Ar Verta Investuoti: Patarimai Pradedantiesiems ir Dažniausios Klaidos

Pradedant taupyti ir investuoti svarbu turėti tikslą. Tikslas gali būti - apsaugoti santaupas nuo infliacijos, sutaupyti vaikų mokslams ar pradiniam būsto įnašui ir pensijai. Šiaulių banko mažmeninių paslaugų vadovė ir šeimos finansų ekspertė dr. Dalia Kolmatsui pabrėžia, kad pradedant taupyti ir investuoti svarbu turėti tikslą.

Daugelis, pradėdami investuoti, tikisi tiesiog greitos, aukštos grąžos. Tačiau grąža nėra tikslas - tikslas yra po konkretaus laikotarpio turėti sukauptą tam tikrą sumą pinigų. Tikslų gali būti įvairių, pradedant tiesiog pinigų apsauga nuo nuvertėjimo, baigiant labai tolimais, tačiau svarbiais finansiniais lūkesčiais senatvėje. Būtent tikslo turėjimas lemtų, kokias sumas, kokį laikotarpį ir su kokia rizika kauptumėte ir investuotumėte.

Pradėkite Investuoti Su Mažomis Sumomis

Daugelis žmonių nesiryžta pradėti investuoti, nes, neva, neturi sukaupę ženklios pradinės sumos. Tai yra viena pradedančiųjų klaidų. Investuoti vienu metu didelę sumą yra ir rizikingiau, ir nenaudinga, nes prarandamas laikas, kurį pinigai „dirba“.

Daugelis taupymo ir investavimo priemonių yra pasiekiamos nuo keleto ar kelių dešimčių eurų. Nuo to patartina ir pradėti. Žmogui lengviau kiekvieną mėnesį skirti, pavyzdžiui, 30 - 50 eurų. Ir nors atrodo, kad tai nedidelės sumos, bet per metus sukaupiama daug reikšmingesnė suma, o pinigai gali nešti grąžą nuo pirmos minutės. Periodinis investavimas gali sumažinti vertės svyravimo riziką ir išugdyti įprotį. Kaip kiekvieną mėnesį mokame, pavyzdžiui, už mobilųjį ryšį, taip galima mokėti ir į investicinį ar pensijų fondą arba įsigyti vertybinių popierių.

Svarbu neužsiciklint ir ieškoti galimybių pradėt tą daryti išvis. Nes, kaip sakoma, geriausias laikas pradėti investuoti buvo vakar, o kitas geriausias laikas - dabar. Aišku, jeigu atrodo, kad dabar ir tų 30 eurų biudžete rasti bus sudėtinga, tada tikrai ateik pasikonsultuot ir, išmokęs tinkamai valdyti savo biudžetą, TIKRAI tokius pinigus atrasi (ir tikėtina, dar daugiau). Ir susidėliosi strategiją, kaip tą sumą vis didinti, žinias kur ir kaip gilinti ir pasiekt tą tikslą, kurį galvoje turėdamas pradėjai skaityt šitą straipsnį.

Investavimo Strategija ir Diversifikavimas

Apgalvokite savo taupymo ir investavimo strategiją. Kiekvienas investicijų ar pensijų fondų valdytojas turi savo strategiją. Jūsų strategija priklauso nuo pasirinkto tikslo bei laikotarpio ir nuo toleruojamos rizikos.

Viena svarbiausių taisyklių - diversifikuokite savo investicijų portfelį - nerekomenduojama visų lėšų investuoti į vieną įmonę ar vieną fondą, kad ir kokius rezultatus jie buvo demonstravę iki šiol. Turimas lėšas rekomenduojama išskaidyti į akcijas, obligacijas, investicinius ar pensijų fondus. Dalį pinigų patartina atidėti į mažos rizikingus finansines priemones, pavyzdžiui, indėlius.

Labai dažna pradedančiųjų klaida - investicijų nediversifikavimas arba nepakankamas diversifikavimas. Diversifikacija - tai turto valdymo strategija, kurios pagrindinis tikslas yra sumažinti riziką, paskirstant savo išteklius. Diversifikuotas investicijų portfelis yra paskirstytas po daugybę nišų, kurios papildo viena kitą.

Daroma prielaida, kad vienai portfelio daliai patiriant smarkų nuostolį, kita imtų augti ir kompensuotų nuostolius arba jos augtų darniai. Į kuo daugiau sričių investuojama, tuo labiau diversifikuojamas portfelis, tuo geriau valdoma riziką ir minimizuojami nuostoliai. Aišku, reikia suprast, kad, jeigu diversifikuojam savo investicijas, gausim stabilesnę grąžą, bet turėsim ir tam tikras „uždarbio lubas“.

