Pastato prižiūrėtojui privalu rūpintis ne tik namo būkle, bet ir gaisrine sauga. Taip pat dažnai stebima situacija, kai gyventojai aplaidžiai žiūri į namų gaisrinę saugą - rūsių koridoriuose, laiptinėse, palėpėse kaupia sendaikčius ar kitas degias medžiagas, rūko bendrojo naudojimo patalpose ir taip sudaro sąlygas gaisrams kilti.
Priešgaisrinės saugos specialistai susirūpinę gaisrine sauga senuose daugiabučiuose. Kasmet juose kyla apie 300 gaisrų, daugiau nei pusė iš jų - bendrojo naudojimo patalpose. Jos nuomone, į gaisrinę saugą visiškai nekreipiama dėmesio daugiabučius modernizuojant ir sunaikinamos net tos priemonės, kurios dar egzistavo.
Kai kuriuose namuose būtų sudėtinga evakuotis iš patalpų, neveikia arba visiškai išmontuotos priešdūminės vėdinimo sistemos, neprižiūrimas vidaus priešgaisrinis vandentiekis, avariniai išėjimai neatitinka jiems keliamų reikalavimų. Bendrojo naudojimo koridoriai atitveriami pertvaromis, įrengiamos rakinamos durys, įstiklinami balkonų, skirtų patekti į evakuacines laiptines, langai, užmūrijami langai rūsiuose.
Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus viršininko pavaduotoja Edita Zdanevičienė konstatuoja, kad situacija daugiabučiuose tikrai kelia nerimą.
Žmones iš viršutinių aukštų ugniagesiai nukėlė specialiomis kopėčiomis. Bute, kuriame kilo gaisras, yra du balkonai.Viename iš balkonų grindyse yra liukas.
Rimas Girdzijauskas, Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus Prevencinės veiklos poskyrio vyresnysis inspektorius primena, kad daugiabučiuose kasmet atliekami profilaktiniai gaisrinės saugos patikrinimai.
Patikrinimo metu nustatyti pažeidimai - užrakintos laiptinių durys neturi iš vidaus atrakinamo užrakto; koridoriuose, praėjimuose pristatyta baldų. Daugelyje gyvenamųjų namų išlieka nuolatinės techninės problemos, kurioms spręsti reikia investicijų - neveikia dūmų šalinimo sistemos bei vidaus gaisrinis vandentiekis.
Jis daro išvadą, kad visuose tikrintuose daugiabučiuose buvo aptikta pažeidimų. „Vienareikšmiškai pasakyti, kad visi yra nesaugūs negalima, kadangi pažeidimų pobūdžiai skiriasi. Visuose 26 šiemet patikrintuose aukštuminiuose pastatuose priešgaisrinė apsauga nepakankama.
Bendrovės "E-Metalurgija", kuri gamina įvairias metalines konstrukcijas, taip pat ir priešgaisrines ir evakuacines kopėčias, vadovas Andžej Kosteckij sako neprisimenąs, kad būtų tekę gaminti priešgaisrines ar evakuacines kopėčias seniems daugiabučiams.
Direktorius pastebi, kad neretai yra painiojamos gaisrinės ir evakuacinės kopėčios. Ir jeigu kurios nors prie pastato yra, laikoma, jog viskas gerai.
A. Kosteckij: „Idealiausiu atveju, kaip numatyta STR 2.01.04:2002, priešgaisrinės kopėčios turėtų prasidėti nuo žemės. Tačiau tame pačiame dokumente taip pat akcentuojama, jog vertikalios gaisrinės kopėčios turi būti lengvai ir patogiai pasiekiamos. Tai reiškia, jog realiai ne visada yra paprasta suprojektuoti kopėčias nuo pat žemės dėl siaurų pravažiavimų, nedidelės erdvės kiemuose ar dėl vaikų saugumo (kad neliptų ant stogo).
Dėl šių priežasčių yra leidžiama gaisrines kopėčias statyti atitraukiant jų pradžią 2 m nuo žemės (ši norma negalioja perėjimams tarp skirtingų aukščių pastato stogų). Taigi, kopėčių ilgis = pastato sienos aukštis iki karnizo/parapeto viršaus - 2 m + 0,8 m (išlipimo turėklai su aikštele).
Pagal standartą ISO 14122-4, apsauginių lankų reikia kopėčioms aukštesnėms kaip 3 m, tačiau ES valstybės gali taikyti šį standartą tiesiogiai arba savo teisės aktais numatyti kitus reikalavimus apsauginių lankų naudojimui. Lietuvoje yra reikalaujama, jog ilgesnės nei 6 m kopėčios būtų projektuojamos ir gaminamos su apsauginiais lankais.
