Šiame straipsnyje išsamiai apžvelgsime, kaip pasirašyti leidimą naudoti patalpas elektroniniu parašu, remiantis Lietuvos Respublikos teisės aktais ir praktinėmis rekomendacijomis.
Dokumentų Pateikimas ir Registravimas
Prašymas ir kiti reikalingi dokumentai pateikiami nuotoliniu būdu, naudojantis Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacine sistema (IS) „Infostatyba“. Nuotoliniu būdu pateiktas prašymas užregistruojamas automatiškai, o pateikėjas tą pačią dieną informuojamas per IS „Infostatyba“.
Jei prašymas pateikiamas tiesiogiai, savivaldybės administracijos įgaliotas valstybės tarnautojas jį užregistruoja ne vėliau kaip kitą darbo dieną, nurodydamas prašymo priėmimo datą ir suteikdamas registracijos numerį. Užregistravus prašymą, tarnautojas patikrina jį per 3 darbo dienas nuo registracijos datos.
Leidimo Išdavimo Procedūra
Statybą leidžiantys dokumentai išduodami, kai savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas registruoja duomenis Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ per 3 darbo dienas po statinio projekto patikrinimo termino pabaigos, jei nebuvo gauta nepritarimų. Jei gauti pritarimai iš visų subjektų, dokumentas gali būti išduotas anksčiau. Gavus nepritarimą, statybą leidžiantis dokumentas neišduodamas, o statytojas informuojamas per „Infostatyba“ per 3 darbo dienas, nurodant priežastis ir pateikiant nepritarimo kopiją.
Statybos leidžiančius dokumentus išduoda savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius arba administracijos direktorius paveda tai atlikti kitiems savivaldybės administracijos valstybės tarnautojams. Jeigu statybą leidžiantis dokumentas išduodamas statyti ir (ar) rekonstruoti valstybinėje žemėje, kurią patikėjimo teise valdo savivaldybė, statybą leidžiančiame dokumente turi būti įrašytas savivaldybės, kaip valstybinės žemės patikėtinio, pritarimas įgyvendinti statinio projekte numatytus sprendinius.
Kai išduodamas statybą leidžiantis dokumentas statyti laikinąjį statinį, jame įrašomas šio statinio naudojimo terminas.
Reikalingi Dokumentai
Pateikiant prašymą dėl statybos leidimo, būtina pateikti šiuos dokumentus:
- Sutartis ar susitarimas su žemės sklypo savininku, valdytoju arba šio žemės sklypo (teritorijos) savininko, valdytojo sutikimas ar servituto nustatymą patvirtinantys dokumentai (statant inžinerinius statinius).
- Statinio projektuotojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo dokumento kopija (kai toks draudimas privalomas).
- Žemės sklypo savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas dėl Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nurodytų teritorijų, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, registravimo Nekilnojamojo turto registre.
Savivaldybių administracijos paveldosaugos padaliniai tikrina statinio projektų atitiktį nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą ir tvarkybą reglamentuojantiems teisės aktams, kai tvarkomieji statybos darbai projektuojami savivaldybės tarybos saugomais paskelbtuose kultūros paveldo objektuose, saugomais paskelbtuose kultūros paveldo vietovėse ir jų apsaugos zonose esančiuose statiniuose (išskyrus ten esančius regioninio ir nacionalinio reikšmingumo lygmens kultūros paveldo objektus, valstybės saugomus kultūros paveldo objektus, paminklus).
Šio straipsnio 1 dalies 1-7 punktuose nurodyti statybą leidžiantys dokumentai išduodami, savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui statybą leidžiančių dokumentų duomenis per 3 darbo dienas, praėjus nustatytam projektinių pasiūlymų patikrinimo terminui, registruojant ir šio straipsnio 151 dalyje nurodytus jų duomenis (dokumentus) paskelbiant Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“, jeigu gauti visų projektinius pasiūlymus turėjusių patikrinti subjektų pritarimai.