Iš kitos pusės, nors diversifikacija nėra šimtaprocentinė apsauga nuo nesėkmių ir praradimų, visi patyrę investuotojai ją vertina, o naujokai dažniausiai - neįvertina. Pavyzdžiui, investuotojas nusprendžia pinigus įdarbinti tarp naujokų populiariu būdu - per P2P platformas (Savy.lt, Finbee, Paskolų klubas ar pan.). Norint turėti gerai diversifikuotas investicijas jis tokiu atveju P2P platformoms numatytą sumą išskaido: 1) tarp kelių platformų (jeigu viena užsilenktų ar tiesiog pradingtų, nes egzistuoja tik internete), 2) tarp kelių paskolų - numatytą sumą investuoja ne į vieną paskolą, o ją išskaido, padalina kelioms paskoloms (jeigu kažkuris skolininkas negrąžintų, kiti grąžins ir sumažins praradimus).

Emocijų Kontrolė ir Ilgalaikė Perspektyva

Nesivaikykite trumpalaikės grąžos ir nepasiduokite emocijoms. Jūsų turimų investicijų vertė neišvengiamai svyruos - kurį laiką augusi vertė vieną dieną gali sumažėti, ir atvirkščiai. Vis dėlto ilgametė statistika rodo, kad ilguoju laikotarpiu investicijos atneša grąžą, nors praeities rezultatai ateities rezultatų negarantuoja. Patariama investuoti ilgesniam laikotarpiui ir nereaguoti į didesnius ar mažesnius svyravimus.

Dažnai nori investuoti į tą turtą, kuris sparčiai brangsta arba atsisakyti investicijų, kurios nukrito. Šiaulių banko šeimos finansų ekspertė D. Kolmatsui pataria sprendimus priimti šaltu protu. Būtent skuboti sprendimai investuoti į dalykus, kurių vertė iki šiol sparčiai kilo ir atsisakyti investicijų, jų vertei nukritus, lemia, kad žmonės nepasiekia savo investavimo tikslų. Vėlgi, periodinis investavimas padeda šias rizikas subalansuoti.

Sėkmingas investuotojas visada vadovaujasi strategija, šaltu protu, laikosi plano. Nepasikliauja „gera nuojauta“, nepriima sprendimų remiantis naujienomis žiniose ar momentiniais akcijų kritimais/kilimais. Investuojant aktyviai anksčiau ar vėliau teks susidurti su nuostolingu arba ne pačiu sėkmingiausiu periodu. Neleisk tam sugriauti Tavo pasitikėjimo ir valios, toliau griežtai laikykis plano.

Kaip tik tuo ir stengsiesi užsiimti bent truputį „įsikirtęs“, kaip veikia investavimas, - neprarasti savo investicijų. Kaip susiformuoja tie neteisingi lūkesčiai? Paprastai - dėl žinių trūkumo. Visose knygose, pavyzdžiui, rašoma, jog niekas negali nuspėti rinkos. Bet kažkuriuo momentu dažnam pradedančiajam atrodo, kad apie rinką žino truputį daugiau už kitus, perskaitė kažkokias slaptas naujienas forume internete, yra ypatingas, „turi gerą nuojautą“ ar pan.). Ir taip gana greitai sudega pinigai. Nes knygų, kuriose parašyta, kad net geriausi pasaulio investuotojai nesugeba pralenkti rinkos, pradedantysis dar neskaitė. Tai tik vienas pavyzdys. Bet jis puikiai paaiškina, kodėl net lietuviškuose forumuose po naujoko klausimo „Kur geriausia investuoti?“ seka atsakymas „Į save“.

Nuolatinis Stebėjimas ir Profesionalų Konsultacijos

Nuolat stebėkite, kaip sekasi Jūsų portfeliui. Pradėdami investuoti turėtumėte nuspręsti, kaip smarkiai ketinate įsitraukti į investavimo veiklą: portfelį stebėsite kasdien ir aktyviai parduosite bei pirksite, investuosite į vertybinius popierius, iš kurių grąžos tikitės tik po metų ar kelerių ir pan. Bet kuriuo atveju finansų ekspertė pataria investuotais pinigais domėtis, nevengti pasitarti su profesionalais.

Kokią strategiją bepasirinktumėte, savo portfelį rekomenduotina nuolat stebėti. Pradedant investuoti pasitaiko klaidų, nepamatuotų ar su emocijomis susijusių sprendimų, tad portfelio analizė padės priimti teisingus sprendimus. Patarčiau domėtis verslo sektoriais, į kuriuos investuota, sekti rinkos naujienas, ekonomines tendencijas.

Dažniausios Pradedančiųjų Klaidos

Kokias klaidas daro pradedantys investuotojai? Dažniausiai žmonės nori didelės grąžos per labai trumpą laiką. Reikia suprasti, kad didelė grąža susijusi su didele rizika. Tie, kas investuoja ilgą laikotarpį šią taisyklę perpranta ir nebesivaiko didelės 10 proc. viršijančios vidutinės metinės grąžos.

