Būsto įsigijimas su subsidija Lietuvoje: galimybės ir patarimai

Būstas Lietuvoje - vienas iš pirmų dalykų, kuriais skubama pasirūpinti nutarus sugrįžti iš emigracijos. Kol vieni renkasi nuomą, kiti tautiečiai domisi galimybėmis įsigyti būstą vos grįžus, o tai sukelia nemažai klausimų - ypač, jei naujus namus įsigyti ketinama su paskola.

Lietuvos valstybė teikia paramą jaunoms šeimoms, norinčioms įsigyti būstą ar jį išsinuomoti. Norintiems pasinaudoti valstybės parama, pateikiami pagrindiniai veiksmus perkant būstą Lietuvoje. Nusprendus įsigyti būstą, pirmiausia reikėtų įsivertinti savo finansines galimybes, taip pat pasidomėti, kiek ir iš kur būtų realu pasiskolinti. Antras žingsnis - norimo būsto paieškos. Radus savo svajonių būstą pasirašoma preliminari sutartis su pardavėju, tuomet - notarinė sutartis.

Jei neturima visos reikiamos sumos būstui įsigyti, būtent paskolos gavimas sukelia daugiausiai klausimų. Vis dėlto, grįžtantiems iš užsienio dažnai kyla didelis iššūkis - bankai yra nelinkę išduoti paskolų asmenims, kurie bent pusmetį neišdirbo Lietuvoje, ir visai nesvarbu, apie kokio dydžio būsto paskolą kalbama.

Valstybės parama jaunoms šeimoms

Pirmasis būstas jaunai šeimai dažnai yra ne tik didžiausias finansinis sprendimas, bet ir didžiausias emocinis žingsnis. Norisi namų, kurie būtų savi, stabilūs ir ilgalaikiai, tačiau realybėje šią svajonę neretai stabdo pradinis įnašas ar ribotos galimybės skolintis.

Valstybės parama jaunoms šeimoms pirmajam būstui įsigyti regionuose yra viena reikšmingiausių priemonių, leidžiančių sumažinti finansinę naštą. Subsidijos dydis tiesiogiai priklauso nuo vaikų skaičiaus šeimoje ir gali siekti nuo 15 iki 30 procentų būsto kredito sumos. Ši parama taikoma tiek būsto įsigijimui, tiek jo statybai, jei nekilnojamasis turtas yra gyvenamosios paskirties ir patenka į regionų apibrėžimą.

Valstybės parama skiriama sutuoktiniams, registruotiems partneriams arba vienam iš tėvų, auginančiam vaiką, jei bent vienam šeimos nariui nėra suėję 36 metai. Svarbi sąlyga - jauna šeima negali turėti nuosavo būsto pastaruosius penkerius metus. Išimtis taikoma tik tais atvejais, kai turimas būstas yra itin mažas arba stipriai nusidėvėjęs.

Valstybės subsidija savaime dar neužtikrina būsto įsigijimo - ji veikia kartu su būsto kreditu. Kauno kredito unija suteikia būsto kreditus jaunoms šeimoms, kurioms jau skirta arba planuojama skirti valstybės subsidija. Praktikoje tai reiškia, kad jauna šeima, gavusi savivaldybės pažymą, per nustatytą laiką kreipiasi į kredito uniją dėl pažymos aktyvavimo, o vėliau - dėl kreditavimo sutarties sudarymo. Vertinamos šeimos pajamos, finansiniai įsipareigojimai, realios galimybės vykdyti paskolą, o ne vien formalūs skaičiai - tai didelis privalumas.

Svarbu ir tai, kad būsto kaina turi atitikti nustatytus normatyvus - kvadratinio metro vertė negali viršyti nustatyto procento nuo šalies vidurkio. Procesas, nors ir atrodo sudėtingas, iš tiesų yra gana aiškus. Pirmiausia pasirenkamas būstas arba sklypas statybai regione. Tuomet deklaruojamas šeimos turtas ir pateikiama paraiška subsidijai gauti per SPIS sistemą arba savivaldybėje. Gavus pažymą, per nustatytą terminą kreipiamasi į kredito įstaigą dėl jos aktyvavimo, o vėliau sudaroma kreditavimo sutartis.

Valstybės subsidijoms yra skiriamas ribotas finansavimas, todėl paraiškos vertinamos pagal pateikimo eiliškumą. Tai reiškia, kad net ir atitinkant visus reikalavimus, sprendimas gali priklausyti nuo to, kaip greitai šeima sureagavo ir pateikė dokumentus. Ankstyvas būsto paieškos pradėjimas, iš anksto sutvarkyti finansiniai dokumentai ir aiškus šeimos planas leidžia sklandžiau judėti viso proceso metu.