Gavus nepritarimą (nepritarimų) ir (ar) kai valstybinės žemės nuomos sutartyje nėra nuostatų, suteikiančių galimybę valstybinėje žemėje statyti ir (ar) rekonstruoti statinius, ir (ar) kai Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatyme nustatytais atvejais statytojas (užsakovas) privalo sudaryti savivaldybės infrastruktūros plėtros sutartį, bet jos nesudaro iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo (projektinių pasiūlymų patikrinimo termino pabaigos), statybą leidžiantis dokumentas neišduodamas ir statytojas apie tai per 3 darbo dienas praėjus projektinių pasiūlymų patikrinimo terminui per Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą „Infostatyba“ informuojamas nurodant neišdavimo priežastis ir pateikiant nepritarimo (nepritarimų) kopiją (kopijas).
Statybą Leidžiančio Dokumento Galiojimas
Laikoma, kad statybą leidžiantis dokumentas yra išduotas ir galiojantis, jeigu jo duomenys įregistruoti ir apie jo išdavimą visuomenė informuota paskelbiant šio straipsnio 151 dalyje nurodytus duomenis (dokumentus) Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ (apie įregistruotą statybą leidžiantį dokumentą statytojas (užsakovas) ar jo įgaliotas asmuo turi būti informuojamas).
Įregistravus statybą leidžiančio dokumento duomenis ir apie statybą leidžiančio dokumento išdavimą informavus visuomenę, tik statytojo (užsakovo) ar jo įgalioto asmens prašymu ne vėliau kaip per 3 darbo dienas išduodamas įgalioto valstybės tarnautojo pasirašytas statybą leidžiantis dokumentas ar nuotoliniu būdu pateikiamas įgalioto valstybės tarnautojo elektroniniu parašu pasirašytas statybą leidžiantis dokumentas. Pasikeitus statytojui (statytojams) (užsakovui (užsakovams), statybos darbai ir statybos užbaigimo procedūros gali būti vykdomi statybą leidžiančiame dokumente atnaujinus informaciją apie statytoją (statytojus) (užsakovą (užsakovus).
Informacijos Skelbimas
Apie statybą leidžiančio dokumento išdavimą visuomenė informuojama per Topografijos, inžinerinės infrastruktūros, teritorijų planavimo ir statybos elektroninių vartų informacinę sistemą (TPS „Vartai“), paskelbiant Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ statybą leidžiančio dokumento duomenis.
Draudžiama skelbti statytojo (užsakovo), kuris yra fizinis asmuo, ir kitų fizinių asmenų, išskyrus statinio projekto vadovą, statinio projekto dalių vadovus, statinio architektus, statinio projekto rengėjus, statinio projekto dalių rengėjus, asmenis, dalyvaujančius išduodant specialiuosius reikalavimus, prisijungimo prie inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų sąlygas, tikrinant statinio projektą, vardą ir pavardę. Draudžiama skelbti fizinių asmenų asmens kodą, gimimo datą, gyvenamąją vietą.
| Duomenys, skelbiami per TPS „Vartai“ | Duomenys, kurių skelbti negalima |
|---|---|
| Statybą leidžiančio dokumento tipas | Statytojo (užsakovo) vardas ir pavardė (jei fizinis asmuo) |
| Registracijos numeris ir data | Asmens kodas, gimimo data, gyvenamoji vieta |
| Statinių adresai | Kiti fizinių asmenų duomenys, išskyrus projekto vadovus ir rengėjus |
| Dokumento būsena |
Savavališkos Statybos Faktas
Jeigu iš Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos gauta informacija, kad žemės sklype ar statinyje nustatytas savavališkos statybos faktas ir savavališkos statybos padariniai teisės aktų nustatyta tvarka nepašalinti, gali būti išduodamas statybą leidžiantis dokumentas su savavališkos statybos padarinių šalinimu susijusiems ir kitiems statybos darbams atlikti.
