Mokyklinio Amžiaus Vaikų Dienos Režimas: Kas Tai Yra ir Kodėl Tai Svarbu?

Mokyklinio amžiaus vaikų dienos režimas yra itin svarbus jų fizinei ir psichinei sveikatai bei asmenybės ugdymui. Deja, šiuolaikiniai moksleiviai dažnai patiria nuovargį, neišsimiega, pamiršta atlikti namų darbus ir mažai laiko skiria laisvalaikiui gryname ore bei sportui. Dėl to jie gali vėluoti į pamokas, konfliktuoti su mokytojais ir tėvais.

Šiame straipsnyje aptarsime mokyklinio amžiaus vaikų dienos režimo ypatumus, moksleivių darbingumą, nuovargį ir jo profilaktiką, režimo sudarymo reikalavimus mokykloje bei pirmaklasių dienos režimo ypatybes.

Režimo Apibrėžimas ir Svarba

Režimas - tai tiksliai nustatyta darbo, poilsio, maitinimosi tvarka. Moksleivio režimas - tai toks įvairių veiklos rūšių, poilsio bei laisvalaikio kaitaliojimas, kuris geriausiai padeda atlikti mokyklos funkcijas - vaikų ir paauglių mokymą, auklėjimą ir sveikatos saugojimą.

Tinkamas dienos režimas sudaro galimybes mokiniams ilgai išlikti darbingiems, geros nuotaikos ir kūrybingiems. Kadangi atskirais mokyklinio amžiaus metais nervų sistemos funkcinis subrendimas yra nevienodas, tad dienos režimas taip pat turi būti skirtingas. Tinkamas dienos režimas yra labai svarbus, ypač paaugliams, esant gausiam informacijos antplūdžiui ir suintensyvėjus mokymosi procesui.

Miesto vaikai mažiau būna ore, mažiau juda ir daugiau laiko praleidžia uždarose patalpose, skaitydami, žiūrėdami televizorių arba prie kompiuterių. Tai alina nervų sistemą, todėl sudarinėjant vaikų dienos režimą labai svarbu žinoti ir atsižvelgti į tam tikrus veiksnius, kurie įtakoja šią pedagogų veiklą.

Veiksniai, Įtakojantys Dienos Režimą

• Individualūs duomenys (mokymosi sunkumai, namų darbų trukmė, buitiniai įsipareigojimai).
• Socialiniai - ekonominiai veiksniai (šeimos finansinė situacija, buities sąlygos, regiono ypatumai).
• Sveikata, bioritmai, individualios savybės, sugebėjimai, polinkiai.

Individualų dienos režimo modelį mokslo metų pradžioje gali susidaryti ir kiekvienas mokinys, aišku, su tėvų ir mokytojų pagalba, ir jo būtina laikytis. Nerekomenduojama dažnai keisti jo elementų, trukmės, nes bus sunkiau formuotis dinaminiam stereotipui.

Moksleivių Darbingumas ir Nuovargis

Moksleivio darbingumas - tai jo pajėgumas dirbti, atlikti mokyklines užduotis. Darbingumas yra susijęs su galvos smegenų žievės jaudrumu, kuris priklausomai nuo paros valandų, savaitės dienų ir net metų sezono nevienodas. Todėl tam tikrais periodais kinta ir visų organizmo sistemų funkcijos. Tai vadinama bioritmais.

Nuovargis - tai laikinas jaudinimo ir slopinimo procesų santykio sutrikimas galvos smegenų žievėje. Jo metu pablogėja informacijos pasisavinimas, įvairių veiksmų tikslumas ir greitis, sulėtėja atsakomosios reakcijos.

Dėl netinkamo arba nuolat keičiamo ir nepastovaus dienos režimo mažėja vaiko darbingumas ir atsiranda nuovargis. Prieš nuovargį atsiranda pavargimo jausmas. Bet tada jokių objektyvių rodiklių nepastebima, ypač jei darbas yra lydimas teigiamų emocijų.

