Gaisrinės Saugos Reikalavimai Daugiabučiuose Namuose: Kaip Užtikrinti Gyventojų Saugumą

Gaisrai daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose sukelia ypač skaudžias pasekmes, jų metu gali žūti ar nukentėti didelis skaičius žmonių. Ugnis sunaikina gyventojų turtą, palieka juos be pastogės. Siekiant užtikrinti daugiabučių namų gyventojų saugumą, svarbu žinoti ir laikytis gaisrinės saugos reikalavimų.

Kauno butų ūkio atstovai dalyvavo priešgaisrinės ir gelbėjimo tarnybos organizuotame susitikime su daugiabučių namų administratoriais, kurio tikslas - gaisrų prevencija gyvenamuosiuose namuose. Susitikimo metu aptartos dažniausiai pasitaikančios problemos daugiabučiuose namuose, susijusios su gaisrų prevencija.

Prieš porą metų Kaune Baltų propekto daugiabučio septintajame aukšte kilus gaisrui, vienas žmogus žuvo, vienuolika atsidūrė ligoninėje. Tragedija Vilniaus Viršuliškių mikrorajono daugiabutyje, kuomet dėl sprogimo ir kilusio gaisro žuvo du žmonės, o trisdešimt šeimų neteko namų, daugelį privertė susimąstyti, ar jų name tinkamai užtikrinama gaisro ir sprogimų prevencija.

Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius gaisrinės saugos reikalavimus daugiabučiuose namuose, dažniausiai pasitaikančias problemas ir prevencines priemones, kurios padės užtikrinti saugią aplinką Jums ir Jūsų kaimynams.

Pagrindiniai Gaisrinės Saugos Reikalavimai

Gaisrinę saugą reglamentuoja Bendrosios gaisrinės saugos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. Taip pat svarbu vadovautis:

• Gaisrinės saugos pagrindiniais reikalavimais (Žin., 2010, Nr.146-7510).
• Gyvenamųjų pastatų gaisrinės saugos taisyklėmis (Žin., 2011, Nr. 23-1138).
• Visuomeninių statinių gaisrinės saugos taisyklėmis (Žin., 2011, Nr. 8-378).

Svarbiausi Reikalavimai Daugiabučiams Namams:

1. Įvažiavimas: > 3,5 m pločio, aukštis > 4,5 m.
2. Atstumai nuo sklypo ribos: (>3 m).
3. Pastatų atsparumas ugniai: (I, II, III) ir laikančiosios konstrukcijos (REI).
4. Priešgaisriniai atstumai tarp gretimų sklypų pastatų.
5. Pastatų gesinimui iš išorės: <200 m atstumu išorės priešgaisrinis vandentiekis, rezervuaras arba gamtinis vandens telkinys (upė, ežeras ir kt.) su kieto grunto privažiavimu (ne mažiau kaip 40 t apkrovai) bei vandens paėmimo vieta gaisriniams automobiliams ne toliau kaip 4-5 m gaisrinio automobilio pastatymo vietos.
6. Gyvenamuosiuose pastatuose (vienbučiuose, dvibučiuose ir daugiabučiuose iki 26,5 m altitudės) - autonominiai dūmų detektoriai.
7. Statybos produktų degumas (A1…F), jų patvirtinimas dėl degumo, sertifikatai.
8. Garažas, katilinė, pirtis nuo kitų patalpų atskirti ne mažesnio kaip REI 45 atsparumo ugniai sienomis, perdangomis ir durimis EW 30 C0, išskyrus III atsparumo ugniai pastatuose.
9. Dūmtraukių įrengimas pagal kietojo kuro krosnių įrengimo pastatuose taisykles.
10. Inžinerinės komunikacijos įrengiamos > 1 m atstumu nuo sklypo ribos.

