Šilumos paskirstymo metodus vartotojams reglamentuoja Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) Šilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisyklės. Šiame straipsnyje aptarsime įvairius šilumos paskirstymo metodus, taikomus daugiabučiuose namuose, ir kaip apskaičiuojamas suvartotas šilumos kiekis.
Šilumos paskirstymo metodai
Šilumos paskirstymo metodų pasirinkimas reglamentuotas Valstybinės kainų ir Energetikos kontrolės komisijos 2004-11-11 nutarimu Nr. 03-121 patvirtintose taisyklėse. Paskirstymo metodas gali būti taikomas ne mažiau kaip vieno pastato visoms šilumos ir karšto vandens vartojimo sutarčių šalims sutarus.
Paskirstymo metodą pasirenka daugiabučio namo butų savininkai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.85. straipsnyje nustatyta sprendimų priėmimo tvarka. Pasirinktas paskirstymo metodas turi būti taikomas ne mažiau kaip vienerius kalendorinius metus.
Metodas Nr. 1: Šilumos paskirstymas pagal vieną įvadinį šilumos apskaitos prietaisą
Šilumos pagal vieno įvadinio šilumos apskaitos prietaiso rodmenis paskirstymo metodas Nr. Šį metodą gali pasirinkti didžioji dalis Klaipėdos miesto vartotojų, kurių butuose nėra individualios apskaitos. Šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodas nr.
Ši metodas gali būti taikomas visuose namuose, kur šiluma šildymui ir karštas vanduo tiekiami iš individualaus šilumos punkto stovais. Pastate suvartotas šilumos kiekis pagal pastato įvade įrengto šilumos apskaitos prietaiso rodmenis paskirstomas patalpų šildymui ir karštam vandeniui ruošti. Butuose ir patalpose suvartoto karšto vandens kiekis nustatomas pagal butuose ar laiptinėse įrengtų karšto vandens apskaitos prietaisų rodmenis arba pagal karšto vandens suvartojimo normas. Šilumos kiekis vandens pašildymui nustatomas suvartotą vandens kiekį padauginus iš vandens pašildymo normos ir sumuojant šilumos kiekį karšto vandens cirkuliacijai palaikyti.
Žiemos sezono metu šiluma apskaičiuojama: Šiluma karštam vandeniui paruošti paskirstoma: pagal karšto vandens skaitiklio rodmenis, jei bute / patalpoje įrengti karšto vandens apskaitos prietaisai; pagal karšto vandens suvartotus normatyvus*, jei bute / patalpoje nėra įrengtų karšo vandens apskaitos prietaisų arba gyventojas nedeklaruoja suvartojimo. Šiluma sunaudota karšto vandens temperatūrai palaikyti (cirkuliacijai) paskirstoma: jei name yra vienas įvadinis apskaitos prietaisas: pastato vidutinę šilumos karšto vandens temperatūrai palaikyti (cirkuliacijai) galią*** padauginant iš einamojo mėnesio cirkuliacinės sistemos veikimo laiko (val.) ir gautą šilumos kiekį paskirstant butams / patalpoms proporcingai pagal jiems taikomus cirkuliacijos normatyvus**; jei name yra du įvadiniai apskaitos prietaisai: pagal butams / patalpoms taikomus cirkuliacijos normatyvus**.
- Šiluma namo bendrosioms reikmėms paskirstoma: pagal butų / patalpų naudingąjį plotą arba tūrį.
- Šiluma buto / patalpos šildymui, kurie turi daliklius, paskirstoma: šilumos kiekis, išsiskiriantis nuo butuose / patalpose įrengtų šildymo sistemos vamzdynų, paskirstomas pagal butų / patalpų, turinčių daliklius, naudingą plotą arba tūrį; šilumos kiekis pagal buto daliklių parodymus paskirstomas pagal butui / patalpoms nustatytus daliklių rodmenų vertinimo veiksnių koeficientus***** ir tolygaus šildymo sąlygą****.
- Šiluma buto / patalpos šildymui, kurie neturi daliklių, paskirstoma: pagal buto / patalpų naudingą plotą arba tūrį.
Vasaros sezono metu šiluma apskaičiuojama: Šiluma karštam vandeniui paruošti paskirstoma: pagal karšto vandens skaitiklio rodmenis, jei bute / patalpoje įrengti karšto vandens apskaitos prietaisai; pagal karšto vandens suvartotus normatyvus*, jei bute / patalpoje nėra įrengtų karšo vandens apskaitos prietaisų arba gyventojas nedeklaruoja suvartojimo. Šiluma sunaudota karšto vandens temperatūrai palaikyti (cirkuliacijai) paskirstoma: pagal butui /patalpai taikomus cirkuliacijos normatyvus**.