Po varginančios veiklos vaikus turi lydėti poilsis, o organizmas privalo grįžti į įprastinę būseną. Dėl per didelio krūvio atsiranda pervargimas. Tada gali sutrikti miegas, netenkama apetito, skauda galvą, atsiranda abejingumas, silpnėja atmintis, dėmesys. Tai mažina ir darbingumą, ir pažangumą, sumažėja atsparumas ligoms, moksleiviai gali susirgti neuroze.

Todėl atsižvelgiant į visus veiksnius būtina visą moksleivio režimą organizuoti taip, kad pervargimo nebūtų. Būtina apgalvoti vaiko dienos režimą, visus bendravimo niuansus subtiliai aptarti šeimoje ir su pedagogais, taip pat nuolatos bendrauti su pačiu mokiniu.

Moksleivio Darbo Diena ir Bioritmai

Moksleivio darbo dieną sudaro pamokos, fakultatyviniai užsiėmimai, įvairus popamokinis ir užmokyklinis darbas, kuris taip pat padidina darbo krūvį. Bet tuo moksleivio darbo diena nesibaigia, ji tęsiasi namuose (pamokų ruošimas, įvairių mokyklos užduočių bei įsipareigojimų vykdymas). Visų šių darbo formų reglamentavimas taip pat turėtų būti pagrįstas moksleivio amžiaus ypatybėmis, higieniniais reikalavimais.

Dėl bioritminių svyravimų žmogaus organizme vyksta labai daug įvairių pakitimų paros metu (temperatūros, širdies ir kraujagyslių sistemos veiklos, fizinio ir protinio darbingumo pakitimai). Nuo 2 iki 4 ir nuo 13 iki 14 valandos pablogėja darbingumas, atmintis, sugebėjimas sukaupti dėmesį, sulėtėja judesiai, silpnėja jų koordinacija, o 8 - 12 ir 16 - 18 valandomis darbingumas padidėja, smegenų ir raumenų veikla suaktyvėja. Bet moksleivių paros ritmams būdinga, kad dieną funkcijos anksčiau pasiekia maksimumą, o vakare jos greičiau nusilpsta. Kiekvieno mokinio darbingumo bioritmas yra individualus.

Moksleivių dieno režimas yra skirstomas į mokymosi ir nesimokymo laiką. Nesimokymas - tai tas laikas, kurį vaikai skiria poilsiui, laisvalaikiui, fiziologiniams, emociniams ir kitiems poreikiams tenkinti. Vaikų poilsis skirstomas į aktyvų ir pasyvų. Aktyvus poilsis yra tada, kai viena veikla yra keičiama kita (skaito, groja, žaidžia kieme ir pan.). Pasyvus - kai vaikai nieko neveikia (gulinėja, sėdi, miega ir kt.). Ilsėtis būtina tiek, kad organizmas per tą laiką grįžtų į pradinę būseną (atkurtų išeikvotą energiją ir įtvirtintų organizmo funkcinę būseną). Aktyvus poilsis tai leidžia pasiekti žymiai greičiau.

Pradinių klasių mokiniai 3 - 3,5, o vidurinių ir aukštesniųjų klasių ne mažiau kaip 2,5 valandas kasdien turi skirti aktyviam poilsiui gryname ore. Net ir energingas ėjimas iš pat ryto (kai atliekami kvėpavimo pratimai ar mankšta) gali atstoti rytinę gimnastiką. Po to i lauką galima eiti po pietų. Trečią kartą į lauką patartina eiti vakarop ir užsiimti judresne sportine veikla (jei lieka laiko ta laiką galima skirti visuomenei naudingai veiklai - pvz. teritorijos tvarkymui ar pan.). Ypač gerai, kai moksleiviai į lauką išeina prieš miegą. Tai slopina jaudinimo procesus ir moksleiviai greičiau užmiega. Bet žaidimai neturi būti pernelyg judrūs, kad neišsekintų nervinių ląstelių ir nepavargtų dar labiau.

