Ką reiškia informacija "gali būti riešutų pėdsakų" ant maisto produktų?

Analizuojant įvairių maisto produktų etiketes dažnai galima susidurti su užrašu, nurodančiu, kad produkte gali būti tam tikrų medžiagų pėdsakų - riešutų, kiaušinių, glitimo ar kt. Ši informacija ypač svarbi alergiškiems žmonėms, todėl verta išsiaiškinti, ką ji iš tikrųjų reiškia.

Maisto produktų ženklinimas yra griežtai reglamentuojamas Europos Sąjungos (ES) teisės aktų. Pavyzdžiui, Reglamentas Nr. 1169/2011 nurodo, kad visi alergenai ar netoleravimą sukeliantys ingredientai privalo būti aiškiai nurodyti produkto sudėtyje. Nesunku pastebėti ir tai, kad etiketėse visi alergenai yra ne tik įrašomi, bet dar ir paryškinami bei pabraukiami. Taip siekiama atkreipti žmonių, kurie galimai gali būti alergiški, dėmesį.

Tai reiškia, kad jei į pagrindinę produkto gamybą įeina bent vienas iš šių ingredientų - apie jį privaloma informuoti pagrindiniame sudėties sąraše. Tačiau jei etiketėje žymima, jog „gali turėti pėdsakų“, tai reiškia, kad yra kryžminės taršos rizika - kai gaminant skirtingus produktus yra naudojama ta pati technika. Pavyzdžiui, vieną dieną gaminami sausainiai su riešutais, o kitą - be jų. Todėl gamintojai, norėdami apsaugoti tiek vartotojus, tiek save nuo galimos atsakomybės, nurodo tokią riziką ant pakuotės.

Papildomai prie pagrindinio ES reglamento ir Lietuvos Higienos normos yra parengtos ir VMVT gairės, kurios pabrėžia kryžminės taršos kontrolės svarbą - privaloma užtikrinti tinkamą patalpų, įrankių ir gamybos įrenginių higieną, kad alergenas nepatektų į kitus produktus.

Didžioji dalis gamintojų tose pačiose patalpose gamina įvairius maisto produktus, dėl to yra informuojama apie galimą kryžminę taršą. Žinoma, svarbu atkreipti dėmesį, kad dažniausiai tai galioja specializuotoms gamybos linijoms, kuriose gaminami tik „švarūs“ produktai.

Jei gamintojas ar maitinimo įstaiga nepateikia informacijos apie alergenus ir dėl to vartotojas patiria žalą sveikatai, tai laikoma maisto saugos pažeidimu. Tokiais atvejais gali būti taikomos griežtos sankcijos - baudos gali siekti iki 12 tūkst. eurų.

I. Koscelkovskienė sako pastebinti, kad dažniausiai vartotojai atkreipia dėmesį į produkto pavadinimą, informaciją apie riebumą, produkto svorį ir galiojimo terminą. Šiandien, kai maisto produktų pasirinkimas milžiniškas, gali tapti vis sunkiau atskirti, kurie iš jų išties naudingi sveikatai, o kuriuos verčiau palikti parduotuvių lentynose.

„Produkto galiojimo terminas gali būti žymimas „tinka vartoti iki…“ ir „geriausias iki…“. Produktai, kurie yra priskiriami greitai gendančių produktų grupei ir gali būti pavojingi vartoti mikrobiologiniu atžvilgiu, turi „tinka vartoti iki…“ terminą. Jam praėjus laikoma, kad produktas yra nesaugus vartoti. Tuo tarpu užrašas „geriausias iki…“ nurodo, kad produktas yra saugus ir kokybiškas iki nurodytos datos. Jai praėjus, produktas gali būti saugus vartoti, tačiau praradęs kokybę, pavyzdžiui, išblunka spalva, dingsta traškėjimas“, - atskleidžia I.

Specialistė primena, kad maisto produkto sudėtis parodo, kokios žaliavos ir kokiais kiekiais yra naudojamos gaminant maisto produktą - sudėties priekyje esančios žaliavos produkte bus daugiausia, o esančios gale - mažiausia. Vis dėlto, I. „Tarkime, jei perkate juoduosius pipirus, ten bus juodieji pipirai, bet jei perkate mišinį, dažnai be prieskoninių žolelių į sudėtį įeina druska, kartais - cukrus, o kai kada - ir sintetiniai priedai, pavyzdžiui, lipnumą reguliuojančios medžiagos. Panaši situacija yra su džiovintais vaisiais, kur be papildomo cukraus galima rasti ir įvairių konservantų, antioksidantų, kurie prailgina vaisių galiojimo trukmę“, - dalinasi I.

