Šiaulių „Aušros“ muziejaus Chaimo Frenkelio vilos kompleksas yra svarbi miesto istorijos dalis. Komplekse vyksta paskutiniai darbai, finansuojami iš valstybės investicijų programos, kuri startavo 2007 m. pabaigoje ir kainavo 10 milijonų litų. Gegužės 19 dieną planuojama atidarymo šventė, kurioje bus galima pasinerti į XX amžiaus pradžios stilių.
Direktorius palydi į medinį baltos spalvos namą prie Vilniaus gatvės. Medinio namo istorija dar tebėra mįslinga. Jis statytas anksčiau nei Ch. Frenkelio vila. Ch. Frenkelis mediniame name, manoma, gyveno, kol statė gamyklą. Pasak R., po 1940 metų, Ch. Frenkelio vilai tapus karine ligonine, mediniame name kabinetus buvo įsirengusi ligoninės administracija.
Chaimo Frenkelio vila Šiauliuose.
Vilos Istorija ir Architektūra
Chaimo Frenkelio vila jau beveik du dešimtmečius priklauso Šiaulių „Aušros“ muziejui ir apie dešimtmetį yra pati prestižiškiausia įvairių kultūrinių ir visuomeninių renginių vieta Šiauliuose. Chaimo Frenkelio vila - unikalus XX amžiaus pradžios moderno epochos architektūros stiliaus statinys, vienintelis toks Šiauliuose, turintis ir kitų stilių elementų. Nuostabus moderno epochos architektūros pavyzdys - Frenkelio rūmai Šiauliuose.
Jų architektūra jungia romantiškos tvirtovės įvaizdį ir klasicistinį simetriškumą, gamtos racionalumu pagrįstą funkcionalumą ir iracionalumo elementus, atsispindinčius apdailos medžiagose ir formoje. Nemažai tokių pastatų yra Rygoje ir Sankt Peterburge. Galima teigti, kad šis pastatas perėmė nemažai Vokietijos moderno mokyklos bruožų. Pasak Marijos Drėmaitės, tai „Lietuvos mastu unikalus secesijos (moderno) stiliaus architektūros pavyzdys“.
1908 m. šalia klestinčio savo odų fabriko Chaimas ir Dora Frenkeliai pasistatė dviejų aukštų gyvenamąjį namą - vilą. Tai vienintelis Šiauliuose ir vienas iš nedaugelio Lietuvoje XX a. pr. moderno epochos architektūros stiliaus objektų, fasadų ir interjerų dekore turintis modernizuotų kitų stilių elementų. Vidaus patalpos suplanuotos veidrodinio atspindžio tvarka. Dešinėje pusėje holas per du aukštus, jame mediniai laiptai, koklių židinys, masyvios durys su švieslangiais iš krištolinio stiklo, dekoruoto tulpių motyvu. Interjerai išsiskiria gausia medžio apdaila.
Chaimo Frenkelio vilos interjeras.
Parkas ir Aplinka
Nuo terasos atsiveria vaizdas į parką su fontanu. Kaip parką įsivaizdavo Ch. Frenkelis, matyti išlikusiuose ikonografiniuose brėžiniuose. Bet 1925-1930 metų nuotraukos rodo, kad takų sistema nebuvo išvystyta. Šiandien parkas sukurtas toks, kokio norėjo Ch. Žole apsėti žalieji plotai, atsodintos liepaitės. Muziejininkai konsultuojasi su Šiaulių universiteto Botaniko sodo specialistais, siekdami atkartoti XX amžiaus pradžios augmeniją. Bus pastatyti lauko baldai, planuojama, kad veiks lauko kavinukė.
Kaskadinis fontanas, planuojama, vėl ištrykš per atidarymo šventę. Senoji autentiška fontano „kepurė“, suskilusi į kelias dalis, neberestauruota, išlieta analogiška nauja. Kieme muziejininkai išsaugojo autentišką Ch. Jau dabar suplanuoti šeši vasaros savaitgaliai vilos parke, skirti šeimoms, vaikams. „Norime, kad atsirastų meninių akcentų. Svarstome apie bendradarbiavimą su floristais, sekmadieniais grojantį pučiamųjų orkestrą, savaitgalio lauko kino teatrą. Parką galima pritaikyti ir muziejaus funkcijai - lauko ekspozicijai su trumpalaikėmis parodomis“, - vardija R. Liepos 26 dieną viloje prasidės tradicinis tarptautinis Ch. Frenkelio vilos vasaros festivalis.