Gaisrinio vandentiekio vamzdis (vadinamasis sausvamzdis, sauso tipo gaisrinis stovas), paprastai vadinamas tiesiog sausvamzdžiu, yra apvalus 70-80 mm skersmens vamzdis su galuose esančiomis specialiomis movomis ugniagesių gelbėtojų žarnai prijungti.
Jei stogų aukščiai skiriasi daugiau kaip 1 m, perėjimui nuo vieno stogo ant kito būtina įrengti gaisrines kopėčias.
Keturbučio namo gyventojai įsivėlė į konfliktą dėl kopėčių, kuriomis galima buvo patekti ant namo stogo. Kaimynai nesutaria, kur jos turi būti įrengtos, o dokumentuose kopėčių buvimo vieta niekaip nepažymėta.
„Praktikoje tai ne vienkartinis atvejis, kai daugiabučių namų gyventojams avarinės kopėčios trukdo, todėl jas nupjauna ir nuima ar užtaiso balkonuose esančius atsarginius išėjimus, - sako UAB „Teisės riba“ vadovaujanti teisininkė Kristina Cipkuvienė. - Daugiabučiame gyvenamajame pastate bendrosios ar atskirosios inžinerinės sistemos turi būti savalaikiai prižiūrimos, tvarkingai eksploatuojamos, todėl atsižvelgiant į tai, kad toks užlipimas visų pirma skirtas prieiti prie name įrengtų dūmtraukių, vėdinimo kanalų, kitų įrenginių jų priežiūrai, remontui atlikti, daugiabučiame gyvenamajame name vieno buto savininko (naudotojo) vien tik asmeniniu noru negali būti savavališkai panaikintas užlipimas kopėčiomis ant pastato stogo.
Sprendžiant šią situaciją, teisininkės žodžiais, pirmiausia reikėtų išsikelti klausimą, ar priešgaisrinių kopėčių įrengimas per namo vidurį iš kiemo pusės tarp dviejų butų yra absoliutus kitų bendraturčių teisių įgyvendinimo būdas, ar yra ir kitų alternatyvų, kurias įgyvendinus analogiškai bus įgyvendinama ir bendraturčių teisė patekti į bendras naudojimo patalpas.
Šiuo atveju, kadangi priešgaisrinės kopėčios nėra pažymėtos nekilnojamo turto dokumentuose, svarbi ne jų įrengimo vieta (priešgaisrinės kopėčios nebūtinai turi būti įrengtos kur buvo anksčiau), bet bendraturčių teisės patekti ant bendro naudojimo objekto - stogo - įgyvendinimas.
Kol Vyriausybė dalija pažadus, jog kitąmet pareigūnų algos „į rankas“ išaugs iki 1 000 eurų, ugniagesiams gelbėtojams nebepakanka lėšų net uniformos komplektui įsigyti.
Šiaulių apskrities ugniagesių gelbėtojų profesinės sąjungos pirmininkas Juozas POCIUS sako, žmonėms į pagalbą skubantys ir savo gyvybe neretai rizikuojantys ugniagesiai yra palikti užribyje.
Per metus 108 eurai - už tiek eiliniam ugniagesiui gelbėtojui turi būti nupirkta 180 eurų kainuojanti striukė (jei staiga kažkas su ja atsitiktų), apie 83 eurus kainuojantys batai, 77 eurų vertės kelnės ir bliuzonas, kurio kaina 80 eurų.
Šiaulių miestas pagal gyventojų ir pastatų skaičių pagal standartus privalo turėti dvejas aukštumines autokopėčias.
Šiuo metu minėtą keltuvą pakeitė tarybinių laikų „Zil 131“…
Ugniagesiams nėra galimybių apmokėti viršvalandžių, todėl tenka duoti laisvadienius - taip dar labiau išryškėja ugniagesių stygiaus problema.
Lėšų stoka ir toliau gniuždo tarnybas. Anot vidaus reikalų ministro, ministerija skiria tik atlyginimams, o visa kita - pastatais, technika, įranga - turi rūpintis savivaldybės.
Pateiksiu Šiaulių apskrities rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos ataskaitą apie 2019-ųjų biudžetą, skirtą priešgaisrinės saugos tarnybos išlaikymui.
„Tarnyba pateikė PAGD lėšų poreikį 2019 metams už 600,8 tūkstančio eurų, tačiau gavome 529,7 tūkstančio eurų.
Bendru mastu Šiaulių apskrities savivaldybių priešgaisrinėms tarnybos trūksta apie 20 procentų lėšų.
Visi gesintuvai geri, nes jie visi skirti užgesinti ugnį, nors ir skiriasi savo išvaizda, gesinimo medžiaga ar kaina.
