestandartinės įmonės, kurių verslas remiasi "know-how" ar patentais. Mažesnės bei vidutinės įmonės paprastai šioje grupėje išskiria tik programinės įrangos licencijas.

Šio tipo turto paprastai daugiau turi didesnės ar nestandartinės įmonės.

Trumpalaikio turto rodikliai

Trumpalaikio turto piniginė vertė pateikia įmonės likvidumo rodiklį. Kreditoriai bei investuotojai itin atidžiai stebi įmonės trumpalaikį turtą, jog galėtų įvertinti įmonės veiklos vertes bei rizikas.

• Dabartinis koeficientas - matuoja įmonės galimybes vykdyti bei sumokėti trumpalaikius bei ilgalaikius įsipareigojimus. Atsižvelgiama į bendrą trumpalaikį įmonės turtą, lyginant su trumpalaikiais įsipareigojimais.
• Greitasis koeficientas - pamatuoja įmonės gebėjimą vykdyti trumpalaikius įsipareigojimus remiantis savo likvidžiausiu turtu.
• Grynųjų pinigų rodiklis - matuoja įmonės galimybę iškart apmokėti visus trumpalaikius įsipareigojimus. Jis skaičiuojamas dalijant pinigus bei jų ekvivalentus iš trumpalaikių įsipareigojimų.

Trumpalaikio turto piniginė vertė pateikia įmonės likvidumo rodiklį. Kreditoriai bei investuotojai itin atidžiai stebi įmonės trumpalaikį turtą.

Trumpalaikio turto apskaita

Trumpalaikiam turtui įmonės buhalterinėje apskaitoje nusidėvėjimas nėra skaičiuojamas. Trumpalaikio turto nusidėvėjimas tiesiogiai nurašomas prie sąnaudų.

Metinėje finansinėje įmonės ataskaitoje trumpalaikis turtas skirstomas į šias grupes:

• Atsargos: nebaigta gamyba bei pagaminta produkcija, žaliavos, perpardavimui įsigytos prekės, perpardavimui skirtas ilgalaikis turtas, išankstiniai apmokėjimai.
• Nebaigtos vykdyti sutartys.
• Per 1 metus gautinos pinigų sumos: pirkėjų įsiskolinimai, dar neįmokėtas pareikalautas kapitalas, kiti įsiskolinimai.
• Investicijos bei terminuoti indėliai: nuosavybės teise priklausančios akcijos, terminuoti indėliai bei kitos investicijos.
• Grynieji pinigai sąskaitoje bei kasoje.

Trumpalaikis turtas įmonės balanse paprastai klasifikuojamas taip: trumpalaikio turto elementai, turintys didžiausią tikimybę pavirsti grynaisiais pinigais yra klasifikuojami balanso viršuje.

Trumpalaikio turto sąskaitos rodomos šia tvarka:

1. Grynieji pinigai
2. Pinigų ekvivalentai
3. Trumpalaikės investicijos
4. Gautinos sumos
5. Žaliavų, perdirbamų produktų bei pagamintų produktų atsargos
6. Iš anksto apmokėtos ir dar nepasibaigusios įmokos (pvz. draudimo įmokos)

Pabaigai svarbu paminėti trumpalaikio turto svarbą įmonės veikloje. Įmonės valdyme ypač svarbi bendra trumpalaikio turto suma. Kodėl? Nes sąskaitos, mokesčiai, paskolos mokami tam tikru periodiškumu.

tags: #finansinis #turtas #balanse