Taip pat pradedantys investuoti galvoja, kad pasirinkti investicijas yra labai sudėtinga. Vienas paprasčiausių instrumentų pradėti investuoti yra pensijų fondai. Jiems reikėtų skirti iki 10 proc. savo gaunamų pajamų, jeigu žmogui mažiau nei 30 metų ir 20 proc., jeigu pradedančiam investuoti yra daugiau nei 30 metų, bet mažiau nei 40 metų. Anot jos, paprastai žmonės neskiria tiek lėšų pensijų kaupimui, ir dėl to negali tikėtis visavertį gyvenimą užtikrinančios pensijos ateityje. Pradėti papildomai investuoti rekomenduojama tada, kai ilgalaikiam tikslui (pensijų kaupimui) skiriama pakankamai lėšų.

Pensijų fondai taip pat leidžia pasinaudoti ir mokestinėmis lengvatomis, kuris sudaro ženklią dalį sukauptame kapitale (pavyzdžiui, kaupiant su darbdaviu galima į pensijų fondus skirti iki 70 proc. daugiau lėšų, nei investuojant iš jau gauto atlyginimo). Dar viena klaida - maža diversifikacija. Dažnai galvojama, kad pasirinksiu tą vienintelę „auksinę“ akciją ir tapsiu turtingu. Tiesa yra ta, kad tik labai gerai diversifikuotas portfelis gali apsaugoti nuo didelių svyravimų ir generuoti ilgalaikę grąžą. Todėl prieš pradedant investuoti verta iš anksto pagalvoti, kaip išskaidysite savo investicijas.

Atkreipk dėmesį į administravimo, sandorio, pelno mokesčius. Pradėjus investuoti pamirštama, kad komisinius mokesčius mokėsim daugumai fondų ar portfelių, platformų valdytojų. Turi nuolat sekti savo ataskaitas ir žinoti, ar mokami mokesčiai nemažina Tavo portfelio pelningumo. Galbūt vieną mėnesį sumokėti 2-3 eurai ir neatrodo daug, bet ilguoju laikotarpiu gali sudaryti reikšmingą sumą. Atidžiai skaityk sutartis ir ieškok geriausių variantų.

Pateikiama reklaminio pobūdžio informacija negali būti interpretuojama kaip rekomendacija, pasiūlymas ar kvietimas investuoti į Šiaulių banko grupės ar „SB Asset Management“ valdomus pensijų ar investicinius fondus arba bet kokias kitas finansines priemones. Nors šios informacijos turinys pagrįstas šaltiniais, kurie yra laikomi patikimais, Šiaulių bankas nėra atsakinga už šios informacijos netikslumus, pasikeitimus, taip pat ir nuostolius, kurių gali atsirasti, kai investicijos grindžiamos šia informacija. Investuodami prisiimate investicinę riziką. Investicijos gali būti ir pelningos, ir nuostolingos, Jūs galite negauti finansinės naudos, prarasti dalį ar net visą investuotą sumą. Investicijų praeities rezultatai negarantuoja ateities rezultatų. Priimant sprendimą investuoti, reikia įvertinti visas su investavimu susijusias rizikas, investavimo strategijas, taikomus mokesčius bei atidžiai susipažinti su sutarčių sąlygomis ir visais atitinkamo produkto dokumentais.

Investavimas Vyresniame Amžiuje

Dažnai kalbame apie tai, kad, norint sėkmingai investuoti, svarbu tai pradėti daryti kuo anksčiau - idealu būtų vos sulaukus 18-os, gavus pirmą algą ar pradėjus savarankišką finansinį gyvenimą. Tuomet prieš akis daug darbingų dešimtmečių ir daug galimybių sukaupti solidų kapitalą. Tačiau ne visada viskas susiklosto taip sklandžiai. O kas, jei apie investicijas pradedame galvoti jau įpusėję karjerą ar dar vėliau?

Įprastai, kai skaičiuojame, kiek pinigų galime sukaupti investuodami, aktyvaus investavimo pabaiga (tokio, kai pinigus kaupiame, o ne jais naudojamės) laikome pensinį amžių - nuo 65 metų. Žinoma, pradėjus vėliau investuoti ir norint pasiekti tokių pat rezultatų kaip 20-mečiui, kuriam iki pensijos dar 45 metai, reikės didesnio finansinio indėlio. Jei 20-metis kas mėnesį skirtų 30 eurų investicijoms, iki 65 metų, darant prielaidą, kad vidutinė metinė investicijų grąža būtų 7 proc., sukauptų daugiau negu 113 tūkstančių eurų. Taigi, nors laiko dar pakankamai daug, tačiau, kuo vėliau pradedame investuoti, tuo didesnę sumą reikės skirti investicijoms norint pasiekti apčiuopiamų rezultatų. Todėl šiuo atveju investicijoms gali prireikti atriekti didesnę negu 10 proc. pajamų dalį, kuri įprastai rekomenduojama.

