Gaisrinės Saugos Reikalavimai Nuosavame Name Lietuvoje

Gaisrinė sauga yra itin svarbi kiekvienuose namuose, o ypač nuosavuose, kur atsakomybė tenka patiems savininkams. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius gaisrinės saugos reikalavimus, su kuriais galite susidurti įrenginėjant ar statant nuosavą namą Lietuvoje.

Priešgaisrinės Saugos Durys Katilinėse

Dažnai kyla klausimas dėl priešgaisrinių durų įrengimo katilinėse. Ar jos būtinos, ir kokie reikalavimai joms keliami?

Pagal GYVENAMŲJŲ PASTATŲ GAISRINĖS SAUGOS IR TAISYKLIŲ 14 punktą, patalpos, kuriose gaisro apkrova viršija 600 MJ/kv. m, turi būti atskirtos nuo kitų patalpų ne mažesnio kaip EI 45 atsparumo ugniai pertvaromis ir ne mažesnio kaip REI 45 atsparumo ugniai perdangomis. Šis punktas taikomas pirtims (saunoms), automobilių saugykloms, katilinėms, gamybos, pramonės, sandėliavimo bei kitoms patalpoms, nepriskirtinoms gyvenamosioms patalpoms.

Trumpai tariant, visi reikalavimai turi būti numatyti projekte, kurį patvirtino gaisrininkai. Nors gaisrininkai netikrina privačių namų, katilinės ir garažai dažnai patenka į padidintos gaisringumo rizikos patalpas. Todėl rekomenduojama montuoti priešgaisrinės saugos duris.

Tikslūs durų reikalavimai turi būti nurodyti namo projekte (durų žiniaraštyje). Jei abejojate, visada galite pasikonsultuoti su gaisrininkais.

Jei statote namą sau asmeniškai, geriau įsidėti priešgaisrines duris dėl šventos ramybės.

Dėl durų priešgaisringumo reikia žiūrėti namo projekte ar jis yra nurodytas, arba klausti gaisrininkų.

Dažniausiai į katilinės patalpas yra dedamos priešgaisrinės durys.

Reikalavimai Katilinės ir Garažo Durims

Kokie keliami reikalavimai katilinės ir garažo durims?

Priešgaisriniai reikalavimai gyvenamųjų patalpų atskyrimui nuo katilinių, garažų, saugyklų nurodyti "Gyvenamųjų pastatų gaisrinės saugos taisyklėse", "Gaisrinės saugos pagrindiniuose reikalavimuose" ir priklauso nuo gaisro apkrovos bei statinio atsparumo ugniai laipsnio.

Praktikoje, į katilines su dujiniais katilais priešgaisrinės durys montuojamos beveik visuomet, o garažų atskyrimui nuo gyvenamųjų patalpų - dažnai. Paprastai katilinės ir garažo patalpų durims taikomas EI30 ugniai atsparumo reikalavimas. Labiausiai tam tinka plieninės ugniai atsparios durys PDD EI30, kurios gaminamos pagal individualius išmatavimus ir gali būti dažomos tiek pagal RAL, tiek dekoruojamos medžiu.

Jei jūsų namo katilinės plotas yra apie 10 kv. metrų ir numatomas dujinis kondensacinis katilas su turbo išmetimu, svarbu žinoti, ar privaloma dėti priešgaisrines duris. Jei taip, kokie detalesni reikalavimai keliami, kokia atsparumo ugniai klasė?

Jei iš katilinės patenkama į garažo erdvę, o iš garažo patenkama į tamburą, ar garažo/tamburo durys privalo būti priešgaisrinės?

Siūlytume kreiptis į projektuotoją, kuris atlikęs skaičiavimus, galės tiksliai atsakyti dėl tokių durų reikalingumo jūsų name.

Ugniagesių Įspėjimai Dėl Gaisrų Pavojaus Namuose

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas perspėja, kad vis daugiau gaisrų kyla dėl netvarkingos elektros instaliacijos ir gyventojų neatsargumo.

„Norime atkreipti gyventojų dėmesį, kad pastaruoju metu nemažai gaisrų kyla dėl buityje naudojamų šviestuvų ir netvarkingos elektros įrangos. Šiemet dėl netvarkingos elektros įrangos kilo 564 gaisrai. Jų metu žuvo 5 žmonės, sudegė 46 pastatai“, - sako Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Aurelijus Česūnas.

Departamentas informuoja, kad šių metų spalio 21 d. dėl rūsyje užsidegusio šviestuvo gaisras kilo Kaišiadorių vaikų lopšelyje-darželyje „Spindulys“. Gaisro metu iš pastato teko evakuoti 147 vaikus, iš jų 11 pačių mažiausiųjų buvo nuvesta į saugias patalpas viduje.