„Energinė vertė parodo produkto kaloringumą. Pavyzdžiui, jei vieno majonezo energetinė vertė yra 585 Kcal, o kito - 289 Kcal galime matyti, kad iš pirmojo produkto gausime daugiau kalorijų nei suvalgius tokį pat kiekį antrojo produkto. Matome, kad pirmas produktas pirmauja pagal riebalų ir sočiųjų riebalų rūgščių kiekį, kurių, beje, per dieną rekomenduojama suvartoti ne daugiau nei 10 proc. visų dienos kilokalorijų. Tuo tarpu antrasis produktas turi daugiau angliavandenių (įvairūs tirštikliai), cukrų ir druskos“, - pavyzdžiu dalinasi I. „Ne mažiau svarbus ir baltymų kiekis produkte. Pavyzdžiui, paprasto ir graikiško jogurto skirtumas - baltymų kiekis.

I. „Nors vartotojui užrašas „galimi riešutų pėdsakai“, pavyzdžiui, perkant dešreles gali kelti šypseną, ši informacija išties svarbi tiems, kurie turi alergiją. Kauno kolegijos lektorė pataria vartotojams rinktis produktus su kuo trumpesniu sudėties sąrašu ir kuo mažesniu kiekiu įvairių priedų, o ypač vengti, pasak jos, reikėtų sintetinių priedų, didelio kiekio cukrų, druskos ir krakmolo.

„Visi Europos Sąjungoje leidžiami maisto produktų priedai - tiek natūralūs, tiek sintetiniai - yra žymimi E ir 3-4 skaitmeninis šalia. Tarkime, citrinos rūgštis žymima E 330, riboflavimas (vitaminas B2) E 101, askorbo rūgštis E 300 ir kt. Kai kurie gamintojai, reaguodami į tai, kad vartotojai vengia produktų, kuriuose yra E raide pažymėtų priedų, renkasi rašyti priedo pavadinimą žodžiais. Pavyzdžiui, vietoje skonio stipriklio E 621 parašyti mononatrio glutamatas arba saldiklio E 955 - sukralozė. Pripažinkime, kad ne visada atidžiai skaitome sudėtį - kartais pažiūrime, kad nebūtų E, tačiau neatkreipiame dėmesio, kad tie patys E yra pateikti, tik ne raidės ir skaičių kombinacija, o žodžiais“, - kaip nepasiduoti gamintojų gudrybėms pataria I.

Pasak jos, vartotojai taip pat yra pastabesni tiems priedams, apie kuriuos dažniau girdi žiniasklaidoje. Vienas jų - natrio nitritas (E 250), kuris mažais kiekiais yra naudojamas mėsos ir kitų gaminių gamyboje. „Gamyboje naudojami nedideli kiekiai ir liekamojo kiekio produktuose nebūna. Tačiau šį priedą draudžiama naudoti dešrelėse skirtose kepimui ant ugnies (grill tipo dešrelės), nes tada jis taptų pavojingas žmogui. Ir tokių pavyzdžių galime rasti daug“, - vengti skubotų išvadų ir pasidomėti skatina I. Ji pabrėžia, kad maisto priedų yra gausu, tačiau vartojant leidžiamose ribose, jie yra sąlyginai nepavojingi.

Vis dėlto, besirūpinantiems savo sveikata I. „Stebėkite cukraus, druskos, krakmolo, sočiųjų riebalų rūgščių ir transriebalų kiekį produktuose. Vartokite produktus su didesniu skaidulinių medžiagų kiekų, o svarbiausia - domėkitės ką reiškia tai, kas parašyta ant pakuotės“, - pataria I.

Ant maisto produktų pakuočių, be sudėties, galima rasti ir kitų ženklinimų. Vienas jų - „Nutri-Score“ etiketė. I. Koscelkovskienė paaiškina, kad tai - penkių spalvų maistingumo etiketė ir maistinių medžiagų vertinimo sistema. „Atsižvelgiant į sveikatai palankių (daržovių, vaisių, skaidulų, baltymų) ir sveikatai nepalankių (cukraus, druskos, sočiųjų riebalų rūgščių) sudedamųjų dalių kiekį maisto produkte, apskaičiuojama produkto maistinė vertė. Pagal gautą balą maisto produktui suteikiamas raidinis ir spalvinis žymėjimas.