Viešieji Pirkimai ir Elektroninės Priemonės
Perkančiosios organizacijos ir tiekėjo bendravimas ir keitimasis informacija pagal Viešųjų pirkimų įstatymą (VPĮ), įskaitant skelbimų apie pirkimą, kvietimų pateikti pasiūlymą ir kitų pirkimo dokumentų, tiekėjų paraiškų, pasiūlymų, sprendinių, projekto konkursų planų ir projektų pateikimą, vyksta naudojantis Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos (CVP IS) priemonėmis.
Pasirašant ar nutraukiant pirkimo ir preliminariąsias sutartis, vykdant ir keičiant pirkimo sutartis, perkančiosios organizacijos ir tiekėjo bendravimas ir keitimasis informacija gali vykti ne Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis. Vykdant pirkimo sutartis, sąskaitos faktūros teikiamos tik elektroniniu būdu.
Elektroninės sąskaitos faktūros, atitinkančios Europos elektroninių sąskaitų faktūrų standartą, teikiamos tiekėjo pasirinktomis priemonėmis. Standarto neatitinkančios sąskaitos faktūros gali būti teikiamos tik naudojantis informacinės sistemos „E. sąskaita“ priemonėmis. Perkančioji organizacija elektronines sąskaitas faktūras priima ir apdoroja naudodamasi informacinės sistemos „E. sąskaita“ priemonėmis.
Perkančioji organizacija ir tiekėjas bendrauti ir keistis informacija gali kitomis negu Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis, kai dėl pirkimo pobūdžio reikia naudoti specialių informacinių sistemų priemones ir įrangą, kurios nėra visuotinai naudojamos, pavyzdžiui, viešojo darbų pirkimo ar projekto konkurso atveju statinio informacinio modeliavimo priemones. Tokiu atveju perkančioji organizacija turi pasiūlyti alternatyvią prieigą prie šių priemonių ir įrangos.
Perkančiosios organizacijos ir tiekėjo bendravimas ir keitimasis informacija, kuri naudojama vertinant tiekėjų paraiškas, pasiūlymus ar sprendinius, žodžiu leidžiamas tik tuo atveju, kai jo turinys įforminamas dokumentuose ar garso įrašuose. Neatsižvelgiant į pasirinktą perkančiosios organizacijos ir tiekėjo bendravimo ir keitimosi informacija būdą, turi būti užtikrinama, kad būtų išsaugotas duomenų vientisumas, tiekėjo dokumentų konfidencialumas.
Centrinei viešųjų pirkimų informacinei sistemai, centrinės perkančiosios organizacijos siūlomoms elektroninėms priemonėms ir kitoms specialių informacinių sistemų priemonėms ir įrangai, skirtai tiekėjo dokumentams perduoti ir priimti, taikomi VPĮ 4 priede nustatyti reikalavimai.
Perkančioji organizacija, įvertinusi galimą riziką, gali reikalauti, kad tiekėjo dokumentai būtų pateikti pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu, atitinkančiu Reglamentą Nr. 910/2014.
Tiekėjo dokumentams pateikti skirtos elektroninės priemonės sudaro galimybes techniškai tvarkyti reikalaujamą kvalifikuoto elektroninio parašo formatą, nustatytą Reglamento Nr. 910/2014 27 straipsnyje nurodytuose įgyvendinimo aktuose. Jeigu tiekėjo dokumentai pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu, patvirtintu galiojančiu kvalifikuotu elektroninio parašo sertifikatu, kurį išdavė sertifikavimo paslaugų teikėjas, įtrauktas į patikimą sąrašą, sudarytą vadovaujantis Reglamento Nr. 910/2014 nuostatomis, perkančioji organizacija neturi reikalauti papildomų sąlygų.
Jeigu mobilizacijos, karo ar nepaprastosios padėties atveju yra Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos ar informacinės sistemos „E. sąskaita“ sutrikimų, perkančiosios organizacijos ir tiekėjai gali bendrauti ir keistis informacija kitais būdais, pavyzdžiui, faksu, paštu. Informacinė sistema „E. sąskaita“ užtikrina elektroninių sąskaitų faktūrų priėmimą ir apdorojimą.