*Karšto vandens suvartojimo normatyvas - fiksuota karšto vandens suvartojimo norma 1 kub. m vienam buto gyventojui per parą.**Cirkuliacijos normatyvas - butui priskiriamas fiksuotas šilumos kiekis karšto vandens temperatūrai palaikyti, atsižvelgiant į name veikiančią cirkuliacinę sistemą (yra / nėra gyvatukas).***Pastato vidutinė cirkuliacinės sistemos galia - tai vidutinis šilumos kiekio poreikis, suvartotas pastato karšto vandens temperatūrai palaikyti (cirkuliacijai) per valandą. Pastato vidutinė cirkuliacinės sistemos galia paskaičiuojama pagal ne mažiau nei 3 ne šildymo sezono mėnesių šilumos kiekio karšto vandens temperatūrai palaikyti (cirkuliacijai) suvartojimo vidurkį.****Vidutinės pastato šilumos sąnaudos paskaičiuojamos butų / patalpų, deklaravusių suvartojimą, šilumos kiekį dalinant iš tų butų ploto arba tūrio.*****Minimalus tolygaus šildymo sąlygos koeficientas parodo kiek procentų nuo pastato vidutinio šilumos suvartojimo 1 kv. m turi būti suvartojama šilumos 1 kv. m buto naudingo ploto šildyti. Minimalaus tolygaus šildymo sąlygos koeficientas 0,4, tai yra - 1 kv. m buto naudingo ploto šildyti turi būti sunaudota ne mažiau nei 40 proc. vidutinio šilumos suvartojimo tenkančio namo 1 kv. m šildyti.******Daliklių rodmenų vertinimo veiksnių koeficientai apima vertinimo veiksnius šilumos radiatorių atidavimui, šiluminiam temperatūrinių sensorių sujungimui, kambariams su žemesnėmis temperatūromis, kambarių padėčiai pastate. Šie koeficientai nustatomi daliklių pastatymo metu kiekvienam buto / patalpų dalikliui.
Metodas Nr. 6: Šilumos paskirstymo dalikliais metodas
Šilumos šildymui paskirstymo dalikliais metodas nr. Renovuotiems namams taikomas šilumos šildymui paskirstymo dalikliais metodas Nr. 6 Pagal metodą Nr.
Taikymo sąlygos: Name: įvadinis šilumos prietaisas, kuris matuoja visame pastate suvartotą šilumos kiekį patalpų šildymui, karšto vandens pašildymui ir palaikymui (cirkuliacijai); arba įrengti du įvadiniai apskaitos prietaisai: įvadinis šilumos prietaisas (A), matuojantis šilumą viso namo butų patalpų šildymui, įvadinis šilumos apskaitos prietaisas (B), matuojantis šilumą, sunaudotą karšto vandens pašildymui ir palaikymui (cirkuliacijai). Bute / patalpoje: įrengti šilumos dalikliai (daugiau nei 50 proc. namo butų); yra arba nėra įrengti karšto vandens suvartojimo apskaitos prietaisai.
Name sunaudota šiluma paskirstoma:Jei name yra vienas įvadinis apskaitos prietaisas: Vandens pašildymui ir karšto vandens temperatūros palaikymui. Namo bendrosioms reikmėms (18 proc. - jei namo bendrojo naudojimo patalpose įrengti šildymo prietaisai; 10 proc. - jei bendrojo naudojimo patalpose šildymo prietaisai teisėtai neįrengti ar teisėtai demontuoti) ir pastato šilumai, kuri išsiskiria nuo butuose / patalpose įrengtų šildymo sistemos vamzdynų (15 proc. šilumos dalies). Patalpų šildymui butams, kurie neturi daliklių. Patalpų šildymui butams, turintiems daliklius pagal daliklių parodymus.
Jei name yra du įvadiniai apskaitos prietaisai: Šiluma suvartota pagal įvadinį apskaitos prietaisą (B) paskirstoma šilumai karštam vandeniui paruošti, po to temperatūrai palaikyti (cirkuliacijai). Pagal įvadinį apskaitos prietaisą (A) šiluma paskirstoma: Namo bendrosioms reikmėms (18 proc. - jei namo bendrojo naudojimo patalpose įrengti šildymo prietaisai; 10 proc. - jei bendrojo naudojimo patalpose šildymo prietaisai teisėtai neįrengti ar teisėtai demontuoti) ir pastato šilumos kiekiui, kuris išsiskiria nuo butuose / patalpose įrengtų šildymo sistemos vamzdynų (15 proc.
