Automobilio techninė apžiūra dažnam vairuotojui kelia baimę ir jaudulį. Tačiau atsipūsti nevertėtų, kadangi techninė apžiūra gali būti anuliuota bet kuriuo metu.
Nuo 2023 m. vasario 1 d. Lietuvoje įsigaliojo nauji reikalavimai Transporto priemonių techninėms apžiūroms. Nors naujo įstatymo turinys iš esmės nekeičiamas, visgi keletas jo punktų yra aktualūs bemaž visiems automobilių ir motociklų šeimininkams.
Pagal teisės aktų pakeitimus, naujų reikalavimų neatitikimus galima skirstyti į dvi grupes: tie, su kuriais draudžiama dalyvauti eisme, ir tie, su kuriais dalyvauti eisme galima, bet reikės juos ištaisyti (ištaisymo laikotarpis buvo paskirtas iki 2025 m.
Svarbiausi pakeitimai ir reikalavimai
Svarbiausia naujovė, kuri įsigaliojo nuo 2023 m. vasario 1 d., yra aiškiau apibrėžta valstybinio numerio ženklo prie transporto priemonės pritvirtinimo tvarką. Dėl klaidinančio numerių tvirtinimo (kai varžtas patenka į skaitmenų arba raidžių zoną ir iškreipia jų reikšmę) vien per metus policija užfiksuoja apie 300 000 atvejų.
Jei į techninę apžiūra atvyktų automobilis su numerių žymenų (raidžių ir skaičių zonoje) styrančiais varžtais-kniedėm, kurios neapsunkina numerio perskaitymo ir neklaidina, tokie vairuotojai gaus vertinimą NT (nedidelis trūkumas), kurį turi susitvarkyti, tam buvo duotas pereinamasis laikotarpis iki 2025 m. vasario 1 d. Nes tokių numerių tvirtinimo varžtai neklaidina „trikojų“.
Tačiau pasibaigus pereinamajam periodui, t.y. atvykus į techninę apžiūrą po 2025 m. Jei šiuo metu į techninę apžiūrą atvyktų automobilis su numerių žymenų (raidžių ir skaičių zonoje) styrančiais varžtais-kniedėm, kurios klaidina, yra nustatomas DT (didelis trukumas).
Išimtis dėl tvirtinimo varžtais ar kniedėmis yra taikoma tokiam automobilio valstybinių numerių tvirtinimui, kuris neįtakoja numerio perskaitymo. Tokiu tvirtinimo būdu galima automobilio valstybinį numerį tvirtinti kampuose, šonuose.
Kitas svarbus pakeitimas labiau skirtas komercinio transporto vairuotojams. Išplėstas sąrašas transporto priemonių, kuriose atliekant privalomąją techninę apžiūrą bus tikrinama ar yra įrengtas ir valstybės nustatyta tvarka patikrintas prietaisas, registruojantis informaciją apie vairuotojo darbo bei poilsio valandas ir važiavimo greitį. Kitaip tariant - tachografas.
Iki pakeitimų tai buvo aktualu tik autobusų bei krovininių automobilių turėtojams, gaunantiems pajamas iš žmonių bei krovinių pervežimo. Nuo šiol komercinė veikla tam įtakos neturi. Tachografas bus tikrinamas didžiojoje dalyje autobusų ir krovininių automobilių.
Pagrindiniai techninės apžiūros etapai:
- Važiuoklė - Kartu su važiuokle ir jos mechanizmais tikrinama, ar automobilio dugnas bei suvirinimo siūlės nepažeisti korozijos, kokia padangų būklė, ar patikimai pritvirtinti ratai, kaip veikia vairavimo sistema.
- Stabdžiai ir žibintai - Stabdžiai ir žibintai tikrinami specialia įranga. Visų ratų stabdžiai turi veikti pagal nustatytus parametrus, kurie garantuoja patikimą automobilio stabdymą.
Dažniausi pažeidimai, dėl kurių naikinama techninė apžiūra
Atsipūsti nevertėtų, kadangi techninė apžiūra gali būti anuliuota bet kuriuo metu, pavyzdžiui, jei vairuotojas ėmė ir užtamsino automobilio langus, neteisingai pritvirtino automobilio valstybinius numerius, ar važiuoja netinkamomis padangomis ir pan.
Daugelis pažeidimų keliuose yra fiksuojamas techninėmis priemonėmis, stacionariais greičio matuokliais, kameromis.
Sustabdžius policijos pareigūnams, automobilių langus užsitamsinę vairuotojai turi kelis variantus: pašalinti trūkumus prie policijos pareigūnų, t. y. Kelių policijos ekipažai su savimi turi stiklų skaidrumo matuoklį.
O štai mieste, kur eismas intensyviausias, dažniausias pažeidimas, už kurį naikinama techninė apžiūra yra prastai pasirinktos padangos. Vasarą (nuo balandžio 10 d. Žiemą (nuo lapkričio 10 d. Iki 2023 m.
Lankai ant visureigių: saugumas ar žala?