Įvairūs SEB banko duomenys rodo, kad investuoti šalies gyventojai dažniausiai pradeda tada, kai karjera įsibėgėja. Pernai pirmą kartą pradėjusių investuoti SEB banko klientų duomenys rodo, kad 41-50 metų investuotojai sudarė penktadalį visų klientų, pirmąsyk bandžiusių investuoti. Ketvirtadalis pradėjusių investuoti buvo 30-40 metų. 18-29 metų jaunimas sudarė 14 proc. visų pirmakarčių investuotojų. Labiausiai nustebino tai, kad didžiausią dalį (27 proc.) pirmą kartą bandžiusiųjų investuoti sudarė 60-ies ir vyresnio amžiaus klientai.

Kuo vyresni pradedame investuoti, tuo svarbiau paskirstyti savo investicijas ir prisiimti mažiau rizikos. Spekuliuoti, kai iki pensijos lieka vos 10 metų, gali būti rizikinga, nes, siekiant greito rezultato ir praradus dalį investuotos sumos, gali tiesiog nebeužtekti laiko pradėti viską iš naujo. Investuojant asmeniškai svarbu įvertinti savo galimybes, investicijų paskirstymą atsižvelgiant ne tik į savo amžių, bet ir jau turimą sukauptą kapitalą. Kuo mažiau laika lieka iki investicijų išpirkimo laikotarpio, tuo rizikos tolerancija turėtų mažėti, t.y. turėtų didėti mažiau rizikingų turto klasių dalis ir mažėti didelės rizikos turto klasių.

Prinstono universiteto ekonomikos profesorius Burtonas G. Makielis tvirtina, kad, jei 20-40 metų investuotojai savo investicijų portfelyje gali turėti 75-90 proc. akcijų, tai sulaukus 40-60 metų jų dalį reikėtų sumažinti iki 65-75 proc. Nors tai ne visada padės padidinti grąžą, tačiau visada pagelbės sumažinti portfelio riziką. Taigi, nesvarbu, koks bebūtų amžius, pradėti investuoti blogo laiko nėra.

SEB bankas primena, kad investicijos yra susijusios su rizika. Taikomi mokesčiai, susiję su teikiamomis paslaugomis.

Investavimo Pasaulio Fenomenai: "Kalėdų Senelio Ralis"

Aktualu visiems finansavimu besidomintiems žmonėms G. Ruginis pasakoja, kad finansų rinkose egzistuoja tam tikras efektas, vadinamas „Kalėdų senelio raliu“. Anot jo, sakoma, kad jis prasideda likus penkioms prekybos sesijoms metuose ir tęsiasi dar dvi sesijas naujaisiais metais. „Galima sakyti, kad per septynias prekybos dienas į rinkas „atvažiuoja“ Kalėdų senelis ir duoda didesnių grąžų. Tam yra ir faktinių priežasčių, pavyzdžiui, žmonės atostogauja, vyksta tam tikri prekybiniai pakitimai. Arba, tikėtina, žmonės išleidžia Kalėdines premijas“, - pasakoja finansų profesionalas. Todėl, anot jo, yra ne viena priežastis, kodėl akcijos metų pabaigoje ir pradžioje gali sparčiau augti. „Prieš šventinį laikotarpį kreipiasi ir investuotojai, kurie domisi, ar verta prieš Kalėdas ar per jas investuoti“, - aiškina G. Ruginis.

Profesionali investuotoja V. Orkinė taip pat pastebi šio laikotarpio fenomeną. Todėl, anot jos, išties verta pasvarstyti apie investavimą šventiniu laikotarpiu.

Ir nors „Kalėdų senelio raliu“ galima labai greitai susižavėti, G. Ruginis supažindina, kad 2023 metais šio efekto nebuvo galima pastebėti. „Tačiau septynerius metus prieš tai šis efektas buvo teigiamas. Nors, jei žvelgtumėme į pastaruosius dvejus metus, jie galėtų būti traktuojami kaip vienas ilgai besitęsiantis „Kalėdų senelio ralis“. Taip yra, mat akcijos su tam tikrais trumpais nusileidimais žemyn stabiliai judėjo pirmyn“, - sako ekspertas. Anot jo, kažko labiau įspūdingo nei pastarieji dveji metai nereikėtų tikėtis, mat jie buvo itin sėkmingi. Todėl geriausia į investavimą žvelgti kaip į ilgalaikį procesą. Nereikėtų investavus pinigų greitai atsiimti.

tags: #gal #verta #butu #pabandyti