Šilumos paskirstymo schema daugiabučiame name
Kiti šilumos paskirstymo metodai
Be jau minėtų metodų, yra ir kitų šilumos paskirstymo būdų, kurie taikomi specifinėse situacijose:
- Šilumos pagal dviejų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis paskirstymo metodas Nr.
- Šilumos, kai butuose / patalpose įrengti kompaktiniai šilumos punktai, paskirstymo metodas Nr.
- Šilumos pagal buitinių šilumos skaitiklių rodmenis paskirstymo metodas Nr.
- Šilumos kiekio pastato naudingajam plotui šildyti ir bendrosioms reikmėms paskirstymo metodas Nr.
- Šilumos renovuotoje trivamzdėje šildymo sistemoje paskirstymo metodas Nr.
- Šilumos paskirstymo, nustąstant faktines šilumos sąnaudas 1 kub. m karšto vandens paruošti, metodas Nr.
Jeigu dalis patalpų atjungtos nuo centralizuoto šildymo sistemos ir šildomos kitokiu būdu (elektra, dujomis, kietu kuru ar kt.) taikomas Šilumos paskirstymo metodas Nr. 1 kartu su Šilumos bendrojo naudojimo patalpoms šildyti kiekio nustatymo ir paskirstymo metodu Nr.
Metrologinis šilumos paskirstymo metodas nr. gali būti taikomas, kai pastato įvade įrengtas šilumos apskaitos prietaisas matuoja bendrą viso pastato suvartotą šilumos kiekį, o kiekviename bute įrengtas kompaktinis šilumos punktas, skirtas šildymui ir karštam vandeniui ruošti ir kiekvieno buto įvade įrengtas šilumos apskaitos prietaisas matuoja visą buto suvartotą šilumos kiekį.
Paskirstymo metodas nr. gali būti taikomas daugiabučiuose namuose, kai pastato individualaus šilumos punkto įvade įrengtas šilumos apskaitos prietaisas matuoja bendrą viso pastato suvartotą šilumos kiekį, šiluma šildymui ir karštas vanduo tiekiami iš pastato šilumos punkto "keturvamzde" kolektorine sistema, o kiekviename bute įrengta kolektorinė šildymo sistema su buto įvade įrengtais šilumos apskaitos prietaisais šildymui bei kiekvieno buto įvade įrengtais karšto vandens kiekio apskaitos prietaisais.
Šilumos kiekio apskaičiavimo pavyzdys naudojant šilumos daliklius Šilumos paskirstymo metodas Nr.7 Šiuo metu AB "Klaipėdos energija" taiko VKEKK rekomenduojamą bendrijos "Dvyniai" pasiūlytą šilumos paskirstymo metodą Nr. 7, patvirtintą 2007-02-19 nutarimu Nr. O3-14.
Nešildymo sezono metu (vasarą) visą sunaudotą šilumą pastate sudaro šalto vandens pašildymas ir karšto vandens temperatūros palaikymas. Šilumos kiekis šalto vandens pašildymui apskaičiuojamas iš šilumos kiekio, nustatyto įvadiniu šilumos apskaitos prietaisu, atėmus šilumos kiekį, suvartotą karšto vandens temperatūros palaikymui. Likusį šilumos kiekį padalinus iš gyvenamojo namo butų (patalpų) suvartoto karšto vandens kiekio, gaunamas šilumos kiekis 1 m3 pašildyti.
Šilumos kiekis karšto vandens temperatūros palaikymui skaičiuojamas taip, kaip ir šildymo sezono metu, t.y. Šilumos kiekis šildymui apskaičiuojamas iš įvade šilumos apskaitos prietaisu išmatuoto šilumos kiekio atimant šilumos kiekį, skirtą šaltam vandeniui pašildyti, ir šilumos kiekį, skirtą karšto vandens temperatūrai palaikyti. Gautas šilumos kiekis dalijamas iš namo bendrojo naudingojo ploto.
Šildymo sezono metu daugiabučiuose namuose ruošiant karštą vandenį namo šilumos punkte įrengtu karšto vandens ruošimo įrenginiu, paskirstant suvartotą šilumos kiekį taikomas šilumos paskirstymo metodas Nr.4. Šildymo sezono metu kiekvienam daugiabučiam namui šilumos kiekis karšto vandens cirkuliacijai („gyvatukui“) nustatomas suskaičiuojant ne mažiau trijų iš eilės ne šildymo sezono (pvz.: vasaros) mėnesių vidutinę šilumos galią cirkuliacijai (kW). Ši šilumos galia cirkuliacijai konkrečiam namui taikoma viso šildymo sezono metu, kiekvieną mėnesį ją dauginant iš mėnesio valandų skaičiaus, iki kiekvieno šildymo sezono pabaigos. Kiekvienam butui priskiriamas šilumos kiekis cirkuliacijai skaičiuojamas atsižvelgiant į butuose įrengtų vonios šildytuvų („gyvatukų“) šilumos galias.
