Kino teatrų ir video nuomos verslo iššūkiai Lietuvoje

Kino teatrai ir video nuomos punktai susiduria su įvairiais iššūkiais, įskaitant pandemijos poveikį, konkurenciją su internetinėmis platformomis ir piratavimą. Apie tai, kokia situacija vyrauja kino teatrų ir video nuomos versle Lietuvoje, aptarsime šiame straipsnyje.

Pandeminiais metais kino teatrai tapo vienu iš labiausiai nukentėjusių verslo sektorių. Nors galimybių pasas veikė ne pirmą mėnesį, pastebimesnės naudos jis nesuteikė, nes nebuvo atsižvelgta į prekybą užkandžiais ir gėrimais, svarbų kino salių pajamų šaltinį.

„Bilietas yra karalius“, - teigia pašnekovas. Jeigu sumokėjote 10 eurų už bilietą, konkreti procentinė dalis nuo šios sumos atitenka kino teatrui, filmo teisių turėtojui, taip pat valstybei mokesčių pavidalu.

Minėtosios proporcijos yra maždaug lygios, t. y. „Visi, kurie dalyvauja grandinėje, pradedant kino teatro kontrolieriumi ar tuo, kuris paleidžia filmą, kad jis šviestų ekrane, baigiant filmo scenarijaus autoriumi, režisieriumi ir visa eile aktorių, platintojų, prodiuserių, techninio personalo - visi gyvena iš pono bilieto.

Esame tarsi galutinė grandinės dalis, kuri užtikrina gyvavimą visai grandinei nuo scenarijaus parašymo iki pat Holivudo. Nesvarbu, ar autoriai Lietuvos, ar užsienio - nėra lietuviško, prancūziško ar amerikietiško modelių, principas tas pats. Pardavei bilietą, gavai pajamas ir tas pajamas daliniesi su visais, kurie padarė taip, kad filmas ateitų iki ekrano“, - aiškino G.

Ypatingų mechanizmų, lemiančių bilieto kainą, nėra - ją formuoja rinka ir ji priklauso nuo to, kiek konkrečioje šalyje žmogus yra pasirengęs mokėti už kelių valandų pramogą.

„Nepatikėsite, bet kainos už licenciją mūsų sektoriuje nėra, - sakė G. Plytnikas. - Tie patys procentai. Jeigu valstybė nedidelė, joje yra, tarkime, 3 mln. žiūrovų per metus, tiek ten ir piniginių srautų dalyvauja.

Tie, kurie parduoda licencijas, tiksliau - pateikia medžiagas ir gauna procentinį atlyginimą, žino, kad iš konkrečios licencinės teritorijos, kitaip tariant, valstybės, galima maksimaliai gauti, pavyzdžiui, 100 tūkst. eurų, o minimaliai - 3 tūkst.

Kad būtų didesnė riba, dedama daug pastangų - investuojama į marketingą, visokių būdų komunikaciją, kino teatrai savo ruožtu bando užtikrinti, kad jie būtų konkurentabilūs ir kokybiški.

Pasak pašnekovo, bene didžiausia investicija yra kokybiškoms peržiūroms reikalinga technika, nors vėliau išlaikyti ją ir nėra sudėtinga.

„Kino teatras yra ta vieta, kuri moka ir nekilnojamojo turto, ir žemės, ir visus kitus susijusius mokesčius. Kitaip tariant, esame tokie pat rinkos dalyviai kaip ir daugybė stabilių verslų, kurie pastatus ir juos sieja arba nuomos, arba nuosavybės santykiai, vadinasi, visa tai susiję su fiksuotais kaštais.

Kovidinės krizės akivaizdoje tai labiausiai ir traukia kino teatrus į dugną, nes pagyventi devynis mėnesius iš dvylikos neturint jokių pajamų, bet turint visus įsipareigojimus, yra sudėtinga - mūsų kaštai nuo to, kad negalime gauti pajamų, niekur nedingo“, - kalbėjo G.

Per karantinus nebelikus didelės dalies kino teatrų lankytojų, niekur nedingo piratavimas. „Vis kino industrija turi vadinamuosius langus: visų pirma didžiajam ekranui kuriami filmai rodomi kino teatruose, po 2-4 mėnesių jie keliauja į kino filmų nuomą namuose, o galutinėje grandinėje, tarkime, po pusmečio ar metų, jie keliauja į televiziją.

Taip yra turbūt nuo televizijos atsiradimo, nuo 5-6 dešimtmečio, grandinė šiek tiek keičiasi, bet iš esmės lieka stabili. Kas nutiko šiemet? Kelios didžiosios Holivudo studijos, norėdamos pastiprinti savo online platformas, paleido tai dirbusiems, tai nedirbusiems kino teatrams skirtų filmų licencijas kartu ir „online“.

