Fizinio asmens nuosavybės į sklypą įregistravimo tvarka Lietuvoje

Norint įregistruoti sklypo nuosavybę Lietuvoje, tenka susidurti su tam tikra tvarka ir procedūromis. Vienas pilietis, Paulius, pasidalino savo patirtimi, kuri atskleidė tiek teigiamus, tiek neigiamus aspektus, susijusius su šiuo procesu.

Patirtis Registrų Centre

Paulius pasijuto it sovietmečiu Registrų centre apsilankęs ir iškart susidūrė su problemomis. Tikėjęsis greit apsisukti, suprato, kad įstrigo ilgam, teko atidėti kitus planus.

„Ateini įsiregistruoti sklypo nuosavybę, randi iš pirmo žvilgsnio modernų Registrų centrą. Kaip vėliau paaiškėja, išoriškai modernų, o viduje pilną sovietmečio ir naujųjų laikų išsigimimų. Paspaudi mygtuką, gauni bilietėlį ir lauki. Lauki 30 minučių, lauki 40 minučių. Imi visur kitur vėluoti. Tada imi ieškoti teisybės. Informacijoje klausi, ar normalu tiek laukti, atsako: „Taip, normalu“ ir šypsosi. Vėliau paaiškina, kad visi tiek laukia, vadovybė problemą žino, nieko negalima padaryti. Tada eini į vadovybę. Prašymų priėmimo skyriaus vedėjos ir pavaduotojų kabinetai tamsūs ir užrakinti. Atsibodo, matyt, tokie priekaištaujantys“, - pasakoja jis.

Paulių nustebino ir nemalonus darbuotojų elgesys. „Sulauki savo eilės po 48 minučių. Aplink visi pikti, prie langelių kalba pakeltu balsu. Tikėdamasis supratimo specialistės prie langelio klausiu: „Normalu tiek laukti?“ Išgirstu: „O jūs manote, kad mes čia bulves pardavinėjame? Taip, laukti yra normalu. Visi laukia“. Akimirkai grįžti į gūdų sovietmetį, kai stovi parduotuvėje, lauki eilėje, jautiesi kaltas dėl to ir dar susigūži aprėktas pardavėjos“, - apie nemalonią patirtį rašo jis.

„Išeini iš valstybės įmonės kaip „išprievartautas“ - priverčia laukti kone valandą, pareikalauja neadekvačios sumos, kuriai alternatyvos nėra. Kiek dar tokių valstybių valstybėje yra mūsų valstybėje?“, - rašė jis.

Įkainiai ir Papildomos Paslaugos

Tačiau dar nemaloniau Paulius pasijuto sužinojęs, kiek jam teks mokėti už sklypo įregistravimą ir kiek atsieis papildomos paslaugos.

„Galiausia, po kokių 20 minučių darbuotoja pateikia sąskaitą, kurią pamačius netenki žado ir kurį laiko sėdi lyg apdujęs. Kaip gali būti sklypo registracijos įkainis 56,22 euro? Servituto registravimas - 5,79 euro. Jei turi kelis sklypus, viskas dauginasi. Dar pripliusuotas mistinis fizinio asmens nuosavybės į sklypą įregistravimas - 16,16 euro. Kiekvienas mygtuko paspaudimas įvertintas. Atskirai įkainotas įregistravimas, išregistravimas 2,9 euro, prašymo užpildymas - 0,29 euro. Už nuosavybės pažymėjimą - dar papildomai 1,45 euro. Finale sumoki kone 100 eurų už sklypą“, - teigia jis.

Paulius nesupranta, kodėl už tokias paslaugas „nuplešiama neadekvati suma“, o darbuotojos atsakymas: „Viskas dabar brangu - pažiūrėkite, kiek maistas parduotuvėje kainuoja“, - jį dar labiau suglumino.

Registrų Centro Komentarai

DELFI kreipusis į Registrų centrą, atstovė spaudai Kristina Petrošienė visų pirma apgailestavo, kad klientų aptarnavimo padalinyje ilgai teko laukti eilėje.

„Deja, eilės aptarnavimo padaliniuose gali susidaryti dėl didelio klientų srauto, ypač pietų pertraukos metu, kai nemaža dalis žmonių tvarko reikalus laisvu nuo darbo metu. Informuoju, kad tokių nepatogumų galima išvengti - klientams yra sudaryta galimybė pateikti prašymus paštu arba elektroniniu paštu. Tiesa, elektroniniu paštu teikiamą prašymą asmuo turi pasirašyti saugiu elektroniniu parašu, patvirtintu kvalifikuotu sertifikatu“, - siūlo ji.