Pigūs butai rajonuose

Butai rajonuose yra daug pigesni nei didmiesčiuose. Pigūs butai Lietuvoje - realybė, kurią galima rasti miesteliuose ir kaimuoseTiems, kas nori sutaupyti ir svajoja apie ramų, tylų gyvenimą atokiau nuo miesto šurmulio, rajonuose stovintys daugiabučiai gali atrodyti it svajonės išsipildymas. Pasirodo, jog puikiai suremontuoti butai mažesniuose miesteliuose ar kaimuose kainuoja vos keliolika tūkstančių eurų. O tokios kainos yra net ~8 kartus žemesnės už tas, kurių prašo Vilniuje butus pardavinėjantys asmenys.

Šiuo metu NT pardavimo rinka yra sulėtėjusi, tačiau didmiesčiuose stovinčių butų kainos vis dar atrodo rekordiškai didelės. Žvilgtelėjus į vieno populiariausių NT portalo „Aruodas.lt“ skelbimus, galima nesunkiai pamatyti vyraujančias tendencijas. Naujai suremontuotas 3 kambarių butas Vilniuje gali kainuoti nuo ~125 000 eurų, o Kaune - nuo ~95 000 eurų.

O kapitalinio remonto reikalaujantys ar ne pačiuose prestižiškiausiuose rajonuose esantys 3 kambarių butai kainuoja nuo ~100 000 eurų. Kaune panašaus stovio butas atsieitų pigiau, apie ~70 000-80 000 eurų, tačiau suma vis tiek yra didelė ir sunkiai įkandama daugeliui gyventojų.

Bet situacija yra kardinaliai kitokia, jei žiūrėsime rajonų skelbimus. Čia galima rasti puikių pasiūlymų už 15 000 eurų ar dar mažiau. Tad asmenys, nepabūgę gyventi atokesnėse nuo didmiesčio vietose, gali nesunkiai nusipirkti būstą už gan juokingą sumą. Panašią pinigų dalį vilniečiams tenka pakloti vien tam, kad sumokėtų minimalų pradinį įnašą, kai perka butą su banko paskola.

Pavyzdžiui, Pakruojo rajono savivaldybėje, Klovainių miestelyje pardavinėjamas 3 kambarių butas, už kurį prašoma vos 13 000 eurų. Artimiausia nedidelė parduotuvė stovi už vos 200 metrų nuo daugiabučio, o iki didesnio prekybos centro reikia važiuoti vos 6,1 kilometrus. Panašiu atstumu nutolę ir darželiai bei mokyklos, tad su nuosavu automobiliu viską galima pasiekti per mažiau nei 10 minučių. Be to, šalia teka vandens telkinys, tad gyvenant tokioje vietoje galima mėgautis nuostabiu kraštovaizdžiu.

Pasvalio rajone įmanoma nusipirkti 3 kambarių butą už vos ~15 000 eurų. O 3 kambarių butas Pasvalio rajone, Kalno kaime kainuoja vos 15 500 eurų. Šiuo atveju artimiausia mažytė parduotuvė yra prie pat namo, o didesnė stovi už ~4,8 kilometrų. Artimiausia mokykla įsikūrusi už ~5,8 kilometrų, o darželis - už ~9,2 kilometrų. Šis NT pasižymi patogiu susisiekimu autobusais ir lengvai pasiekiamais aplinkiniais miestais.

Pavyzdžiui, Ignalinos rajone, Didžiasalio kaime parduodamas ką tik suremontuotas 2 kambarių butas. Už jį prašoma tik 11 500 eurų. Už vos kelių šimtų metrų nuo daugiabučio stovi mokykla, darželis, maisto prekių parduotuvė ir poliklinika. Šis variantas turėtų patikti gražių vaizdų mėgėjams, nes šalia tyvuliuoja ežeras, o už kilometro teka net dvi upės.

Kelmės rajone, Žarų kaime už 2 kambarių butą prašoma 14 000 eurų. Butas pasižymi erdviu, net 18 kv. metrų balkonu. Jam taip pat priklauso garažas. Įsikūrus tokiame būste, irgi netektų nerimauti dėl mokymo įstaigų ar parduotuvių, nes artimiausia gimnazija stovi už ~2,9 kilometrų, o parduotuvė - už ~2 kilometrų.