Lankai, pritvirtinti ant visureigio priekio - tokiomis priemonėmis skandinavai saugosi nuo į kelią iššokančių elnių. Tačiau nuo ko su lankais saugosi Lietuvos vairuotojai? Juk tokiais lankais „papuošto“ automobilio susidūrimas su pėsčiuoju dažniausiai būna mirtinas. Ar tikrai tokie lankai suteikia daugiau naudos, o gal, priešingai, žalos.
Metalinis priekyje sumontuotas lankas kelia nemažai klausimų kalbant apie pėsčiųjų saugumą. Galima išgirsti pasipiktinimų, kad neva tokių priemonių naudotojai saugosi laukinių gyvūnų, bet iš tikrųjų žaloja pėsčiuosius.
„Aš 25 metus važinėju be lankų ir nemanau, kad jie yra reikalingi. Ganėtinai keista, kad žmonės nori minimaliomis sąlygomis turėti „kietą“ visureigį ir paprasčiausiai užsideda lankus.
„Jei tokie lankai būtų reikalingas dalykas, gamintojas galėtų juos sumontuoti gamykloje ir tokį automobilį būtų galima nusipirkti iš karto. Tačiau tai rodo, kad lankai nėra būtini priekinei apsaugai, nes yra kitos priemonės, kurių visiškai pakanka“, - sako K.
„Jei susiduriama su tokiu žvėrimi kaip briedis, lankai tikriausiai nepadės. Juk vis tiek susidūrimo metu „palįsi“ po briedžiu ir, geriausiu atveju, išduš priekinis stiklas arba bus gerokai aplamdytas automobilio viršus. O jei žvėrelis nedidelis, pavyzdžiui, kiškis, lapė ar stirna - visureigiui jie bet kokiu atveju nieko nepadarys“, - svarsto V.
„Esu matęs nemažai lankų, kurie tvirtinami priekinio bamperio apačioje. Tai tik pablogina pravažumą. Be to, dažniausiai tokie lankai būna priveržti paprastais varžtais ant plastikinio bamperio. Išvažiavus į bekėlę ir, pavyzdžiui, užkliuvus už kelmo, tikėtina, kad ne tik lankas, bet ir visas bamperis bus nuplėštas“, - dėmesį atkreipia V.
Galiausia V. „Lankai sveria, o visureigis yra lengvasis automobilis ir visas papildomas svoris gula ant spyruoklių ir amortizatorių, todėl mažėja jų ilgaamžiškumas. Konstruktoriai visada galvoja, kaip automobilį palengvinti, o tokios priemonės, priešingai - pasunkina“, - dar vieną lankų trūkumą įžvelgia V.
„Labai mėgstama lanką lenkti į priekį, tačiau to daryti negalima. Automobilio konstrukcija yra tokia, kad automobilis ne po savimi spaustų, pavyzdžiui, pėsčiąjį, o susidūrimo metu jį pakeltų ant savęs. Jei lankas lenkiamas į priekį, jis viską stumia po savimi ir sužalojimų tikimybė didesnė“, - paaiškina K.
Nors lankai ir nedraudžiami, tačiau jiems keliami tam tikri reikalavimai. Pavyzdžiui, jei lankai pritvirtinti ne gamykloje, lankų gamintojas turi pateikti informaciją, kaip šis elementas buvo pagamintas ir kaip jis turi būti sumontuotas.
„Lankas negali sverti daugiau kaip 1,2 proc. Lanko viršutinis kraštas negali būti aukštesnis nei 50 mm virš variklio dangčio viršutinės linijos. Pardavėjas lankus turi parduoti tik su instrukcija, kaip juos sumontuoti. Taip pat instrukcijoje turi būti nurodyta, kokiems automobiliams jis tinkamas“, - pasakoja O.
Reikalavimai automobilio stiklams
Valstybinės kelių transporto inspekcijos (VKTI) patvirtintuose „Techniniuose motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimuose“ labai aiškiai apibrėžtas, kokie trūkumai priskiriami „nedideliems“ (NT), kokie „dideliems“ (DT) ir kokiais atvejais techniką „draudžiama eksploatuoti“ (DE).
Kalbant apie automobilio stiklus, svarbiausias trūkumo klasifikavimo kriterijus yra vieta, kurioje atsirado įdauža ar įtrūkimas. Identiško dydžio defektas vienu atveju gali būti laikomas nereikšmingu, o kitu - jei patenka į vairuotojo tiesioginio matomumo zoną - bus pripažintas „dideliu trūkumu“.
T. y. TA centrą teks lankyti dar kartą, prieš tai stiklą suremontavus ar pakeitus. Šia zona vadinama 300 mm pločio stačiakampis, kurios vidurinė linija eina per vairaračio centrą, viršutinis kraštas sutampa su valytuvų nuvalyto stiklo paviršiaus kreive, apatinė riba - yra linija, išvesta per aukščiausiai vairuotojo pusės apatiniu stiklo valytuvo kraštu nuvalytą stiklo paviršiaus tašką.