Reikalavimai visuomeniniams statiniams:

1. Atstumai nuo sklypo ribos: (>3 m).
2. Įvažiavimas: > 3,5 m pločio, >4,5 m aukščio.
3. Pastatų atsparumas ugniai: (I, II, III) ir laikančiosios konstrukcijos (REI).
4. Priešgaisriniai atstumai tarp gretimų sklypų pastatų.
5. Pastatų gesinimui iš išorės: <200 m atstumu išorės priešgaisrinis vandentiekis.
6. Gaisro aptikimo ir signalizavimo sistema (GASS) pagal GASS projektavimo ir įrengimo taisyklių reikalavimus.
7. Šviečiantys ženklai “Išėjimas” - virš 50 m² prekybos salei ir virš 50 žmonių patalpoje.
8. Vidaus priešgaisrinis vandentiekis - > 5 tūkst. m³ pastato tūrio.
9. Išlipimas ant stogo - 100 m pastato ilgio arba 1000 m² pastato sutapdinto stogo plotui.
10. Jei stogų aukščiai skiriasi > 1 m ir kiekviena didesnė kaip 100 m² stogo ploto dalis neturi atskiro išėjimo ant stogo, numatyti gaisrines kopėčias perėjimui nuo vieno stogo ant kito.
11. Tarp laiptų ir laiptinių maršo tvorelių tarpas - 75 mm.
12. Statybos produktų degumas (A1…F), jų patvirtinimas dėl degumo, sertifikatai.
13. Iš kiekvieno aukšto ne mažiau kaip 2 evakavimo(si) išėjimai.
14. Laiptinėse atidaromos patalpų durys negali sumažinti evakuacijos kelio pločio.
15. Laiptinėse natūralus apšvietimas ir atidaromos orlaidės 1,2 m² ploto dūmų išleidimui, o prekybos salėse >200 m² be natūralaus apšvietimo - mechaninio priešdūminio vėdinimo įrenginiai.
16. Po patalpomis su > 50 žmonių, draudžiami - sandėliai, saugojimo kameros ir kitos gaisro atžvilgiu pavojingos patalpos, kai jų gaisro apkrova viršija 600 MJ/kv. m..
17. Kiekvienam rūsio ar cokolio, įgilinto >0,5 m, 700 m² plotui - langai 0,9X1,2 m.
18. Skirtingos paskirties statinio dalys ir patalpos atskiriamos nustatyto atsparumo ugniai ir konstrukcinio degumo klasės atitvarinėmis konstrukcijomis arba priešgaisrinėmis pertvaromis bei su ne mažesnio kaip EW 30 CO atsparumo ugniai durimis.
19. Žiūrovų salėse krėslus, kėdes ir suolus pritvirtinti prie grindų (išskyrus balkonus iki 12 vietų).

Svarbu paminėti, kad priešgaisrinės saugos specialistai susirūpinę gaisrine sauga senuose daugiabučiuose. Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus viršininko pavaduotoja Edita Zdanevičienė konstatuoja, kad situacija daugiabučiuose tikrai kelia nerimą. Kasmet juose kyla apie 300 gaisrų, daugiau nei pusė iš jų - bendrojo naudojimo patalpose. Jos nuomone, į gaisrinę saugą visiškai nekreipiama dėmesio daugiabučius modernizuojant ir sunaikinamos net tos priemonės, kurios dar egzistavo. Kai kuriuose namuose būtų sudėtinga evakuotis iš patalpų, neveikia arba visiškai išmontuotos priešdūminės vėdinimo sistemos, neprižiūrimas vidaus priešgaisrinis vandentiekis, avariniai išėjimai neatitinka jiems keliamų reikalavimų. Bendrojo naudojimo koridoriai atitveriami pertvaromis, įrengiamos rakinamos durys, įstiklinami balkonų, skirtų patekti į evakuacines laiptines, langai, užmūrijami langai rūsiuose.

Pastato prižiūrėtojui (bendrojo naudojimo objektų valdytojui) privalu rūpintis ne tik namo būkle, pastato pagrindinių konstrukcijų (sienų, cokolio stogo ir kt.) mechaninio patvarumo palaikymu, smulkių defektų šalinimu, bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų saugaus naudojimo užtikrinimu, bet ir gaisrine sauga.

Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus Prevencinės veiklos poskyrio vyresnysis inspektorius Rimas Girdzijauskas primena, kad daugiabučiuose kasmet atliekami profilaktiniai gaisrinės saugos patikrinimai. Daugelyje gyvenamųjų namų išlieka nuolatinės techninės problemos, kurioms spręsti reikia investicijų - neveikia dūmų šalinimo sistemos bei vidaus gaisrinis vandentiekis.

Bendrovės "E-Metalurgija", kuri gamina įvairias metalines konstrukcijas, taip pat ir priešgaisrines ir evakuacines kopėčias, vadovas Andžej Kosteckij sako neprisimenąs, kad būtų tekę gaminti priešgaisrines ar evakuacines kopėčias seniems daugiabučiams.