O už Radviliškio rajone, Šeduvos miesto centre esantį suremontuotą dviejų kambarių butą irgi prašoma vos 14 000 eurų. Įsigijus tokį būstą net nereikėtų automobilio, nes artimiausias darželis stovi už ~560 metrų, artimiausia gimnazija įsikūrusi už ~790 metrų, o parduotuvė - už vos ~160 metrų. Be to, šalia yra autobusų stotelė, todėl į kitas vietas galima patogiai nukeliauti autobusais.

Visi šie pavyzdžiai nėra vienetiniai atvejai. Iš tiesų, mažesniuose miesteliuose ir kaimuose galima rasti daugybę stebėtinai pigių NT pasiūlymų. Panaši situacija matoma ne tik su butais, bet ir namais. Užtenka turėti vos nuo ~25 000 eurų ir jau įmanoma rasti įvairius suremontuotus, patogiam gyvenimui pritaikytus namus.

Pradinis įnašas: minimalūs reikalavimai

SEB Baltijos šalių tarnybos mažmeninės bankininkystės vadovė Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė teigia, kad pagal galiojančius reikalavimus, suteikiant būsto paskolą, gyventojo nuosavų lėšų dalis turi sudaryti ne mažiau kaip 15 proc. įsigyjamo būsto vertės.

„Kai asmuo skolinasi pirmajam ir pagrindiniam šeimos būstui, dažniausiai nuosavų lėšų dalis ir būna 15 proc. sandorio vertės. Tačiau tais atvejais, kai klientas skolinasi ne pirmam ir ne pagrindiniam būstui arba kai skolinasi namo statyboms, pradinis įnašas būna didesnis negu 15 proc. Planuojant įsigyti pagrindinį būstą su paskola, rekomenduojame nepamiršti, kad lėšų reikės ir remontui ar buto įsirengimui“, - pastebi specialistė.

Kito banko „Luminor“ privačių klientų finansavimo grupės vadovė Lietuvoje Regina Ungulaitienė teigia, kad žmonės pirmiausia įvertina savo galimybes, savo turimas lėšas ir pagal tai sprendžia, kokio svajonių būsto norėtų, už kokią kainą svarstytų jį pirkti ir kokį pradinį įnašą tam galėtų skirti.

„Tendencijos rodo, kad perkant būstą nuosavų lėšų įdedama dažniausiai apie 20 proc. Tačiau reikia nepamiršti, kad finansų įstaiga laikosi tam tikrų reikalavimų ir vertindama planuojamą įsigyti būstą turi atsižvelgti į daug svarbių kriterijų, pavyzdžiui, turto būklę, vietovę, - o tai irgi turi įtakos finansuojamai sumai ir nuosavų lėšų daliai. Kai kada galimas ir toks variantas, kai jau turimas, nesuvaržytas ir asmenine nuosavybe priklausantis turtas yra įkeičiamas, norint finansuoti kitą nekilnojamą turtą. Tokią paskolą mūsų banke vadiname „Paskola idėjoms“. Tokiai paskolai taikomos mažesnės negu vartojimo paskolos palūkanos, ją išmokėti galima per 20 metų ir yra galimybė 1 metams atidėti paskolos grąžinimą“, - teigia specialistė.

Pasak „Swedbank“ atstovo Sauliaus Abraškevičiaus, remiantis pirmojo šių metų ketvirčio duomenimis, vidutinis pradinis įnašas nuosavomis lėšomis banke siekė 21 proc.

„Pradinis įnašas nuosavomis lėšomis turi sudaryti ne mažiau 15 proc. perkamo būsto vertės, o bendra visų finansinių įsipareigojimų suma negali viršyti 40 proc. visų asmens ar šeimos mėnesio pajamų. Būsto įsigijimas su būsto paskola tampa aktualus tada, kai būsto pirkimo sandoriui visos reikalingos sumos gyventojas ar šeima neturi. Jei šeimos pajamos yra tvarios ir pakankamos, būsto paskola gali padėti šį poreikį įgyvendinti. Tačiau čia reikia pabrėžti, kad galutinius sprendimus dėl įsigyjamo būsto vertės, dydžio, vietos, paskolos laikotarpio ir panašių detalių turi priimti gyventojas - banko specialistai tik pataria ir konsultuoja apie galimybes būstą įsigyti su paskola“, - pastebi S. Abraškevičius.

Taigi, nors minimalus reikalavimas yra 15 proc., dažnai žmonės įneša didesnę sumą, siekdami geresnių paskolos sąlygų ar mažesnių mėnesinių įmokų.