TA patikrą pavyks įveikti, jei čia bus tik nežymūs ištrupėjusio stiklo pažeidimai (mažesni nei 3 mm; įtrūkių „spinduliai“ iki 10 mm), bus ne daugiau dviejų tokio pat dydžio įdaužų, o atstumas tarp defektų taškų ne mažesnis kaip 150 mm. Be to, I zonoje stiklo paviršius neturi būti matinis (neskaidrus), neturi būti valytuvų subraižymų, sudarančių matines (neskaidrias) juostas, neleidžiami ir įtrūkimai - „plauko“ pobūdžio įtrūkimai.
Mažesni reikalavimai keliami II priekinio stiklo zonai, kuriai priskiriamas likęs vairuotojo ir keleivio valytuvų nuvalytas stiklo paviršiaus plotas, abipus menamų I zonos ribų. Čia jau toleruojamos šiek tiek didesnės (iki 5 mm; įdaužų „spinduliai“ iki 20 mm) „akutės“ ir „žvaigždutės“, atstumas tarp trijų tokių pažeidimų turi būti ne mažesnis kaip 150 mm. TA kontrolieriai „nedideliu trūkumu“ laikys ir II zonoje esančius „plauko“ tipo įtrūkimus, jei jie neviršys 100 mm.
Kaip ir svarbiausioje matomumo zonoje čia stiklo paviršius neturi būti matinis, neturi būti valytuvų subraižymų, sudarančių matines juostas, o stiklas negali būti atsisluoksniavęs.
Dar atlaidžiau vertinami III (juosta žemiau vairuotojo ir keleivio valytuvų nuvalyto stiklo paviršiaus) ir IV zonoje (viršutinis valytuvų šluotelių neliečiamas stiklo paviršiaus plotas) esantys stiklo defektai: jų gali būti ne daugiau kaip 5, išsibarsčiusių ne mažesniu kaip 50 mm atstumu. Leidžiami nežymūs ištrupėjusio stiklo pažeidimai, kurių diametras iki 5 mm, o įmušimų atšakos 20 mm (apatinėje dalyje) - 40 mm. Įtrūkimų ilgis šiose zonose nėra ribojamas, tačiau įmušimo vietoje gali būti pažeistas tik vienas stiklo sluoksnis, o atsisluoksniavimo požymių neturi būti.
Kodėl stiklui keliami tokie aukšti reikalavimai? Techninių ekspertizių įmonės „Transporto studijos“ direktoriaus pavaduotojas Ramūnas Vėlavičius teigia, svarbiausiai laikomi du dalykai.
„Visų pirma nors stiklas iš esmės yra tvirtas ir ilgaamžis (jo tąsumo jėga didesnė nei metalo), tačiau pažeistas jis praranda 90 proc. tvirtumo. Nuo kėbulo vibracijos ar didesnių temperatūros svyravimų net nedidelis stiklo pažeidimas gali labai greitai išplisti sunkiai prognozuojamomis kryptimis ir trukdyti vairuotojui. Šviesos spinduliai įdaužose ir įskilimuose lūžta taip klaidindami ar blaškydami. Juos galima palyginti su miniatiūriniu akmenuku, įkritusiu į batą, ar krislu akyje. Net jei iš kurį laiką tai atrodys nevertu dėmesio dalyku, vairuotojas kur kas greičiau pavargs ir taps potencialiu grėsmės šaltinis visiems eismo dalyviams, - pastebi R Vėlavičius. - Be to, stiklo įdaužos labai trumpina valytuvų šluotelių tarnavimo amžių, todėl matomumo kokybė sparčiai prastėja“.
Net jei stiklo pažeidimai atsiranda tose zonose, į kurias TA kontrolieriai nekreipia dėmesio, patartina kiek įmanoma greičiau pasirūpinti jų „gydymu“. Specialistai pataria mažuosius stiklo „kraterius“ užklijuoti skaidria plėvele, kad įdaužose neprisikauptų purvo, ir kreiptis į stiklų remontininkus. Nedidelės „akutės“ pripildomos specialia derva, kuri keletą minučių pakaitinus ultravioletiniais spinduliais, sukietėja. Po to stiklą nuvalius ir nupoliravus, suremontuota vieta tampa vos pastebima.
| Zona | Defekto tipas | Reikalavimai |
|---|---|---|
| I (vairuotojo matomumo zona) | Ištrupėjęs stiklas | Mažesnis nei 3 mm, įtrūkių spinduliai iki 10 mm, ne daugiau dviejų įdaužų, atstumas tarp defektų ne mažesnis kaip 150 mm |
| II (vairuotojo ir keleivio valytuvų zona) | "Akutės" ir "žvaigždutės" | Iki 5 mm, įdaužų spinduliai iki 20 mm, atstumas tarp trijų pažeidimų ne mažesnis kaip 150 mm |
| III ir IV (apatinė ir viršutinė stiklo dalys) | Įtrūkimai, įdaužos | Ne daugiau kaip 5, išsibarsčiusių ne mažesniu kaip 50 mm atstumu, įdaužų diametras iki 5 mm, įmušimų atšakos 20-40 mm |