Ir dabar jie nežino, kaip atgal sukišti džiną į butelį, nes filmas, kuris JAV ar Švedijoje išeina, pavyzdžiui, „HBO Max“ ar „Disney+“, po dviejų valandų nuo pirmos minutės starto jau yra piratiniuose tinkluose.

Jeigu senos demokratijos šalys su piratiniais tinklais tvarkosi griežčiau, tai likusioje pasaulio dalyje, kur net supratimo nėra, kas yra piratas, o kas ne, šios studijos nustojo gauti pajamas“, - kalbėjo G.

„2022-ieji turėtų būti lūžio taškas atgal, jeigu virusas mūsų visai nenužudys ir pasai padės mums kažkaip išgyventi ir progresuoti. Matyt, logika turėtų grįžti į patikrintą klasiką - turi egzistuoti tam tikros taisyklės, nes jeigu jas sulaužai, atsiranda jovalas. Minėjote, kad yra daug kino, bet kokybiško jo tiesiog nebeliks, nes nebus už ką žmonėms jo daryti, profesionalams, kurie iš to gyvena.

Jiems niekas nemokės algos. Įsivaizduokime blogiausią scenarijų - kino teatrai nedirba ir todėl nemoka, nes sustabdyti dėl pandemijos, video on demand arba legalios platformos, vos tik paleidžia, po dienos kitos visas piratinis pasaulis turi kopijas. Tokioje grandinėje atlyginimo nematome“, - laidoje „PIN kodas“ sakė G.

Legalios kino internete platformos taip pat yra konkurentai kino salėms, tačiau ši konkurencija, kaip aiškina G. Plytnikas, yra sąžininga, o galų gale ir naudinga kino industrijai.

„Bet kuri legali platforma yra mūsų konkurentas dėl žiūrovo - ar jis ateis pas mus, ar liks namuose. Tai yra garbinga kova. Mes turime savo priemones, kaip tai daryti, mes turime įrodyti, kad pas mus ateiti geriau negu likti namuose. Su nukelta kepure „Netflix“ ir visiems kitiems legaliai veikiantiems.

Jie bando formuoti savo auditoriją, ypatingai „Netflix“, kurie turi savo gamybos liniją arba perka filmus, kurie neišeina į kino teatrus.

Nuo kovo pirmos Vilniuje užsidaro viena iš dviejų likusių video nuomos punktų „Laukimas„, nuo balandžio pirmos darbą baigia ir viena seniausių miesto videotekų - „Eliksyras“.

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. „Eliksyro“ šeimininkas Eimutis Kuzmickas pasakoja šį verslą pradėjęs maždaug prieš dvidešimtį metų.

Anot jo, tą dieną, kai Vilniuje vyko paskutinis sovietų armijos paradas. „Mačiau „Karibų piratus“ per telefoną, - net vaikai giriasi…“, - apie piratavimo mastus kalba E. Kuzmickas.

Videoteką ketinantis uždaryti E. Kuzmickas pasakoja, kad „Eliksyro“ sukaupti filmai bus po truputį pardavinėjami už 10-15 litų - geriausi ir vertingiausi, kiti - pigiau.

Paskutinė „Laukimo“ video nuoma likusi Žirmūnų rajone, viename iš didžiųjų prekybos centrų. Šeimininkas Vytautas Gubinas sako laukiantis, kol baigsis nuomos sutartis ir uždarys verslą.

„Kovo pirmą mes jau iškeliame rankas prieš internetą ir jau pasiduodam“, - sakė V. Gubinas. Anot jo, nuomas pražudo „totalūs parsisiuntimai“ iš interneto.

Videotekų šeimininkai sako tikėjęsi, kad per krizę žmonės išeis iš kino teatro ir filmus žiūrės namuose, kartu su draugais.

Nes bilietas į kiną vienam kainuoja apie 18 litų, o DVD nuoma, kurią gali žiūrėti visa kompanija - 5-6 litus. „Per vienuolikos darbo valandų darbo dieną būna apsilanko vienuolika žmonių.

Tai maždaug po žmogų per valandą. Priskaičiavus savaitgalius, vidurkis per dieną - 35, prieš kelerius metus per dieną sulaukdavome apie 300“, - sakė V. Gubinas.

„Pas mus tokia norma, kad ateina tėvas su vaikučiu, vaikas prašo vieno, kito animacinio filmo, tėtis garsiai sako „aš gi tau atsiųsiu“ ir vaikas nuo mažų dienų supranta, kad galima atsisiųsti.

Žmonės nesivaržo, prisipažįsta, kad siunčiasi, todėl ir rečiau lankosi. Lietuvoje tai nėra jokia gėda“, - sakė V. Gubinas.