Taip pat ji atkreipia dėmesį, kad gyventojai, atitinkantys sąlygas, gali pasinaudoti bankų teikiamais valstybės iš dalies kompensuojamais būsto kreditais ir valstybės subsidijuojamais būsto kreditais, skirtais jaunoms šeimoms įsigyti pirmąjį būstą šalies regionuose. Šių kreditų atveju valstybės subsidija gali būti panaudota padengti dalį pradinio įnašo.

Portalas tv3.lt primena, kad jauna šeima, kurioje abu sutuoktiniai arba vienas vaiką auginantis tėvas ar mama yra ne vyresni kaip 36 metų, gali pretenduoti į valstybės paramą būsto kredito daliai.

Neauginančioms vaikų šeimoms skiriama 15 procentų, auginančioms 1, 2 ar 3 vaikus - atitinkamai 20 proc., 25 proc., ir 30 proc. subsidija. Padidėjus šeimai galima kreiptis dėl papildomos subsidijos.

Parama skiriama įsigyjant pirmą būstą tik regione: kompensacijos nėra taikomos įsigyjant būstą Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių miestuose, Druskininkuose, Birštone, Neringoje, Trakų mieste, Lentvaryje, Utenoje taip pat dalyje Palangos miesto.

Būsto kredito suma, pagal kurią apskaičiuojama jaunai šeimai suteikiama subsidija, negali būti didesnė kaip 87 tūkstančiai eurų. Ji išmokama ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo būsto kredito suteikimo dienos.

S.Gutauskaitė-Bubnelienė sako, kad gyventojai, atitinkantys sąlygas, gali pasinaudoti bankų teikiamais valstybės iš dalies kompensuojamais būsto kreditais bei valstybės subsidijuojamais būsto kreditais, skirtais jaunoms šeimoms įsigyti pirmąjį būstą šalies regionuose. Pastarųjų kreditų atveju, valstybės subsidija gali būti panaudota padengti dalį pradinio įnašo.

Taigi, jaunoms šeimoms, perkančioms pirmą būstą regionuose, valstybės parama gali ženkliai sumažinti pradinio įnašo poreikį.

Kiek reikia nuosavų lėšų? Pavyzdžiai

Nekilnojamo turto skelbimų portale „Aruodas“ pigiausias 2 kambarių, 45 kvadratinių metrų butas, esantis Pašilaičiuose, nevisiškai įrengtas kainuoja 59 000 eurų. 20 proc. nuo šios sumos sudaro 11800 eurų. Tiek reikėtų vidutiniškai turėti lėšų norint įsigyti šį butą. Taip pat reikėtų papildomai lėšų buto įrengimui, skelbime nurodyta, kad standartinis įrengimas kainuoja 10 000 eurų.

Brangiausias 2 kambarių, nevisiškai įrengtas,48 kvadratinių metrų butas irgi esantis Pašilaičiuose kainuoja 80 500 eurų. 20 proc. nuo šios sumos sudaro 16 000 eurų. Tiek reikia vidutiniškai turėti lėšų, norint įsigyti šį butą.

Kai kalbama apie naujos statybos ir ekonominės klasės butus, turbūt beveik visais atvejais pavyks gauti 85 proc. finansavimą. Tačiau jei kalbame apie turtą, kurį būtų sunku realizuoti, jei bankui galiausiai tektų perimti jį iš kliento, bankas tikrai vertins konservatyviau ir gali paprašyti didesnio pradinio įnašo. Tai yra sprendžiama individualiai, tačiau tokiais atvejais pradinis įnašas galėtų svyruoti tarp 15-30 proc.

A.Kvakšys atkreipė dėmesį, kad paskolos suma nebūtinai skaičiuojama nuo pirkimo kainos. Visada yra vertinama pirkimo kaina bei rinkos vertė ir finansuojama nuo mažesnio dydžio. Tai yra, jei perkate būstą už 85 tūkst. eurų, o nekilnojamojo turto vertintojas įvertina jį tik 80 tūkst. eurų, tada ir 15 proc. pradinis įnašas pavirsta ne 12 750 eurų, o 17 tūkst. eurų. Svarbu tai, kad pradinis įnašas turi būti sukauptas nuosavomis, o ne skolintomis lėšomis, pradinio įnašo finansavimas imant vartojimo paskolą ar bet kokią kitą paskolą nėra galimas.

Mokesčiai perkant būstą su paskola

Be to, reikėtų nepamiršti ir visų papildomų su būsto įsigijimu susijusių mokesčių, įskaitant sutarties sudarymo, notaro, būsto įkeitimo mokesčius.

tags: #galimybe #isigyti #su #subsidija #aruodas