Milteliniai gesintuvai (MG) - tai universali priemonė gesinant A, B, C klasės gaisrus ir veikiančias elektros instaliacijas iki 1000 V. Gali būti užpildyti specialiais milteliais, gesinančiais D klasės gaisrus. Angliarūgštės gesintuvai (AG) gaminami nešiojami ir vežiojami. Šie gesintuvai taip pat skirti gesinti A, B, C klasės gaisrus ir veikiančias elektros instaliacijas iki 1000 V. Vandens putų gesintuvai (VPG) skirti gesinti A ir B klasės gaisrus.
Jei patalpoje yra elektros įrenginių, nuolat turinčių įtampos, tai ne mažiau kaip 50 proc. patalpose esančių gesintuvų turi būti tinkami elektros įrenginiams gesinti neišjungus įtampos.
Įmonės, įstaigos, organizacijos teritorijoje (5000 m2ir daugiau) pirminėms gaisro gesinimo priemonėms laikyti turi būti įrengti specialūs skydai ar stendai. Juose turi būti laikomi: 2 gesintuvai, 2 kibirai, smėlio dėžė ir kastuvas, nedegus audeklas, 2 laužtuvai, 2 kirviai. Skydai ir stendai turi būti įrengti lengvai prieinamose ir gerai matomose vietose, netoli nuo išėjimų iš patalpų. 5000 m2teritorijoje turi būti įrengtas vienas skydas.
Žmonių evakavimo planas turi būti pakabintas kiekvieno pastato visuose aukštuose (išskyrus gyvenamuosius namus), gerai matomoje vietoje, prie kiekvieno įėjimo ir (ar) išėjimo, kai pastatuose nuolat ar laikinai būna daugiau kaip 100 žmonių, taip pat, neatsižvelgiant į žmonių skaičių, mokslo paskirties pastatuose: vaikų darželiuose, lopšeliuose, bendrojo lavinimo, profesinėse ir aukštosiose mokyklose; gydymo paskirties pastatuose: ligoninėse, sanatorijose, slaugos namuose; viešbučių bei poilsio paskirties pastatuose.
Kiekvieno viešbučio, motelio, senelių prieglaudos, pensiono, poilsio namų, nakvynės namų kambario matomoje vietoje turi būti pakabintas žmonių evakavimo planas ir gaisrinės saugos reikalavimų atmintinė, kurioje nurodyta, kaip elgtis kilus gaisrui.
Su žmonių evakavimo planu turi būti supažindinti visi valstybės tarnautojai ir darbuotojai.
Kokie gaisrines saugos reikalavimai imonei ? Objekto pavadinimas, adresas, naudojimo paskirtis (pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatus (Žin., 2002, Nr. 42-1616).
Ar susikaupusios medienos atliekos šalinamos laiku.
Ar įmonėje, įstaigoje, organizacijoje medžiagos laikomos grupėmis pagal joms gesinti naudojamas medžiagas (vanduo, putos, dujos ir t.t.).
Ar sandėlių, kurių plotas didesnis kaip 200 m2, stelažai yra pagaminti iš ne žemesnės kaip B-s1, d0 degumo klasės statybos produktų.
Gaisrinės signalizacijos techninė priežiūra skaičiuojam kiekvienam objektui individualiai. Tai priklauso nuo saugomo objekto ploto dydžio ir įrangos.
Vilniaus apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba nuo 2015 metų iš viso paskelbė 238 konkursus.
2012 metais Vilniaus apskrities PGV planavo pirkti gamtinių dujų už 240.000,00 Lt, elektros už 1.200.000,00 Lt, kuro automobiliams už 372.000,00 Lt, kompiuterių dalių, priedų ir reikmenų už 9.000,00 Lt, kuro automobiliams už 22.000,00 Lt, spausdintuvų kasečių už 6.000,00 Lt, keleivinių automobilių- lengvųjų automobilių nuomai už 31.000,00 Lt, baldų už 20.000,00 Lt, transporto priemonių ir su jomis susijusių įrenginių remonto, priežiūros ir kitos paslaugos už 25.000,00 Lt.
Gaisrinių kopėčių tipai
| Tipas | Aprašymas | Privalumai |
|---|---|---|
| Evakuacinės kopėčios | Skirtos žmonėms saugiai pasišalinti iš pastato gaisro atveju. Paprastai 40-50 cm pločio. | Užtikrina saugų ir greitą žmonių evakavimą. |
| Priešgaisrinės kopėčios | Skirtos ugniagesiams patekti į gaisro vietą ir vykdyti gesinimo darbus. Paprastai 50-70 cm pločio. | Suteikia ugniagesiams greitą prieigą prie gaisro židinio. |