Gali būti geriau: patarimai psichinei sveikatai, mokymuisi, finansams ir karjerai

Psichikos sveikata yra esminis veiksnys, lemiantis mūsų kasdienės gerovės jausmą, santykių kokybę bei gebėjimą susidoroti su stresu ir gyvenimo iššūkiais. Rūpinimasis savo psichine būsena gali padėti būti laimingesniems, produktyvesniems ir efektyviau valdyti emocijas. Net 93 proc. jaunų žmonių susiduria su emociniais sunkumais, todėl minint Pasaulinę psichikos sveikatos dieną, jaunus žmones skatiname rūpintis savo emocine sveikata ir ugdyti atsparumą.

Lygiai taip pat kaip rūpinamės savo fizine sveikata, svarbu pasirūpinti ir psichine gerove. Tam gali padėti keli labai paprasti būdai:

• Pirmiausia, būtina skirti laiko sau - užsiimti malonumą teikiančiomis veiklomis, užtikrinti tinkamą poilsio ir miego režimą.
• Svarbu nepamiršti ir fizinio aktyvumo bei tinkamos mitybos.
• Antra, mūsų gyvenime labai svarbus yra bendravimas, tad svarbu megzti socialinius ryšius ir juos palaikyti su kitais žmonėmis.

„Tai, kad jaučiame vienokias ar kitokias emocijas (galbūt ne visada malonias) yra visiškai natūralus dalykas. Vertėtų į savo emocijas pasigilinti, pasvarstyti, ką mums tai sako apie situaciją ir mus pačius.

„Svarbu suprasti, kad nerimas yra tokia svarbi ir reikalinga žmogaus emocija kaip ir visos kitos. Mes negalime padaryti, kad nerimo visiškai nejaustume, tačiau per didelis nerimo lygis gali trukdyti žmogui kasdieninėje veikloje.

„Didelis darbo krūvis, nevaldomas stresas gali prisidėti prie perdegimo atsiradimo. Svarbu laiku imtis priemonių, kurios padėtų sumažinti atsiradusius simptomus ir išspręsti problemą. Būtina leisti pailsėti ne tik savo kūnui, bet ir protui, o tai padaryti gali padėti mėgstamos veiklos, atsitraukimas nuo darbo. Taip pat reikėtų sureguliuoti savo darbo krūvį taip, kad liktų laiko, kurį būtų galima skirti pačiam sau.

„Rekomenduočiau paanalizuoti, su kuo susijusios tos neigiamos mintys ir kiek jos iš tikrųjų yra pagrįstos. Galima išrašyti neigiamas mintis (pvz., man niekas nesiseka, aš nesu mylimas) ant popieriaus lapo ir pasvarstyti, ar jos logiškos, ar joms galime atrasti įrodymų iš savo gyvenimo.

„Nors visuomenėje sparčiai mažėja stigma kreiptis į psichikos sveikatos specialistus, kartais vis tiek susiduriama su neigiama aplinkinių nuomone šiuo klausimu. Tokiu atveju galime pasvarstyti, kas svarbiau - psichinė sveikata ir gerovė ar aplinkinių nuomonė? Jeigu susergame kokia nors liga, jaučiame įvairius kūno negalavimus, paprastai nemąstome, ką apie tai mano kiti žmonės, o tiesiog kreipiamės į gydytojus.

„Labai svarbu turėti tinkamą miego rutiną. Nors atrodo, kad tai paprastas dalykas, bet visgi, ne taip dažnai įgyvendinamas. Geriausia eiti miegoti ir keltis tuo pačiu laiku, o prieš miegą reikėtų nesinaudoti telefonu ir kitais mėlyną šviesą skleidžiančiais prietaisais, nes tai gali turėti įtakos užmigimo laikui. Laiką prieš miegą galima skirti atpalaiduojančiai veiklai - tam puikiai tinka skaitymas.

„Savo gyvenime nuolat keliame prioritetus, tad reikėtų pasvarstyti, kurią vietą užima noras užtikrinti gerą savijautą. Reikėtų suprasti, kad neturėdami laiko pasirūpinti savimi, mes sukuriame pagrindą fizinės ir psichinės sveikatos problemoms atsirasti.

