Finansinė analizė yra svarbi įmonės veiklos vertinimo priemonė, apimanti ekonomikos teorijos, statistikos ir buhalterinės apskaitos principus. Ši analizė leidžia įvertinti verslo praeitį, dabartinę situaciją ir ateities perspektyvas, remiantis įvairiais informacijos šaltiniais.
Finansinė analizė padeda pažinti ir įvertinti ūkinius procesus bei reiškinius, parengti lanksčius valdymo sprendimus ir numatyti finansinius bei ekonominius rodiklius. Tai yra ūkinių procesų pažinimo priemonė, leidžianti objektyviai įvertinti įmonėje sukauptą informaciją ir priimti tikslius valdymo sprendimus.
Finansinės analizės tikslai
Pagrindinis finansinės analizės tikslas - kvalifikuotai įvertinti finansinę būklę ir pateikti pagrįstas išvadas. Kiti galimi tikslai:
- Teikti objektyvią informaciją vartotojams.
- Padėti įmonių vadovams didinti veiklos efektyvumą.
- Atskleisti veiklos efektyvumo rezervus, remiantis įmonės finansine politika.
Svarbiausias finansinės analizės aspektas yra jos kokybės užtikrinimas, todėl ją dažnai atlieka auditoriai ir finansų ekspertai.
Investavimo pagrindai: fundamentinė analizė
Finansinės analizės tikslų grupės
Finansinės analizės tikslus galima suskirstyti į tris stambias grupes:
- Finansų apskaita
- Investicijų įvertinimas
- Finansų valdymas
Šios grupės apima įvairius aspektus, pradedant finansinės informacijos sistemos kūrimu ir baigiant finansų valdymo ir apskaitos politikos formavimu.
Finansinės analizės šaltiniai
Finansinės analizės šaltiniai yra medžiaga, surinkta įmonės veiklai analizuoti. Pradedant analizę, svarbu įsitikinti, ar surinkta visa reikalinga medžiaga, ar ji tikra ir teisinga, ar joje nėra klaidų ir sąmoningai iškraipytų rodiklių.
Pagrindiniai finansinės analizės šaltiniai:
- Planų ir normatyvų duomenys: Rodikliai, pateikti įvairiuose planuose, projektuose, sąmatose, pasiūlymuose ir normatyvuose.
- Atskaitomybė: Pagrindinis informacijos šaltinis, apimantis balansą, pelno ir nuostolio ataskaitą, pinigų srautų ataskaitą, pastabas ir įmonės administracijos pranešimą.
- Sintetinės ir analitinės apskaitos duomenys: Papildo finansinės atskaitomybės duomenis ir padeda nustatyti ūkinių operacijų teisėtumą, tikslingumą ir pagrįstumą.
- Vidiniai neapskaitiniai analizės šaltiniai: Duomenys, gaunami įmonėje ir jos padaliniuose, bet ne iš apskaitos sistemos.
- Išoriniai analizės šaltiniai: Duomenys, gaunami už įmonės ribų ir kuriuos pateikia kitos institucijos.
Finansinės analizės šaltiniai turi būti naudojami kompleksiškai, norint nuodugniai ir operatyviai tirti įmonės veiklą. Nuo šaltinių sudėties, turinio ir tinkamo jų naudojimo priklauso analizės organizavimas ir rezultatai.
Finansinės informacijos vartotojai
Įmonės finansine būkle gali domėtis įvairūs vartotojai, įskaitant investuotojus, kreditorius, valdžios institucijas, žiniasklaidą ir draudimo kompanijas.
Vidinės informacijos vartotojai:
- Įmonės vadovai
- Apskaitos bei finansų padalinių darbuotojai
- Savininkai, turintys didelę dalį akcijų
Išorinės informacijos vartotojai:
- Akcininkai
- Įmonės obligacijų ar kitų vertybinių popierių turintys investitoriai
- Kiti indėlininkai (bankai)
- Tiekėjai ir kreditoriai
- Klientai
- Darbuotojai ir profsąjungos
- Vyriausybė (dėl vadovavimo ir politikos)
- Visuomeninio sektoriaus kontrolės agentūros
- Konkurentai
- Visuomenė
- Analitikai bei konsultantai
Kiekviena vartotojų grupė turi skirtingus interesus ir tikslus, kuriuos siekia įgyvendinti, naudodamasi finansine informacija.
Finansinės analizės metodai
Analizės įvairovė nulemia būtinybę suprasti analizės būdų esmę ir jų taikymo galimybes. Svarbu tinkamai juos pasirinkti, priklausomai nuo įmonės finansinei analizei keliamų uždavinių bei turimos informacijos.
Pagrindiniai loginės analizės būdai:
- Lyginimas: Leidžia išsiaiškinti nukrypimus nuo projektuojamų rodiklių dydžių, įvertinti rodiklių augimo tempus, dinamiką ir tendencijas.
- Grupavimas: Nustato ekonominių reiškinių tarpusavio ryšius ir atskirų rodiklių įtaką bendriems rodikliams.
- Apibendrinimas (sintezė): Sujungia nagrinėjamus dalinius reiškinius (procesus) į tiriamą visumą ir ją atspindinčių rodiklių apibendrinimas.
- Vidutinių dydžių būdas: Tiria reiškinio tipines savybes.
- Svarbiausių grandžių išskyrimas: Nagrinėja prioritetines įmonės finansinės veiklos bei su ja susijusios veiklos sritis.
- Detalizavimas: Nustato tiriamos sistemos sudėtinių elementų ryšius.
- Indeksai: Apibūdina ekonominio reiškinio pakitimą laiko ir vietos atžvilgiu.
- Koeficientai: Parodo dviejų tarpusavyje susijusių konkrečių dydžių santykį.
- Eliminavimas: Leidžia kiekybiškai išmatuoti kiekvieno veiksnio poveikį tiriamo rodiklio lygiui.
Šie metodai padeda atlikti išsamią įmonės finansinės būklės analizę ir priimti pagrįstus sprendimus.