A. Kosteckij: „Idealiausiu atveju, kaip numatyta STR 2.01.04:2002, priešgaisrinės kopėčios turėtų prasidėti nuo žemės. Tačiau tame pačiame dokumente taip pat akcentuojama, jog vertikalios gaisrinės kopėčios turi būti lengvai ir patogiai pasiekiamos. Tai reiškia, jog realiai ne visada yra paprasta suprojektuoti kopėčias nuo pat žemės dėl siaurų pravažiavimų, nedidelės erdvės kiemuose ar dėl vaikų saugumo (kad neliptų ant stogo). Dėl šių priežasčių yra leidžiama gaisrines kopėčias statyti atitraukiant jų pradžią 2 m nuo žemės (ši norma negalioja perėjimams tarp skirtingų aukščių pastato stogų). Taigi, kopėčių ilgis = pastato sienos aukštis iki karnizo/parapeto viršaus - 2 m + 0,8 m (išlipimo turėklai su aikštele).

Pagal standartą ISO 14122-4, apsauginių lankų reikia kopėčioms aukštesnėms kaip 3 m, tačiau ES valstybės gali taikyti šį standartą tiesiogiai arba savo teisės aktais numatyti kitus reikalavimus apsauginių lankų naudojimui. Lietuvoje yra reikalaujama, jog ilgesnės nei 6 m kopėčios būtų projektuojamos ir gaminamos su apsauginiais lankais. Tačiau svarbu šio reikalavimo laikytis ne vien formaliai, t. y.

Gaisrinio vandentiekio vamzdis (vadinamasis sausvamzdis, sauso tipo gaisrinis stovas), paprastai vadinamas tiesiog sausvamzdžiu, yra apvalus 70-80 mm skersmens vamzdis su galuose esančiomis specialiomis movomis ugniagesių gelbėtojų žarnai prijungti. Sausvamzdžių būtinybė ir reikalavimai yra apibrėžti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus įsakymu patvirtintose lauko gaisrinio vandentiekio projektavimo ir įrengimo taisyklėse (žr. SVARBU).

Jei stogų aukščiai skiriasi daugiau kaip 1 m, perėjimui nuo vieno stogo ant kito būtina įrengti gaisrines kopėčias.

Dažniausiai Pasitaikančios Problemos ir Jų Sprendimo Būdai

Deja, ne visi gyventojai ir administratoriai tinkamai laikosi gaisrinės saugos reikalavimų. Štai keletas dažniausiai pasitaikančių problemų:

• Pašalinius daiktus laikyti, sandėliuoti bendrojo naudojimosi laiptinėse, rūsiuose, holuose, palėpėse yra draudžiama.
• Suprantamas butų savininkų noras apsaugoti savo turtą, taip pat noras palaikyti tvarką bendrojo naudojimo patalpose jeigu į jas patenka pašaliniai asmenys, tačiau holų, koridorių duris rakinti griežtai draudžiama.
• Taip pat dažnai stebima situacija, kai gyventojai aplaidžiai žiūri į namų gaisrinę saugą - rūsių koridoriuose, laiptinėse, palėpėse kaupia sendaikčius ar kitas degias medžiagas, rūko bendrojo naudojimo patalpose ir taip sudaro sąlygas gaisrams kilti.
• Daugiabučio vėdinimo kanaluose per laiką su ištraukiamu oru ima kauptis dulkės, šiukšlės, riebalai. Virtuvėje naudojami gartraukiai ištraukdami orą kartu surenka ir jame esančias riebalų daleles, kurios vėdinimo kanalus ilgainiui padengia riebalų sluoksniu, o riebalai yra geras degimo šaltinis gaisrui greitai išplisti.
• "Šilainių daugiabutyje kilusio gaisro ištiktieji žmonės galėjo gelbėtis pro balkonų grindyse esančius liukus, tačiau šie buvo uždengti ir nelaimės ištiktieji apie tokią galimybę net nežinojo. Žmones iš viršutinių aukštų ugniagesiai nukėlė specialiomis kopėčiomis. Bute, kuriame kilo gaisras, yra du balkonai. Viename iš balkonų grindyse yra liukas. Man buvo keista, kodėl žmonės nesileido į apačią, todėl pasižiūrėjau. Jis buvo uždengtas linoleumu, pristatyta spintelių. Jei nežinai, kad toks liukas yra, tai nepamatysi. Galbūt todėl juo nebuvo pasinaudota.
• Jos nuomone, į gaisrinę saugą visiškai nekreipiama dėmesio daugiabučius modernizuojant ir sunaikinamos net tos priemonės, kurios dar egzistavo. Kai kuriuose namuose būtų sudėtinga evakuotis iš patalpų, neveikia arba visiškai išmontuotos priešdūminės vėdinimo sistemos, neprižiūrimas vidaus priešgaisrinis vandentiekis, avariniai išėjimai neatitinka jiems keliamų reikalavimų. Bendrojo naudojimo koridoriai atitveriami pertvaromis, įrengiamos rakinamos durys, įstiklinami balkonų, skirtų patekti į evakuacines laiptines, langai, užmūrijami langai rūsiuose.