K. Petrošienė atkreipia dėmesį, kad visi įkainiai, taikomi Registrų centre, yra nustatyti 2014 m. Vyriausybės nutarimu, todėl pats Registrų centras gali taikyti tik šiame dokumente nustatytus įkainius.

„Kita vertus, pagal laiške paminėtą sumą už sklypo registravimą (virš 56 eurų), galima spėti, kad buvo nemaža registruojamo sklypo vidutinė vertė, todėl ir registravimo įkainis, priklausantis nuo turto vertės, yra virš 56 eurų“, - paaiškino ji.

K. Petrošienė informavo, kad darbus užsakant ne skubos tvarka, visais atvejais yra taikomi tam tikri fiksuoti dydžiai. Pavyzdžiui, už nekilnojamojo daikto, šiuo atveju - žemės sklypo, įregistravimą Nekilnojamojo turto registre - 2,90 Eur, o už daiktinės teisės, t. y. servituto įregistravimą - 5,79 euro.

Įkainis už daiktinės teisės, nuosavybės įregistravimą yra skaičiuojamas pagal aktualią žemės sklypo vidutinę rinkos vertę. Jeigu prašymas paduodamas Registrų centro teritoriniame klientų aptarnavimo padalinyje, skyriaus darbuotojas kompiuteryje užpildo ir suformuoja Centrinio registratoriaus parengtą ir patvirtintą prašymo formą. Tokia paslauga išties kainuoja 0,29 euro.

Norint, kad darbai būtų atlikti skubos tvarka, teks mokėti daugiau. Jei norima įregistruoti ar išregistruoti nekilnojamą daiktą, daiktines teises į jį ar pan. per vieną dieną, paslaugos kainuos dvigubai brangiau, jei per 2 darbo dienas - 50 proc. daugiau, o jei per tris - 30 proc. daugiau, nei jos kainuoja įprastai.

„Taip pat svarbu suprasti, kad Registrų centras yra valstybės įmonė, kuri nėra finansuojama iš valstybės biudžeto, išskyrus masinio NT vertinimo darbus ir e. sveikatos sistemos palaikymą, tad išsilaiko ir vystosi iš pajamų, kurias gauna iš klientų už jiems suteikiamas paslaugas“, - pažymėjo K. Petrošienė.

Mokesčiai už paslaugas

Atsižvelgiant į tai, ar fiziniam asmeniui nuosavybės teise priklauso gyvenamosios paskirties patalpos, kuriose jis yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą, ar ne, taikomi skirtingi nekilnojamojo turto mokesčio tarifai. Nuo 2026 metų planuojami nekilnojamojo turto mokesčio pakeitimai, kurie įtakos apmokestinimą.

• Jei gyvenamoji vieta deklaruota, turtas laikomas pagrindiniu gyvenamuoju būstu. Jei savivaldybės taryba nenustatė didesnio neapmokestinamojo dydžio nei 450 000 eurų, tai nekilnojamojo turto mokestinės vertės dalis neviršijanti 450 000 eurų neapmokestinama nekilnojamojo turto mokesčiu, o viršijanti dalis apmokestinama taikant savivaldybės tarybos nustatytus nekilnojamojo turto mokesčio tarifus nuo 0,1 iki 1 procento.
• Jei gyvenamoji vieta nedeklaruota, turtas nebus laikomas pagrindiniu gyvenamuoju būstu, todėl tokio turto mokestinės vertės daliai:
  1. neviršijančiai 50 000 eurų, taikomas 0 procentų mokesčio tarifas;
  2. viršijančiai 50 000 eurų, tačiau neviršijančiai 200 000 eurų, taikomas 0,2 procento mokesčio tarifas;
  3. viršijančiai 200 000 eurų, tačiau neviršijančiai 400 000 eurų, taikomas 0,4 procento mokesčio tarifas;
  4. viršijančiai 400 000 eurų, tačiau neviršijančiai 600 000 eurų, taikomas 0,6 procento mokesčio tarifas;
  5. viršijančiai 600 000 eurų, tačiau neviršijančiai 1 000 000 eurų, taikomas 0,8 procento mokesčio tarifas;
  6. viršijančiai 1 000 000 eurų, taikomas 1 procento mokesčio tarifas.

Pavyzdžiui:

Fiziniam asmeniui nuosavybės teise priklauso du gyvenamosios paskirties būstai: X, kurio mokestinė vertė yra 250 000 eurų ir Y, kurio mokestinė vertė yra 100 000 eurų. Fizinis asmuo gyvenamąją vietą yra deklaravęs X nekilnojamajame turte.