„Yra du klasikiniai streso įveikos būdai: orientuotas į problemą ir orientuotas į emocijas. Pirmuoju būdu siekiame pašalinti problemą, sumažinti streso šaltinio įtaką mums. Pavyzdžiui, tai gali būti aplinkos pakeitimas ar darbo krūvio susimažimas. Tai yra mūsų pastangos pakeisti situaciją taip, kad sumažintume patiriamo streso lygį. Kuomet negalime išspręsti problemos, galime taikyti antrąjį, į emocijas orientuotą, streso įveikos būdą. Vadinasi, kai negalime pakeisti situacijos, bandykime pakeisti savo požiūrį į ją.

Paprasti, bet veiksmingi patarimai, kaip mokytis geriau ir efektyviau

Daugelis moksleivių pastebi, jog iki šiol mokyklose yra išlikęs tradicinis mokymas, kuomet mokytojai stengiasi teoriniu būdu pateikti kuo daugiau informacijos - tai patvirtina įvairūs tyrimai. Įvairesni mokymo metodai pradedami praktikuoti labai nedrąsiai, tad gerais akademiniais rezultatais suinteresuoti moksleiviai patys ieško būdų, kaip palengvinti sau mokymosi procesą. Tiesa, bėgant laikui, keičiantis žmonių gyvenimo tempui bei įpročiams, keičiasi ir mokymosi metodų efektyvumas. Kas buvo veiksminga vakar, nebūtinai pasiteisins šiandien.

Štai keletas patarimų, kaip pagerinti mokymosi efektyvumą:

1. Praktikuokite atmintį lavinančius pratimus. Ieškokite būdų, kaip galėtumėte lavinti savo gebėjimą įsiminti informaciją. Smegenys yra kaip raumuo, kurį treniruojant reikia atlikti įvairius pratimus. Mokslininkų įrodyta, jog tokiu būdu lavinamos tam tikros už atmintį atsakingos smegenų sritys. Nutraukus šį procesą, įgyti gebėjimai laikui bėgant nyksta.
2. Informacijos įsisavinimui naudokite kelis būdus. Užuot tiesiog klausęsi mokytojo dėstomos informacijos, verčiau raskite būdų, kaip ją įsisavinti ne tik žodžiu, bet ir vizualiai. Tai gali būti trumpas atpasakojimas draugui to, ką sužinojote pamokos metu, arba minčių žemėlapiu iliustruotas konspektas. Mokydamiesi daugiau nei vienu būdu, jūs daug sėkmingiau įtvirtinsite įgytas žinias. Tai patvirtina ir TAMO Lietuvoje atliktas tyrimas: net 43,9 proc.
3. Mokydami kitus išmoksite patys. Mokytojai jau seniai pastebėjo, kad vienas geriausių būdų sužinoti ką nors naujo ir įtvirtinti jau turimas žinias yra mokyti kitus. Pradėkite akademinę informaciją versti savais žodžiais. Taip pat raskite būdų, kaip įgyta informacija pasidalinti su kitais.
4. Kurkite asociacijas. Norėdami geriau įsisavinti informaciją, pasistenkite ją susieti su savo gyvenimu, kasdienėmis buitinėmis situacijomis. Tą praktikuokite tiek klausant mokytojo pamokos metu, tiek mokantis namuose.
5. Įsisavinkite informaciją per praktiką. Neapsiribokite pamokų lankymu, vadovėlių skaitymu ar mokymusi bibliotekose bei interneto platybėse. Nors informacijos konspektavimas raštu yra svarbus faktorius mokymosi procese, tačiau visą teoriją pavertus praktika, ji bus įsisavinama žymiai geriau. Pavyzdžiui, mokantis kalbų patartina žiūrėti atitinkamus filmus ar dainuoti prieš tai išsiverstas tos šalies dainas.
6. Nesistenkite atsiminti, geriau pasižiūrėkite atsakymą. Nė vienas nesame tobulas. Kartais pamirštame detales, kurias jau teko mokytis. Jei pastebėjote, kad stengiatės prisiminti užmirštą informaciją, geriau pasitikrinkite atsakymą lengviausiai prieinamu būdu. Atliktas tyrimas parodė, jog kuo labiau stengsitės informaciją „iškalti“, tuo greičiau ją vėl pamiršite. Kodėl? Nes, pasak tyrimo rezultatų, bandydamas prisiminti pamirštą informaciją moksleivis pasąmoningai grįžta prie padarytos klaidos ją įsimenant, o greitas atsakymo suradimas užprogramuoja žmogų pozityviam rezultatui.
7. Išnaudokite naujausių technologijų galimybes. Kompiuteriai, planšetės, internetas skirti ne tik žaidimams. Būkite kūrybingi ir raskite būdų, kaip naujausias technologijas bei įvairias programas panaudoti mokymosi procese geresniems akademiniams rezultatams užtikrinti. Kaip parodė „European Schoolnet“ ir Lježo universiteto atliktas tyrimas „Survey of Schools: ICT in Education“, net 89,6 proc. moksleivių pastebi, jog technologijų naudojimas pamokose skatina norą mokytis. Tad raginkite ir mokytojus domėtis naujausiomis technologijų tendencijomis, kad šie naudotų jas savo pamokose.
8. Atkreipkite dėmesį, kokioje aplinkoje labiausiai susikaupiate darbui. Eksperimentuokite! Jei tyliame kambaryje nepavyksta sutelkti dėmesio, tuomet pasileiskite muziką. Išbandykite įvairius stilius - nuo pop iki klasikos. Jei ir tai nepadeda, įsitaisykite jaukiame kavinės kampelyje ar parke ant žolės.
9. Nustokite daryti kelis darbus vienu metu. Daug metų buvo manoma, kad žmonės, kurie vienu metu atlieka daugiau nei vieną darbą, yra pranašesni už tuos, kurie susitelkia vienai užduočiai. Tačiau dabartiniai tyrimai rodo, kad kelių darbų darymas vienu metu gali lemti mažesnį mokymosi efektyvumą: moksleiviai praranda daug laiko, tampa mažiau produktyvūs ir daro daugiau klaidų.
10. Supraskite, kokiais metodais mokotės geriausiai. Dar viena puiki strategija, siekiant pagerinti mokymosi efektyvumą, yra atrasti savo mokymosi įpročius ir stilių. Vyrauja įvairios teorijos, siūlančios efektyvesnį mokymąsi. Pavyzdžiui, Gardner intelektų įvairovės teorija aprašo aštuonis skirtingus intelekto tipus, kurie gali padėti atskleisti savo individualius gebėjimus. Psichiatro ir psichoterapeuto Carlo Jungo mokymosi stiliai taip pat gali padėti atrasti, kurios mokymosi strategijas jums tinkamiausios.