Sprendimo būdai:

• Primename, kad butų savininkai taip pat atsakingi už tvarką bendrojo naudojimo patalpose (koridoriuose, rūsiuose, laiptinėse). Jeigu pastebėjote, kad jūsų namo bendrojo naudojimo patalpos netvarkingos, apie tai turėtumėte pranešti namo administratoriui.
• Daugiabučių gyventojams ne tik rekomenduojama reguliariai pasirūpinti vėdinimo kanalų valymu.

Kaip Užtikrinti Gaisrinę Saugą Savo Bute

Kiekvienas gyventojas gali prisidėti prie gaisrinės saugos užtikrinimo savo daugiabutyje. Štai keletas patarimų, kaip tai padaryti:

1. Gyvenamosiose patalpose įrengti autonominius dūmų signalizatorius, išskyrus atvejus, kai gyvenamosiose patalpose įrengta stacionari gaisro aptikimo ir signalizavimo sistema. Raginame gyventojus būti supratingiems, įsirengti dūmų detektorius. Tai gali išgelbėti ne tik jūsų, jūsų šeimos narių, bet ir kaimynų gyvybes.
2. Namuose gyventojai turėtų įsitikinti, kad jame esanti elektros instaliacija yra tvarkinga, nenaudoti elektros kištukinių lizdų šakotuvų (dvišakių, trišakių).
3. „Kiekviename bute taip pat rekomenduojame reguliariai tikrinti dūmų detektorius, turėti gesintuvą ir patikrinti jo galiojimo laiką,“ - sako A.
4. Daugiabučių namų bendrojo naudojimo laiptinėse, koridoriuose, balkonuose, avariniuose išėjimuose draudžiama laikyti daiktus, trukdančius žmonių evakuacijai gaisro atveju.
5. „Draudžiama tiek bute, tiek daugiabučio rūsyje laikyti sprogstamas ir degias medžiagas, tokias kaip kuras, aerozoliai, suspausto oro, dujų balionai, dažai ir pan. Nuo šių metų pabaigos dujų balionai gyvenamuosiuose namuose bus draudžiami, todėl vis dar juos naudojantys gyventojai turėtų suskubti jų atsisakyti,“ - teigia A.

Be to, svarbu žinoti, kaip elgtis kilus gaisrui:

1. Nuo nuorūkos užsidegus sofai ar foteliui jau po 3 minučių kambarys prisipildys nuodingų dūmų. Kambaryje esantys žmonės praranda sąmonę ir užtrokšta.
2. Jeigu užsidegė drabužiai, griūkite ant žemės, raičiokitės, kad ugnis užgestų, užsidenkite veidą rankomis. Jeigu dega kitas žmogus, pargriaukite jį, ugnį slopinkite nuo galvos kojų link, kas papuola po ranka.
3. Apie evakavimąsi pasikalbėkite su savo šeima, susitarkite, kaip elgtis, jeigu liepsna ir dūmai atkirstų įprastą išėjimą, išlipsite per langą, išeisite į balkoną, paskirkite susitikimo vietą lauke.

Štai lentelė, apibendrinanti pagrindinius reikalavimus ir rekomendacijas:

Laikydamiesi šių reikalavimų ir rekomendacijų, galime užtikrinti saugesnę aplinką savo daugiabučiuose namuose ir apsaugoti save bei savo artimuosius nuo gaisro pavojaus. Atminkite, kad gaisrinė sauga - tai bendras visų gyventojų rūpestis.

tags: #gaisro #apsauga #daugiabutyje