Tačiau ji perspėja, kad ši sistema tinka tik tos pačios grupės produktų palyginimui. Pavyzdžiui, sausi pusryčiai su didesniu cukraus ir skaidulinių medžiagų kiekiu gali būti įvertinti geriau nei daugiau baltymų turintis sūris ar kitas pieno produktas. „Taip pat yra naudojamas ženklinimo simbolis „Rakto skylutė“. Jis padeda vartotojams lengviau išsirinkti maisto produktus tarp kitų tos pačios grupės maisto produktų. Tai įprasti produktai, tačiau juose yra mažiau cukraus, druskos, sočiųjų riebalų, transriebalų arba nėra maisto saldiklių, o grūdų turinčiuose gaminiuose išsaugota daugiau maistinių skaidulų. Tarkime, pilno grūdo duona gali būti pažymėta „Rakto skylute“ ir iš kitų gamintojų išsiskirs didesniu skaidulinių medžiagų kiekiu ir galbūt mažesniu riebalų kiekiu“, - dalinasi I.

Alergija vadinama reakcija, kai žmogaus organizmas įprastas, organizmui nepavojingas medžiagas klaidingai atpažįsta kaip pavojingus, į mūsų sveikatą ar net gyvybę besikėsinančius virusus, bakterijas ar parazitus. Neretai, ypač vaikų tarpe šiomis medžiagomis tampa ir sėkmingam organizmo vystymuisi būtini maisto produktai riešutai. Būtent alergija riešutams laikoma viena pavojingiausių alergijų, galinčių iššaukti gyvybiškai pavojingas reakcijas.

Alergija maistui išlieka viena didžiausių visuomenės sveikatos problemų XXI-ame amžiuje. Šiuo metu virš 17 milijonų Europos gyventojų yra diagnozuota alergija maistui. Mokslininkų teigimu, sergamumas alergija maistui nuolat auga. Štai vaikų alergija maistui per pastarąjį dešimtmetį išaugo dvigubai.

Alergija pienui ir alergija kiaušiniams kaip dažniausios vaikų maisto alergijos jau keletą metų Lietuvoje plačiai aptariamos tiek gydytojų alergologų, tiek kitų asmens sveikatos priežiūros specialistų. Tuo tarpu mūsų aplinkoje kol kas retai minima kita, pasaulyje itin paplitusi - alergija riešutams. Alergija riešutams pasaulyje siejama su itin pavojingomis anafilaksinėmis reakcijomis.

Užsienio spaudos portaluose neretai mirga šokiruojantys straipsniai apie „mirties bučinius“ (kai asmenį ištinka anafilaksinė reakcija pabučiavus partnerį, neseniai valgiusį riešutų) ir svarstymai apie riešutų ir bet kokių produktų, kurių sudėtyje gali būti riešutų, draudimą ugdymo įstaigose. Tačiau, ar tikrai verta atsisakyti šio maistingo produkto? Atsakymas - ne visada.

Net jei esate atlikę odos dūrio ar alergenų paletės alerginius tyrimus, tai Jums dar nesuteikia tikslios informacijos apie tai, ar riešutų tikrai verta visomis aplinkybėmis vengti. Taip yra dėl to, jog alergijos riešutams tyrimai dažnai būna teigiami dėl vadinamųjų kryžminių reakcijų. Paprastai tariant, kiekvienas alergenas yra sudarytas iš daugelio sudedamųjų dalių.

Kiekviena iš šių dalių gali būti alergenui unikali, arba turėti į save panašių „pusseserių“ kituose, iš pažiūros tarpusavyje visiškai nepanašiuose alergenuose. Atlikus įprastinius alergijų tyrimus (palečių ir/ar odos dūrio testus), gautas teigiamas atsakymas neabejotinai kaip teigiamą parodys tikrąjį, Jūsų bėdas sukeliantį alergeną. Tačiau neretai teigiami bus ir visi kiti alergenai, turintys šių panašių „pusseserių“.