Patarimai, kurie palengvins kasdienį finansų valdymą

Lapkričio 10 d. minima tarptautinė buhalterių ir auditorių diena. Tačiau neretai daugelis iš mūsų patys turime būti savo buhalteriais. Todėl nusprendėme pasidalinti keliais naudingais patarimais, kurie palengvins kasdienį finansų valdymą!

Štai keletas patarimų, kaip efektyviau valdyti savo finansus:

1. Taupymo sąskaitos. Tai itin paprastas ir dažnai girdimas patarimas, tačiau tik nedaugelis juo iš tiesų pasinaudoja. Jei turite Paysera sąskaitą, galite turėti tiek sąskaitų taupymui, kiek jums reikia - atostogoms, juodai dienai, naujam automobiliui ir t. t. Daugelis žmonių, tvarkydami savo pinigus, naudoja 50 30 20 taupymo taisyklę.
2. Stebėkite savo išlaidas skaitmeniniu būdu. Kai žmonės pradėjo naudoti elektroninius pinigus, sekti savo išlaidas leidžiant laiką su draugais ar apsipirkinėjant tapo dar sunkiau, nes, kitaip nei anksčiau, nematome, kaip iš piniginės dingsta grynieji pinigai. Todėl itin svarbu rasti būdus, kaip stebėti savo išlaidas skaitmeniniu būdu. Jei turite Visa kortelę, svarbu žinoti, kad kortelės sąskaita yra atskira nuo jūsų mokėjimo sąskaitos. Tai reiškia, kad galite išleisti tik tiek, kiek iš anksto pervedėte į savo kortelę. Tai patogus ir naudingas būdas neišleisti per daug pinigų linksminantis mieste, be to likę jūsų pinigai bus saugūs, jei kartais prarastumėte kortelę.
3. Apmokėkite mėnesines sąskaitas laiku. Nevėluodami apmokėti mėnesinių sąskaitų, ugdome sveikus finansų valdymo įpročius, kurie bus itin naudingi jūsų santykiams su pinigais. Kita vertus, atsitiktinis sąskaitų apmokėjimas nesukuria įpročio ir netgi gali kelti stresą bei baimę kas mėnesį pavėluoti atlikti mokėjimą. Tai kartais gali baigtis netgi papildomomis išlaidomis. Therefore, where possible it is good to set recurring monthly or weekly payments to be made automatically from your account. This works especially well for bills that are exactly the same every time.
4. Priminkite draugams apie skolas. Sumokėjote už pietus, o draugas taip ir neatsiuntė jums pinigų? Neturėtumėte jaustis blogai primindami draugams apie skolas. Tvarkyti savo finansus yra būtina, o skolų susigrąžinimas yra vienas iš būdų tai padaryti. Tačiau paprašyti pinigų garsiai vis tik gali būti nepatogu. Todėl galima rasti būdų paprašyti pinigų, kurie nebūtų tokie asmeniški. Jei ir jūs, ir jūsų draugas turite Paysera sąskaitą - tai labai paprasta. Galite tiesiog nusiųsti pinigų prašymą, o jūsų draugui tereikės jį patvirtinti savo mobiliojoje programėlėje.
5. Išsaugokite savo pinigų vertę. Kai santaupos siekia tūkstančius, turėtumėte pagalvoti, kaip išsaugoti savo pinigų vertę bėgant laikui. Šiandien už 10 EUR negausite tiek pat, kiek už 10 EUR būtumėte gavę prieš 10 metų.