Chaimas Frenkelis: Pramonininkas ir Filantropas
Chaimas Frenkelis - garsus žydų pramonininkas, vienas iš sėkmingiausių visų laikų Lietuvos verslininkų - gimė 1851 m. Ukmergėje. Nepaisydamas tėvų nepritarimo, Ch. Frenkelis išvyko mokytis odų išdirbėjo amato į Balstogę. Baigęs mokslus, kartu su broliu atidarė odų perdirbimo dirbtuvę Ukmergėje. 1879 m. jis atvyko į Šiaulius - tuo metu strategiškai patogioje vietoje įsikūrusį miestą.
Atvykęs į Šiaulius, Ch. Frenkelis įsigijo odų rauginimo dirbtuves miesto pakraštyje, prie Vilniaus kelio (dab. Vilniaus g.), kur su keliais samdomais darbuotojais pradėjo gamybą. XIX a. pab. avalynės paklausa augo. Didėjant paklausai, Ch. Frenkelis sumaniai plėtojo įmonės veiklą. Pamažu dirbtuvėlės teritorija plėtėsi, medinius pastatus keitė mūriniai, rankų darbą - modernūs įrenginiai. Dalis iki mūsų dienų išlikusių fabriko pastatų pastatyti būtent XIX a. pab., augant fabrikui. To meto technikos naujovės (elektra, telefonas ir kt.) Šiaulius dažnai pasiekdavo per Ch. Frenkelio fabriką.
Ch. Frenkelio veikla turėjo įtakos ekonominiam Šiaulių stiprėjimui ir augimui. Sekdami sėkmingu pavyzdžiu, Šiauliuose įsisteigė ir kiti odų perdirbimo fabrikai. Sėkmingą Ch. Frenkelio fabriko veiklą nutraukė Pirmasis pasaulinis karas. Frenkelių šeimai teko pasitraukti į Rusiją, vėliau - į Vokietiją. Fabrikas karo metais nukentėjo. Po karo jo atkurti į Šiaulius sugrįžo tik Chaimo sūnus Jokūbas. Ch. Frenkelis savo kurto fabriko nebeišvydo.
Tiek Ch. Frenkelis, tiek jo žmona Dora (Dvoira), sūnus Jokūbas, marti Roza garsėjo kaip mecenatai ir filantropai. Iki šių dienų mieste yra išlikusių Frenkelių lėšomis pastatytų pastatų. Tai 1908 m. pastatyta Talmud Tora - mokykla žydų vaikams (dab. Šiaulių universiteto Tęstinių studijų institutas, Stoties g. 11). Frenkeliai šelpė šioje mokykloje besimokančius nepasiturinčius vaikus. Jie parėmė žydų senelių prieglaudos (dab. Šiaulių universiteto centriniai rūmai, Vilniaus g. 88) statybą ir skyrė lėšų seneliams išlaikyti, taip pat žydų ligoninės, vėliau tapusios miesto ligonine (dab. Šiaulių odontologijos poliklinika, Vytauto g. 101), statybą.
Chaimo Frenkelio fabriko darbininkai.
Medinio Namo Rekonstrukcija ir Ateitis
Šiuo metu rekonstruojamas medinis namas, į kurį, planuojama, iš Venclauskių namo persikels muziejaus administracija. Pasak „Aušros“ muziejaus direktoriaus Raimundo Balzos, senasis statinys bus atkurtas toks, koks jo vaizdas išlikęs Pirmojo pasaulinio karo atvirukuose. Namas bus apšiltintas ir apkaltas medžiu. Rąstų sienos išliks, keičiama papuvusi mediena. Sovietmečiu šiferiu dengtas stogas bus pakeistas skarda.
Svarstant apie dabartinę pastato funkciją, apsistota ties mintimi į jį iš Venclauskių namo perkelti administracijos darbuotojus. Buvusio Šiaulių miesto burmistro namas būtų skirtas miesto ekspozicijai, kuri supažindintų su miesto istorija, burmistrais, Venclauskių šeima. Čia, pasak R. Balzos, būtų ideali vieta miesto centrinės dalies maketui eksponuoti. Maketas šiuo metu kuriamas Vilniuje, pagrindinis jo kūrėjas - dailininkas Saulius Kruopis, Kaliningrado miesto maketo autorius.
Šį maketą ir ikonografinę medžiagą lapkritį šiauliečiai turėtų išvysti „Aušros“ muziejaus rengiamoje parodoje, skirtoje Šiaulių savivaldos 220-osioms ir Šiaulių žemės paminėjimo 775-osios metinėms paminėti.
| Metai | Įvykis |
|---|---|
| 1879 | Chaimas Frenkelis įsigyja odų rauginimo dirbtuves Šiauliuose. |
| 1908 | Pastatoma Chaimo Frenkelio vila. |
| 1940 | Vila nacionalizuojama ir paverčiama karo ligonine. |
| 1993 | Pastatų kompleksas grąžinamas muziejui. |
| 1995-2006 | Vyksta vilos restauravimo darbai. |
| 2003 | Chaimo Frenkelio vila paskelbiama kultūros paminklu. |