Institucijos ir kiti subjektai, kompetentingi išduoti atliekant viešojo pirkimo procedūras reikalaujamus dokumentus, gali sudaryti kvalifikuoto parašo formatą pagal Reglamento Nr. 910/2014 27 straipsnyje nurodytus įgyvendinimo aktus. Tokiu atveju turi būti parengtos tam formatui techniškai tvarkyti būtinos priemonės ir informacija.
VPĮ 22 straipsnyje įtvirtintos perkančiųjų organizacijų ir tiekėjų komunikacijos taisyklės visų viešųjų pirkimų procedūrų bei viešojo pirkimo sutarties vykdymo metu. Šios taisyklės yra svarbios, kadangi jos tiesiogiai siejamos su skaidrumo ir kitų viešųjų pirkimų principų įgyvendinimu. VPĮ 22 straipsnyje nustatyta, kad viešojo pirkimo procedūrų metu visiems perkančiosios organizacijos ir tiekėjo veiksmams atlikti turi būti naudojamos elektroninės priemonės, taip siekiant pirkimų procedūrų skaidrumo, efektyvumo, tiekėjų dalyvavimo viešuosiuose pirkimuose padidinimo.
Lietuvoje nuo 2008 metų buvo sukurta CVP IS sistema, kuria užtikrinamas elektroninis visų viešojo pirkimo procedūrų vykdymas. Nepaisant tikslo pirkimus maksimaliai vykdyti elektroniniu būdu, VPĮ 22 straipsnyje taip pat reguliuojamos situacijos, kai elektroninių priemonių naudojimas yra objektyviai neįmanomas, pavyzdžiui, dėl poreikio pateikti projekto maketą, ir tokių situacijų sprendimo būdai, t. y. VPĮ 22 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė dėl perkančiosios organizacijos ir tiekėjo bendravimo ir keitimosi informacija - CVP IS priemonės.
Kitaip sakant, šia taisykle nustatoma, kad CVP IS yra pagrindinė bendravimo platforma, kurią privalomai turi naudoti tiek perkančiosios organizacijos, tiek tiekėjai. Tai reiškia pareigą perkančiosioms organizacijoms teikti visus dokumentus, duomenis ir informaciją būtinai CVP IS, o tiekėjams visus pasiūlymų (paraiškų) dokumentus, duomenis, klausimus, pasiūlymų (paraiškų) paaiškinimus, patikslinimus, papildymus, neįprastai mažos kainos pagrindimus ir kita taip pat teikti CVP IS.
CVP IS yra pagrindinė valstybės sukurta sistema, kuri yra privaloma, o tokiomis sistemomis kaip Mercell, nors ir viešinami pirkimai, tačiau nesuteikiamos visos viešojo pirkimo procedūrų prieigos, pavyzdžiui, pasiūlymo pateikimo galimybės ir pan. CVP IS naudojimo privalomumas reiškia, kad, pavyzdžiui, perkančioji organizacija negali tik paskambinusiam telefonu tiekėjui pateikti atsakymus į klausimus dėl pirkimo dokumentų, o turi visiems suinteresuotiems rinkos dalyviams pateikti tuos pačius atsakymus CVP IS, tiekėjas negali pateikti pasiūlymo (paraiškos) paštu ar el. paštu, kai yra nurodymas teikti pasiūlymus (paraiškas) tik CVP IS priemonėmis (toks tiekėjo pasiūlymas nepriimamas ir išsiunčiamas atgal tiekėjui) ir pan.
Kita vertus, teismų praktikoje, esant tam tikroms išimtinėms aplinkybėms, pripažįstama tiekėjo teisė pasiūlymą pateikti ne CVP IS priemonėmis.