Kaip pagerinti savijautą darbe

Yra daugybė įmonių, kurios rūpinasi savo darbuotojų gerove ir tai pagerina darbuotojo našumą bei organizacijos produktyvumą. Deja, vis dar yra daug įmonių, kurios absoliučiai nieko nedaro, kad motyvuotų savo darbuotojus, o tai gali paveikti nuotaiką bei motyvaciją dirbti.

Štai keletas patarimų, kaip pagerinti savijautą darbe:

1. Geros dienos pradžia. Geros dienos pradžia turės įtakos tam, kaip jausitės darbe visą likusią dienos dalį. Neseniai buvo atliktas tyrimas apie nuotaikos ir produktyvumo santykį. Rezultatai rodo, kad tie, kurie ryte yra geresnės nuotaikos, dirba geriau ir maloniau bendrauja su klientais. Todėl dieną pradėkite skirdami šiek tiek laiko sau. Jei esate prietaringas, galite iš lovos išlipti dešine koja. Pasimėgaukite pusryčiais, išeikite anksčiau iš namų, kad spėtumėte pasivaikščioti ir pakvėpuoti grynu oru, pamedituokite.
2. Mėgstama veikla. Galbūt ne visada galime pasirinkti dirbti tikrai mėgstamą darbą, bet galime pasirinkti mėgstamą veiklą. Esant stresinėms situacijoms po darbo turima mėgstama veikla gali būti apsauginis faktorius. Ji sumažina neigiamą psichologinį poveikį, pagerina nuotaiką. Todėl šokite, pieškite, studijuokite, planuokite keliones ar skaitykite.
3. Kelionės į darbą trukmė. Laimingiausi darbuotojai yra tie, kuriems pasiekti darbo vietą neprireikė daugiau nei 20 minučių.
4. Dėkingumas. Mūsų smegenys turi galimybę prisiminti neigiamus įvykius labiau nei teigiamus. Laimei, dėkingumas pagerina mūsų savijautą.
5. Geri santykiai su bendradarbiais. Vienas iš veiksnių, turinčių didžiausią įtaką pasitenkinimu darbu, yra geri santykiai su bendradarbiais. Daugybė tyrimų rodo, kad socialinė bendradarbių parama daro įtaką darbuotojų gerovei.
6. Sveika mityba. Sveikos ir subalansuotos mitybos laikymasis turi teigiamos įtakos darbo rezultatams. Be to, tinkamai valgant ir vartojant daug skysčių išliks energijos lygis ir koncentracija.
7. Fizinis aktyvumas. Bent tris kartus per savaitę darykite fizinius pratimus, jei yra galimybė, derinkite stovimą darbą su sėdimu, dažniau vaikščiokite pėsčiomis.
8. Nuolatinis mokymasis. Kiekvieną savaitę išmokite ko nors naujo. Gal tai bus keli nauji žodžiai užsieno kalba arba kasdien galite pažiūrėti po vieną „TEDex“ vaizdo įrašą. Mokymo aplinkoje gali užaugti motyvacija įgyvendinti naujas idėjas.

Kaip siekti karjeros

Ir kodėl niekas nemato, kad sėdžiu vakarais ilgiau už kitus? Kad puikiai susidoroju su bet kokia man patikėta užduotimi ir senokai nejaučiu konkurencijos iš kolegų, greičiau jau pati jiems padedu. Viskas „čiki“, bėda tik ta, kad noriu būti pastebėta… ir metai iš metų sėdžiu savo (o ne kokio vadovo) kėdėje.

Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro vadovas, psichoterapeutas Raimundas Alekna teigia, kad svarbiausias koziris siekiant karjeros - iniciatyva. Tai reiškia, kad vadovai pastebi ir karjera šypsosi tiems, kas patys turi idėjų, jas nuolat siūlo (net jei dalis yra atmetamos), žino, kaip jas įgyvendinti. Kitaip tariant, jei puikiai ir tyliai dirbame, tikėdamiesi būti pastebėti - daugiausia kuo pasieksime - pagyrimo. O mūsų tikslas - karjera, ar ne?

Taigi, norite karjeros - privalote būti iniciatyvūs ir veiklūs, ir būtinai - teikti konkrečius pasiūlymus. Ne tik tobuli vykdytojai, bet ir iniciatoriai, galintys veiksmingai paskirstyti darbus ir pasiekti tikslo. Progresyvios organizacijos nuolat ieško iniciatyvių žmonių. Darbuotojai - vykdytojai yra svarbūs ir geri, bet jų savybių nepakanka, kad orgznizacija gerai funkcionuotų ir būtų konkurentabili.

Prieš svajojant apie karjerą, žmogus turi aiškiai žinoti, ką nori padaryti. Ne pasiekti, o būtent padaryti, nes jei orientuosimės tik į kėdės užėmimą, greitai nuvilsime darbdavius ir tuo karjera pasibaigs. Vienintelis sėkmingas kelias - mėgti tai, ką darai. Gyventi tuo, degti tuo, tuomet, jei jūsų ir nepastebės dabartinėje darbovietėje, būtinai pastebės kiti.

Apie karjerą, kaip taisyklė, imame mąstyti tuomet, kai nebesame patenkinti tuo, ką darome. Bet ne visuomet vadovo pareigos yra tai, ko mums iš tiesų reikia. Esame skirtingi. Vieniems puikiai sekasi vykdyti pavestus darbus. Kiti gali būti prastesni vykdytojai, tačiau puikūs administratoriai. Tretiems geriausiai sekasi generuoti idėjas ir strateguoti, o darbus ir jų administravimą jie valdo prasčiau. Vadinasi, prieš įrodinėjant darbdaviui, kad esame verti paaukštinimo, verta pasitarti su savimi, ką darome geriausiai ir kas mūsų atveju yra karjera. Juk tapus vadovu galima tik pabloginti situaciją, jei atsidursime ne savo lėkštėje - gal turimi pavaldiniai paprasčiausiai „nepaveš“ tokiu tempu, kokį norėtumėte matyti, o gal per nepasitikėjimą kitais net tapęs vadovu imsitės visų darbų, nes tik jūs galite viską padaryti tobulai?

Daug kas priklauso nuo to, kokie „draiveriai“, t.y. - nuostatos, reguliuojančios mūsų elgesį, vyrauja. Anot psichologų, draiverių yra visokių: „sunkiai stenkis“ lemia tai, kad daug dirbama, bet ir labai daug kritikuojama, nors realių pokyčių toks žmogus įgyvendinti negali. „Būk tobulas“ neleidžia klysti, trukdo dalintis darbais, verčia visko siekti pačiam, nes tik taip įmanoma pasiekti geriausių rezultatų (bent taip atrodo pačiam draiverio savininkui). Nei vienas iš šių dviejų tipažų nebūtų tinkamas vadovauti. Mat vadovas turi turėti aiškią nuomonę, būti entuziastu, mokėti tinkamai paskirstyti darbus, įtraukti, motyvuoti žmones, kad jie realizuotų idėjas.

Taigi vadovas turi duoti darbo tam, kas gerai vykdo. Gerai vykdantys turi rasti tinkamų veiklos sferų ir likti vykdytojo pozicijoje, nes joje atsiskleis geriausiai. Ir tie, ir tie, norėdami karjeros, turi atsižvelgti į asmeninius bruožus ir negalvoti, kad karjera reiškia tik vadovavimą. Daugelis karjeros siekia dėl vienintelio, ir, be abejo, visiems mums svarbaus dalyko - pripažinimo. Tačiau gerai dirbant nuoširdžiai mėgiamą darbą pripažinimo sulauksime ir nebūdami direktoriais.

Jei išties esate puikus darbuotojas, tačiau darbdavys to nevertina - reikalaukite jums tinkančių sąlygų (tik kvailas vadovas atsisakys „auksinio“ darbuotojo) arba… keiskite darbą. Gal tai taps žingsniu į naują, kokybiškesnį gyvenimo etapą?

tags: #gali #buti #geriau