Per vasario mėnesį „Laukimas“ ketina išparduoti savo kolekciją. Po truputį dabar parduodami uždarytų videotekų DVD, kainuojantys nuo 4 iki 6 litų.

DVD platintojai atliepia, kad užsidarius minėtoms dviems videotekoms, tokių visai neliks. „Realiai kol kas niekas nevyksta, nes neįdomu niekam.

Filmo su licencija nuomai šiandien mes parduodame 2-3 vienetus. Jeigu užsidarys „Laukimas“ ir „Eliksyras“, liks apvalus nulis pirkėjų.

Po penkerių metų pernai savo nuomos verslą uždarė ir DVD holivudine produkcija prekiaujanti „Forum Cinemas Home Entertainment“.

„Pagrindinė priežastis - didelis piratavimo lygis, dar ištikusi krizė, neadekvačios nuomos kainos. Tarkim, 2007 m. mūsų personalas negalėdavo sėdėti - išnuomodavome po 400-500 DVD, paskui sumažėjo iki 10-20 paprastomis dienomis, didesnis aktyvumas tik savaitgaliais vyksta“, - sakė įmonės atstovas Tomas Baublys.

Tuo tarpu „Forum Cinemas“ kino teatrų projektų vadovas Gintaras Plytnikas taip pat įsitikinęs, kad videotekas kaip ir muzikos pardavimus nužudė netvarka internete.

„Kino teatrai nelabai reaguoja į pasikeitimus internetinėje erdvėje (…) Mes gyvename priklausomai nuo to, kokie filmai rodomi. (…) Mes esame socialinis reiškinys ir kino teatras, ačiū Dievui, technologiškai vis dar priešakyje dėl savo didelių ekranų salėse ir dėl garso technikos, kuri yra aukščiausio lygio.

Čia mes galime tik džiaugtis, nes internetas mūsų taip nepapjovė, kaip papjovė kolegas“, - sako G. Plytnikas. Tačiau, anot jo, piratavimą internete jaučia ir kino teatrai.

„Citadele“ banko suteiktas 4,45 mln. „Teikdami finansavimą siekiame prisidėti prie tvarių, ilgalaikę vertę kuriančių projektų. Vilniaus centro plėtra juda sparčiai, miestas tampa vis modernesnis ir patrauklesnis ne tik gyventojams, bet ir turistams, verslas kryptingai tai vysto. Mūsų pareiga lieka padėti šiems pokyčiams įvykti.

Daugiau nei 2 tūkst. žiūrovų vienuolikoje kino teatro salių vienu metu talpinantis kompleksas tęsia vykdomą veiklą, o jo operatorius valdo turtą pagal ilgalaikę nuomos sutartį.

„Džiaugiamės pradėdami bendradarbiavimą su „Citadale“ banku, kurio pagalba toliau galėsime efektyviai vystyti projektą. Mums svarbu, kad mūsų veiklos misija kurti pridėtinę vertę miestui ir mūsų investuotojams būtų reikšminga ir mūsų partneriams, todėl džiugu, kad „Citadele“ taip pat vadovaujasi tvarios veiklos principais ir jiems rūpi ilgalaikės investicijos į Vilniaus gyvenimo kokybę ir darnią miesto plėtrą“, - teigia pranešime cituojamas Justinas Galginaitis, „Reverest Fund Management“ atstovas.

Patalpų nuoma

Be kino teatrų ir video nuomos verslo, taip pat egzistuoja ir patalpų nuomos rinka. Štai keletas pavyzdžių:

• Kaune, Raudondvario plente, nuomojamas tvarkingas atskiras gyvenamas plotas (visas namo aukštas) ilgesniam laikui.
• Neringoje, Juodkrantėje, nuomojami apartamentai 4-7 asmenims.
• Šiauliuose, J. Basanavičiaus g., nuomojamos įvairaus ploto ir aukščio patalpos.
• Vilniuje, P. Armino g., nuomojamas jaukus, šiuolaikiškai įrengtas butas.

Šios patalpos gali būti naudojamos įvairioms veikloms, įskaitant prekybą, gamybą, sandėliavimą ar kitas paslaugas.

Apibendrinant, kino teatrų ir video nuomos verslas Lietuvoje susiduria su dideliais iššūkiais, įskaitant pandemijos poveikį, konkurenciją su internetinėmis platformomis ir piratavimą. Tačiau kino teatrai vis dar išlieka svarbiu socialiniu reiškiniu, o legalios internetinės platformos gali būti naudingos kino industrijai. Patalpų nuomos rinka taip pat siūlo įvairias galimybes verslui ir gyvenimui.

tags: #forum #cinemas #sales #nuoma