Kiek reikės mokėti nekilnojamojo turto mokesčio? Kadangi fizinis asmuo gyvenamąją vietą yra deklaravęs X nekilnojamajame turte ir jo mokestinė vertė neviršija minimalaus neapmokestinamojo dydžio - 450 000 eurų, tai nekilnojamojo turto mokesčio už šį nekilnojamąjį turtą mokėti nereikės. Už Y nekilnojamąjį turtą reikės mokėti 100 eurų, nes Y nekilnojamojo turto mokestinės vertės (100 000 eurų) daliai:

1. neviršijančiai 50 000 eurų, taikomas 0 procentų mokesčio tarifas;
2. viršijančiai 50 000 eurų, tačiau neviršijančiai 200 000, taikomas 0,2 procento mokesčio tarifas.

Kiti atvejai:

• Sutuoktiniams bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklauso gyvenamosios paskirties patalpos X, o sutuoktinei asmenine nuosavybės teise priklauso gyvenamosios paskirties patalpos Y. Sutuoktinis yra deklaravęs gyvenamąją vietą nekilnojamajame turte X, o sutuoktinė - nekilnojamajame turte Y. Kuris nekilnojamasis turtas bus laikomas pagrindiniu gyvenamuoju būstu? Sutuoktinio atžvilgiu pagrindiniu gyvenamuoju būstų bus laikomas nekilnojamasis turtas X, sutuoktinės - Y.
• Sutuoktiniams bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklauso tik gyvenamosios paskirties patalpos, kuriose tik sutuoktinis yra deklaravęs gyvenamąją vietą. Kaip toks turtas bus apmokestinamas nekilnojamojo turto mokesčiu? Kadangi sutuoktinis yra deklaravęs gyvenamąją vietą, tai sutuoktiniui nuosavybės teise priklausanti nekilnojamojo turto dalis bus apmokestinama kaip pagrindinis gyvenamasis būstas. Sutuoktinei priklausanti nekilnojamojo turto dalis bus apmokestinama pagal aukščiau nurodytus tarifus, priklausomai nuo vertės.
• Fiziniam asmeniui nuosavybės teise priklauso tik mėgėjų sodų paskirties pastatas, t. y. jokio kito nuosavybės teise priklausančio ar įsigyjamo nekilnojamojo turto fizinis asmuo neturi. Šiame mėgėjų sodų paskirties pastate fizinis asmuo yra deklaravęs gyvenamąją vietą. Ar toks turtas gali būti laikomas pagrindiniu gyvenamuoju būstu? Taip. Pagal NTMĮ 2 straipsnio 8 dalį, kai fiziniam asmeniui nuosavybės teise nepriklauso gyvenamasis pastatas (patalpos) ar toks gyvenamasis pastatas (patalpos) nėra įsigyjamas (-os), pagrindiniu gyvenamuoju būstu gali būti laikomas mėgėjų sodų paskirties pastatas, kuriame fizinis asmuo yra deklaravęs gyvenamąją vietą.

Papildomas 0,2 procento mokesčio tarifas nėra taikomas pagrindiniam gyvenamajam būstui.

Nekilnojamojo turto mokesčio skaičiavimas

Kaip bus skaičiuojamas nekilnojamojo turto mokestis fiziniams asmenims nuosavybės teise turintiems ar įsigyjantiems nekilnojamąjį turtą, kurių bendra mokestinė vertė yra 500 000 eurų?

Nekilnojamojo turto mokestis būtų apskaičiuojamas taikant NTMĮ 6 straipsnio 6 dalyje nustatytus nekilnojamojo turto mokesčio tarifus:

• 50 000 būtų apmokestinama 0 proc. tarifu,
• nuo 50 000 iki 200 000 mokestinei vertei būtų taikomas 0,2 procentų mokesčio tarifas,
• nuo 200 000 iki 400 000 mokestinei vertei būtų taikomas 0,4 procentų mokesčio tarifas,
• o daliai nuo 400 000 iki 500 000 būtų taikomas 0,6 proc. mokesčio tarifas.

Šiuo atveju nekilnojamojo turto mokesčio suma būtų 1 700 eurų = (50 000*0)+(150 000*0,2/100)+(200 000*0,4/100)+(100 000*0,6/100)

Svarbu: Nebaigtos statybos ir nenaudojamas nekilnojamasis turtas, kuriam statybą leidžiantis dokumentas išduotas 2012 m., ir kurio kadastro duomenys buvo pakeisti ar patikslinti prieš 5 metus, bus apmokestinamas nekilnojamojo turto mokesčiu.

tags: #fizinio #asmens #nuosavybes #i #sklypa #iregistr