Manote, kad tai retas ir nesvarbus reiškinys? Klystate. Vienas dažniausių lietuvių alergijos kaltininkų - mūsų visų mylimas medis beržas. Kaip jau minėjome, visi alergenai, o tame tarpe ir pavasarinę alergiją sukelianti beržo žiedadulkė yra sudaryta iš daugelio dalių.

Viena iš šių dalių, pagrindinė alergijos beržui kaltininkė į save panašių „pusseserių“ turi visoje eilėje maisto produktų: morkose, bulvėse, obuoliuose, vyšniose, žemės riešutuose, lazdyno riešutuose ir t. t. Ir jei Jūsų mažylio alergijų tyrimai rodo alergiją šiems maisto produktams - nemaža tikimybė, kad nė vienas iš jų nėra tikrasis alergijos kaltininkas. Negana to, nemaža tikimybė, kad nė vienas jų nesukels Jūsų vaikučiui pavojingų simptomų.

Tačiau, atkreipiame dėmesį, ištyrus detaliau gali paaiškėti ir „tikroji“ alergija riešutams. Tai ir yra būtent ta, pavojinga, neretai net grėsmę gyvybei galinti sukelti alergija. Ją diagnozavus reikėtų ne tik drastiškai atsisakyti riešutų ir bet kokių jų pėdsakų turinčių maisto produktų, bet ir pagalvoti apie maisto gaminimą atskiruose induose, neturėjusiuose jokio kontakto su riešutais.

Būtent dėl šios priežasties pasaulio mokslininkai atkreipia dėmesį - alergijos riešutams ne visada reikia baimintis. O į klausimą ar tikrai dera drastiškai apriboti savo, ar savo vaikų mitybą gali atsakyti tik išsamūs molekuliniai alergijos tyrimai ir jų rezultatų sąsaja su klinikiniais alergijos požymiais.

Trumpai tariant, kol kas patvirtintų „tikrosios“ alergijos riešutams gydymo metodų nėra. Kol kas viso pasaulio mokslininkai tik eksperimentuoja su galimais šios maisto alergijos gydymo metodais. Tikimasi, kad artimiausiame dešimtmetyje jau turėsime bent vieną, kaip saugų patvirtintą gydymo būdą. Kol kas išgydoma tik „netikroji“ alergija riešutams, nulemta kryžminių reakcijų į įkvepiamus alergenus.

„Tikrosios“ alergijos riešutams gydymas, nepaisant to ar ji sukeltų tokius iš pažiūros nepavojingus simptomus kaip bėrimas, egzema ar gyvybiškai sunkias anafilaksines reakcijas, yra paremtas alergeno vengimu ir, esant reikalui, - pirmosios pagalbos suteikimu.

Kaip jau minėjome straipsnyje, alergija riešutams yra ganėtinai sudėtinga problema, reikalaujanti ne tik išsamesnių, molekulinių alergijos tyrimų bet ir glaudaus laboratorijos, gydytojo ir paciento bendradarbiavimo. Tai yra būtina siekiant parinkti tiksliausius tyrimus, interpretuoti jų rezultatus ir parinkti geriausias tolimesnės gyvensenos rekomendacijas.

Apsilankius klinikoje Jūs būsite rūpestingai pakonsultuoti alergologijos profesionalo, Jums vietoje bus atlikti visi įmanomi, patys išsamiausi alerginiai molekuliniai tyrimai, o juos įvertinęs gydytojas alergologas parinks tiksliausią ir geriausią Jums ligos gydymo ar valdymo planą.

Suprasdami šios alergijos rizikas, norime užtikrinti, jog šie išsamūs alergijos tyrimai vaikams ir suaugusiems būtų pasiekiami ir kitose vietovėse. Taigi kraujo tyrimas alergijai nustatyti gali būti atliktas ir bendradarbiaujant su kituose miestuose įsikūrusiomis mūsų partnerių įstaigomis, kuriose galite priduoti savo kraujo mėginį.

Pagrindiniai maisto produktų ženklinimo elementai

Ši lentelė apibendrina pagrindinius maisto produktų ženklinimo elementus, į kuriuos svarbu atkreipti dėmesį perkant maistą:

Ši informacija padės jums priimtiInformacija apie tai, ką reiškia "gali turėti riešutų pėdsakų" ant maisto produktų etikečių.

tags: #gali #buti #riesutu #pedsaku