Dalį savo laisvalaikio mokiniai skiria kūrybinei veiklai ir kitų savo poreikių tenkinimui. Tuo užsiimti geriausia jau paruošus pamokas. Pradinukai tam turėtų skirti apie 1 - 1,5 valandos, o vyresnių klasių mokiniai iki 2,5 valandos.

Televizoriaus žiūrėjimas yra rekomenduojamas tik prieš tai pabuvus gryname ore. Jei laidos žiūrimos iš kart po namų darbų, tada dar labiau nuvargstama, nes nespėja atsipalaiduoti nervinės ląstelės. Atsižvelgiant į higienos reikalavimus pradinukai užklasinei veiklai gali skirti ne daugiau kaip 1 ar 2 valandas per savaitę, dalyvauti viename būrelyje ir turėti vieną įpareigojimą, o vyresnėse klasėse gali dalyvauti ne daugiau kaip dviejuose skirtinguose būreliuose (iki 3,5 valandų).

Svarbu mokinius pratinti prie namų ruošos ir visuomenei naudingo darbo, tai būtina įtraukti į jų dieno režimą. Tokia veikla ne tik atitraukia nuo protinio darbo, bet taip pat ugdo ir atsakomybės jausmą, poreikį būti naudingu.

Vienas svarbiausių mokyklinio amžiaus vaikų dieno režimo sudedamųjų elementų yra miegas. Miegant smegenų žievės ląstelėse susidaro sąlygos sudėtingiems kūrimosi ir atsinaujinimo procesams. Tokiu būdu smegenys yra apsaugojamos nuo išsekimo ir pervargimo. Miego trukmė būtinai turi atitikti mokinio amžių.

6 - 7 metų moksleiviai turi miegoti ne mažiau kaip 11 - 12 valandų per parą, 8 - 10 metų apie 10, o 11 - 14 metų nuo 9 iki 9,5 valandų per parą. Vyresnėse klasėse (15 - 17 metų) rekomenduojama 8 ar 9 valandas skirti miegui.

Laisvu laiku mokinys privalo kuo geriau pailsėti - tuo turėtų rūpintis ir mokytojai, ir tėvai. Ypač gerai reiktų pailsėti savaitgaliais arba atostogų metu.

Moksleivių Darbingumo Tipai

Pagal M. Antropovos ir E. Efendijevos tyrimus, galima išskirti kelis moksleivių darbingumo tipus:

1. Ryte aukštas, vidurdienį žemas, vakare aukštas.
2. Ryte aukštas, vidurdienį vidutinis, vakare aukštas.
3. Ryte žemas, vidurdienį vidutinis, vakare aukštas.
4. Ryte žemas, vidurdienį žemas, vakare aukštas.
5. Ryte aukštas, vidurdienį aukštas, vakare žemas.
6. Ryte aukštas, vidurdienį aukštas, vakare vidutinis.
7. Ryte aukštas, vidurdienį vidutinis, vakare žemas.
8. Nepastovus darbingumas visą dieną.
9. Žemas darbingumas visą dieną.

Mokymui patys palankiausi tipai yra: 1; 5; 6; 7. Mokymuisi patenkinamas tipas yra 2, o nepastovaus darbingumo - 8 ir 9, o 3 ir 4 tipai mokymuisi yra nepalankūs (blogo protinio darbingumo tipai). Mokinių protinės ir fizinės veiklos paros ritmai ypatingai priklauso nuo jų darbo ir poilsio režimo.