Vadovaujantis nauja šilumos paskirstymo metodu Nr.4, name sunaudotas šilumos kiekis karšto vandens ruošimui suskaičiuojamas pagal šilumos punkte prieš karšto vandens ruošimo įrenginius įrengto geriamojo vandens skaitiklio rodmenis. Kiekviename daugiabučiame name suvartotą šilumą matuoja namo šilumos punkte įrengtas šilumos apskaitos prietaisas. Namo butų ir kitų patalpų savininkams paskirstomas tik šiuo prietaisu suskaičiuotas šilumos kiekis.
40 butų daugiabutis namas per mėnesį sunaudojo 40 000 kWh šilumos, o šilumos punkte prieš karšto vandens ruošimo įrenginius įrengto geriamojo vandens skaitiklis parodė, kad viso namo gyventojai sunaudojo 70 m³ vandens ir šiam vandens kiekiui pašildyti (karštam vandeniui ruošti) suvartojo 3570 kWh šilumos (70 m³ x 51 kWh/m3; čia 51 kWh/m3 - Tarybos nustatyta šilumos norma vandens vienam kubiniam metrui pašildyti). Namo šilumos kiekis cirkuliacijai, nustatytas pagal ne šildymo sezono trijų mėnesių cirkuliacinės sistemos šilumos galios vidurkį, sudarė 6600 kW. Suskaičiavus šilumos kiekį karštam vandeniui ruošti pagal šilumos punkte prieš karšto vandens ruošimo įrenginius įrengto geriamojo vandens skaitiklio duomenis, gaunama, kad namas karštam vandeniui ruošti suvartojo šilumos 3570 kWh (70 m3 x 51 kWh/m3), tačiau 40 butų namo gyventojai deklaravo tik 60 m³ karšto vandens kiekį. Susidaręs šilumos kiekio skirtumas karštam vandeniui paruošti Tarybos sprendimu yra pavadintas nepaskirstyto karšto vandens šiluma. Šis skirtumas (3570 - 3187,8 = 382,2 kWh) yra proporcingai padalijamas pagal buto (patalpų) plotą. Pažymėtina, kad „nepaskirstyto karšto vandens šilumos“ kiekis, vadovaujantis iki 2017 m. rugpjūčio 1 d. galiojusiais metodais, šildymo sezono metu buvo pridedamas prie patalpų šildymo. Viso namo karšto vandens cirkuliacinei šilumai („gyvatukams“) priskiriamas šilumos kiekis, įvertinus ne mažiau trijų ne šildymo sezono mėnesių namo cirkuliacinės sistemos šilumos galios vidurkį ir konkretaus mėnesio trukmę, sudaro 6600 kWh, arba 6600 : 40 butų = 165 kWh butui per mėn.
Už cirkuliacinę šilumą kiekvienam butui priskaičiuojama po 11,06 Eur be PVM (165 kWh/mėn. x 6,70 ct/kWh be PVM - šiame pavyzdyje 2024 m. gruodžio mėn. Už karštą vandenį (vartotojo pagal karšto vandens skaitiklių rodmenis deklaruotas karšto vandens kiekis 4 m³) buto gyventojas moka 22,72 Eur be PVM (4 m³ x 5,68 Eur/m³ be PVM - 2024 m. gruodžio mėn.
40 butų daugiabučio namo šilumos apskaitos prietaisas parodė 40 000 kWh per mėn. šilumos sunaudojimą. Namo cirkuliacinės šilumos kiekis, nustatytas pagal ne šildymo sezono trijų iš eilės mėnesių vidurkį, sudaro 6600 kWh (6600 : 40 butų = 165 kWh butui per mėn.). Vieno buto cirkuliacinei šilumai („gyvatukui“) priskiriamas šilumos kiekis sudaro 165 kWh per mėn.
Už cirkuliacinę šilumą buto gyventojas moka 11,06 Eur be PVM (165 kWh/mėn. x 6,70 ct/kWh be PVM - 2024 m. gruodžio mėn. Už karštą vandenį buto (vartotojo pagal karšto vandens skaitiklių rodmenis deklaruotas karšto vandens kiekis 4 m³) gyventojas moka 22,72 Eur be PVM (4 m³ x 5,68 Eur/m³ be PVM - 2024 m. gruodžio mėn.