Tokių gaisrų pavojus gresia ir gyventojų būstuose, todėl A. Česūnas akcentuoja, kad visose patalpose reikia laikytis Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių ir gamintojo numatytų saugos reikalavimų.

„Buityje galima aptikti įvairiausių naudojamų šviesos šaltinių, nuo kaitrinės lemputės iki šiuolaikiško LED šviestuvo. Gyventojams norėtume priminti, kad norint išvengti gaisrų, kylančių dėl šviestuvų, reikėtų laikytis Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių ir gamintojo numatytų saugos reikalavimų“, - sako A. Česūnas.

Pasak priešgaisrinės priežiūros specialisto, dažniausiai tokie gaisrai kyla, nes nesilaikoma minimalaus atstumo nuo elektros šviestuvų iki sandėliuojamų degių medžiagų, kuris turi būti ne mažesnis kaip 0,5 m, elektros šviestuvuose naudojamos didesnės galios elektros lemputės, negu nurodyta šviestuvų techninėse charakteristikose, elektros šviestuvai eksploatuojami be gaubtų, kai jie yra gamintojų numatyti.

A. Česūnas taip pat primena, kad draudžiama kabinti elektros šviestuvus ir kitus daiktus tiesiog ant elektros laidų ir kabelių, jeigu tokio kabinamo būdo nenumato gamintojas.

„Taip pat, kad nekiltų gaisras, neuždenkite toršerų ir stalinių šviestuvų degiomis medžiagomis, o išeidami iš kambario išjunkite šviestuvą“, - sako jis.

Draudimo Bendrovių Įžvalgos

Draudimo bendrovės atkreipia dėmesį į tai, kad gaisrai padaro didžiausią žalą. Bendrovė „Lietuvos draudimas“ informuoja, kad negalėtų išskirti, jog daugiau gaisrų patalpose kilo dėl netvarkingų šviestuvų ar lempučių. Tačiau, pasak bendrovės Gyventojų turto draudimo vadovo Andriaus Gimbicko, šiemet bendrovė per dešimt mėnesių dėl gaisrų būstuose atlygino 2.8 mln. eurų.

„Kasdien bendrovė sulaukia bent 3-4 klientų pranešimų apie gaisrą, tačiau reikia įvertinti, kad apie pusė Lietuvoje esančių nuosavų namų yra neapdrausti, tad jų savininkams gaisro žalas tenka kompensuoti iš savo santaupų. Skaičiuojame, kad gaisrai sudaro 4,7 proc. nuo visų būsto draudimo žalų skaičiaus. Tačiau pagal išmokas klientams žalos dėl gaisrų sudaro didžiausią dalį - net 33 proc. visų išmokų. Mūsų duomenimis, gaisro žalos yra didesnės maždaug 5-15 kartų už kitų įvykių vidutines žalas“, - informuoja A. Gimbickas.

Bendrovė informuoja, kad palyginti su kitomis žalomis, būtent vidutinė išmoka po gaisro būste būna pati didžiausia: ji šiuo metu sudaro apie 4160 eurų.

„Kasmet klientai praneša apie gaisro metu visiškai suniokotus namus - tokios žalos yra pačios didžiausios siekia net apie 150 tūkstančių eurų. Šiemet didžiausia gaisro žala siekė net 142 tūkst. eurų. Sudegė namai, nudegė stogas, sudegė garažas, mansardos sienos, gesinant gaisrą smarkiai sulietas namuose buvęs turtas ir likę sienos“, - teigia A. Gimbickas.

„Lietuvos draudimo“ statistikos duomenimis, gaisrai nuosavuose namuose kyla 3 kartus dažniau nei butuose, taip pat nuosavuose namuose ugnis pridaro daugiau žalos: vidutinis nuosavame name kilusio gaisro nuostolis yra 7000 eurų, tuo tarpu butuose - 1350 eurų.

„Gaisras - brangiausia žala būstui, nes ugnis naikina viską - būsto apdaila ir jame esantys daiktai gaisrui įsiplieskus sugadinami negrįžtamai. Jeigu gaisras įvyksta bute, dūmai ir gaisro gesinimui naudojamas vanduo neretai sugadina ne tik butą, kuriame įsiplieskė ugnis, bet ir kaimynų turtą, bendrąsias patalpas - laiptinę, daugiabučio išorę ir kitą turtą. Būna atvejų ir privačiuose namuose, kai sudega ne tik namo savininkų, bet ir svečių daiktai, jų automobiliai“, - sako draudimo ekspertas.

Siekiant užtikrinti gaisrinę saugą savo namuose, būtina laikytis visų reikalavimų ir rekomendacijų. Tai padės apsaugoti ne tik jūsų turtą, bet ir gyvybę.

tags: #gaisrines #saugos #reikalavimai #nuosavame #name