Lietuvos ir Europos Šalių Patirtis

Seimo Parlamentinių tyrimų departamento atlikta Europos Sąjungos šalių teisės aktų analizė apie darbo sąlygas tėvams, auginantiems mažamečius vaikus, parodė, kad nors Lietuvoje vaikus auginantiems tėvams siūlomos gana ilgai trunkančios vaiko priežiūros atostogos, kurių metu mokamos nemenkos išmokos, tačiau visa sistema yra gana nelanksti.

Aktyvių mamų sambūrio atstovė Rasa Žemaitė teigia, kad Lietuva išsiskiria neintegruotu požiūriu į vaikus auginančias šeimas bei jų gerovę. Tuo tarpu kitos šalys vertina visą vaikus auginančių piliečių gyvenimo kokybės kontekstą. Didžiojoje dalyje Europos Sąjungos šalių viena iš pagrindinių priemonių, skatinančių vaikus auginantiems darbuotojų įsitraukimą į darbo rinką, yra mokestinės lengvatos.

Pagal naują Darbo kodekso redakciją, Lietuvoje suteikiama 70 kalendorinių dienų nėštumo ir gimdymo atostogų prieš gimdymą ir 56 dienos po gimdymo. Darbuotojams vyrams po vaiko gimimo suteikiamos 30 kalendorinių dienų nepertraukiamos trukmės tėvystės atostogų.

Palyginimui pažvelkime į kitų Europos šalių patirtį:

• Austrija: Iš darbo negalima atleisti nėščios ir kūdikį iki 4 mėnesių amžiaus turinčios moters. Abu tėvai turi teisę į vaiko auginimo nemokamas atostogas iki vaikui sukaks 2 metai, bet ne vienu metu.
• Belgija: Privataus sektoriaus darbuotojai turi teisę į 4 mėnesių trukmės vaiko priežiūros atostogas, kuriomis jie gali pasinaudoti iki vaikui sukaks 12 metų.
• Danija: Asmenys, pasinaudoję savo teise į atostogas, turi teisę sugrįžti į tą patį arba lygiavertį darbą ir vietą tomis pačiomis sąlygomis.
• Didžioji Britanija: Tėvas ir motina gali pasiimti papildomas, iki 26 savaičių motinystės ar tėvystės atostogas.
• Estija: Darbdavys negali nutraukti darbo sutarties su nėščia moterimi ar moterimi, kuri turi teisę į nėštumo ir motinystės atostogas, ar su asmeniu, kuris yra vaiko priežiūros atostogose.
• Graikija: Darbuotoja negali būti atleista iš darbo motinystės atostogų metu iki vaikui sukanka 18 mėnesių.
• Ispanija: Motinystės arba tėvystės atostogų metu sustabdoma darbo sutartis, su teise grįžti į tą pati darbą.
• Italija: Suteikiamos 5 mėnesių apmokamos gimdymo ir motinystės atostogos.
• Kroatija: Įstatymai draudžia darbdaviui nutraukti darbo santykius nėštumo, motinystės, vaiko priežiūros atostogų metu.

Šios šalys siekia užtikrinti tėvų teises ir sudaryti sąlygas derinti darbą su šeimos įsipareigojimais.

Organizuojant mokyklinio amžiaus vaikų mokymąsi ir laisvalaikį yra būtina vadovautis ne tik pedagoginiais, bet ir fiziologiniais bei higieniniais principais. Vaikų mokymosi ir laisvalaikio veiklos krūvio apimtis ir pobūdis turi atitikti mokinio amžių, jo protines, fizines galimybes, lytinio brendimo fazę ir pan. Kiekvienais metais (per 12 mokslo metų) mokymosi ir laisvalaikio krūvis turėtų būti paskirstytas racionaliai. Visais atvejais turi būti gerai įvertintos vaiko organizmo galimybes (ypač sensomotorinių laikotarpių metu). Tad tiek tėvai, tiek mokytojai sudarydami vaikų dienos režimą turi atkreipti dėmesį į sudėtingiausius vaikų augimo ir vystymosi periodus.

tags: #gali #buti #prailgintos #dviem #valandom