Esant vėsesniam lauko orui, daugiabučiame name (ar kitame pastate) patalpos atvėsta, jose būna žemesnė temperatūra. Name esantys karšto vandens sistemos vamzdynai, nors dalis jų ir yra padengti šilumos izoliacija, skleidžia šilumą. Šilumą skleidžia ir karšto vandens cirkuliaciniai vamzdžiai, vonių šildytuvai („gyvatukai“). Kuo didesnis temperatūrų skirtumas tarp šių vamzdžių paviršiaus ir patalpos oro temperatūros, tuo didesni šilumos kiekiai nuo vamzdžių išsiskiria į aplinką (patalpą), tuo daugiau name sunaudojama šilumos. Be to, name šilumos kiekis priklauso ir nuo šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros.
Vadovaujantis LR šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 2 dalies nuostatomis, jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (toliau - Taryba) rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus, nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Šių dalių matavimo, nustatymo ar įvertinimo metodą šilumos vartotojai pasirenka Civilinio kodekso nustatyta sprendimų priėmimo tvarka iš Tarybos rekomenduotų taikyti metodų. Kiti metodai gali būti taikomi tik suderinti su Taryba.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kas yra sąlyginis šildomas plotas?
Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 „Dėl Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių patvirtinimo“ 8 punkte įtvirtinta buto ar kitų patalpų sąlyginio šildomo ploto sąvoka. Tai buto ar kitų patalpų naudingasis (šildomas) plotas, padidintas proporcingai tiek, kiek yra padidinta statinio projekte (ar jo dalyje) numatytų šildymo prietaisų galia.
Kas turi apmokėti už šilumos punkte sunaudotą elektros energiją?
Šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 39 dalyje šilumos punktas apibūdinamas kaip prie šilumos įvado prijungtas pastato šildymo ir karšto vandens sistemos įrenginys, su šilumnešiu gaunamą šilumą transformuojantis pristatymui į pastato šildymo prietaisus. Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38 „Dėl elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių patvirtinimo“, 69 punkte nustatyta, kad daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose taip pat įrengiami elektros apskaitos prietaisai elektros energijai, vartojamai bendroms namo reikmėms (vestibiuliams, laiptinėms ir rūsiams apšviesti, hidrauliniams siurbliams, šilumos punktui, liftui ir kitoms bendroms reikmėms), apskaityti. Šiuos apskaitos prietaisus operatorius įrengia namo įvadinėje elektros skirstomojoje spintoje (skydelyje) arba greta jos.
Kodėl reikia mokėti karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį?
Šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad karšto vandens apskaitos prietaisus daugiabučio namo butuose ir kitose patalpose įrengia, prižiūri ir jų patikrą atlieka karšto vandens tiekėjas, jeigu iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytose karšto vandens apskaitos prietaisų įrengimo, priežiūros ir patikros daugiabučio namo butuose ir kitose patalpose sutartyse nenumatyta kitaip. Šių apskaitos prietaisų įrengimo, priežiūros ir patikros sąnaudos įtraukiamos į karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį.
Nuo ko priklauso šilumos kaina?
Šilumos ir (ar) karšto vandens kainos grindžiamos tiekėjo būtinomis (valstybės normuojamomis) šilumos ar karšto vandens ruošimo.
Apibendrinant, šilumos paskirstymo metodai Lietuvoje yra griežtai reglamentuoti, siekiant užtikrinti teisingą ir efektyvų šilumos energijos paskirstymą tarp vartotojų. Pasirinktas metodas turi atitikti namo technines charakteristikas ir gyventojų poreikius, o jo taikymas turi būti skaidrus ir suprantamas visiems vartotojams.
| Metodas | Pagrindinės sąlygos | Šilumos paskirstymas |
|---|---|---|
| Nr. 1 | Vienas įvadinis šilumos apskaitos prietaisas | Patalpų šildymui ir karštam vandeniui ruošti |
| Kiti | Vadovaujantis LR šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 2 dalies nuostatomis | Jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas vartotojams |
Projektas Rimantas Zabarauskas, LNVF ekspertas Šiame paskirstymo metode taikomų sąvokų, dydžių, žymėjimų indeksų ir sutrumpinimų paaiškinimai bei teisės aktų, kuriais remtasi, sąrašas yra pateikti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2004 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. O3-121 patvirtintose Šilumos paskirstymo vartotojams metodų rengimo ir taikymo taisyklėse (Žin., 2004, Nr. 168-6214).