Išimtys, kai gali būti nesilaikoma pareigos tiekėjams su perkančiąja organizacija bendrauti CVP IS, yra įtvirtintos VPĮ ir taikomos tik aiškiai VPĮ apibrėžtais atvejais, t. y. VPĮ 22 straipsnio 1 dalyje nurodyti konkretūs dokumentai, kurie teikiami CVP IS. CVP IS priemonėmis taip pat teikiami kiti dokumentai, pavyzdžiui, informacija apie tai, kad pateiktas ieškinys dėl perkančiosios organizacijos sprendimų neteisėtumo ir pan.
Centrinė viešųjų pirkimų veikla yra apibrėžta VPĮ 2 straipsnio 2 dalyje, 82 straipsnyje ir apima Centrinės perkančiosios organizacijos sudarytas preliminarias sutartis ar sukurtas dinamines pirkimo sistemas. Perkančiosios organizacijos gali naudotis Centrinės perkančiosios organizacijos sudarytomis preliminariosiomis sutartimis ir dinaminėmis pirkimo sistemomis, kad sudarytų pagrindines sutartis, kaip nustatyta VPĮ 82 straipsnio 1 ir 2 dalyje.
VPĮ 22 straipsnio 3 dalies nuostatose įtvirtintos bendravimo taisyklės pasibaigus viešajam pirkimui VPĮ 29 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. pasirašant pirkimo sutartis, perkančiosios organizacijos gali pasirinkti komunikacijos priemones, kurios neprivalo būti CVP IS. Tai gali būti tiek elektroninės priemonės, pavyzdžiui, elektroninis paštas, tiek ne elektroninės priemonės, pavyzdžiui, paštas ar siuntų vežėjas ir kt. Tai taip pat taikoma sutarties keitimui, pavyzdžiui, šalys gali bendrame susitikime pasirašyti rašytinį sutarties pakeitimą, sutarties nutraukimą, pavyzdžiui, viena šalis gali pranešimą apie nutraukimą pateikti pirkimo sutartyje nurodytomis priemonėmis, pavyzdžiui, faksu, registruotu laišku ar pan.
VPĮ 22 straipsnio 3 dalyje taip pat nustatyta, kad sąskaitos faktūros turi būti pateikiamos ir apdorojamos tik elektroninėmis priemonėmis, t. y. tiekėjo pasirinktomis elektroninėmis priemonėmis, kai sąskaitos, sąskaitos faktūros atitinka nustatytus reikalavimus - Europos elektroninių sąskaitų faktūrų standartą. Perkančiosios organizacijos, nepriklausomai nuo to, kuriuo iš pirmiau nurodytų būdų gavo elektroninę sąskaitą faktūrą, privalo ją apdoroti per „e.sąskaita“ sistemą.
VPĮ 22 straipsnio 4 dalyje įtvirtinti reikalavimai visoms naudojamoms elektroninėms priemonėms, t. y. tiek CVP IS, tiek Centrinės perkančiosios organizacijos naudojamoms elektroninėms priemonėms, tiek VPĮ 22 straipsnio 7 dalyje įtvirtintoms elektroninėms priemonėms, tiek informacinės sistemos „e.sąskaita“ priemonėms. Komentuojama VPĮ 22 straipsnio 4 dalis skirta reglamentuoti techninių charakteristikų, kurios užtikrina bendravimą ir keitimąsi informacija, reikalavimus.
ES mastu reguliuojama, kad perkančiosios organizacijos turėtų naudoti elektronines ryšio priemones, kurios būtų nediskriminacinės, plačiai prieinamos ir sąveikios su visuotinai naudojamais IRT produktais ir jomis neturi būti ribojama ekonominės veiklos vykdytojų galimybė dalyvauti pirkimo procedūroje. Naudojant tokias ryšio priemones, taip pat turėtų būti atsižvelgiama į neįgaliųjų galimybes jomis naudotis. turi nediskriminuoti tiekėjų ir neriboti tiekėjų galimybių dalyvauti pirkimo procedūrose. Nediskriminavimo principas turi būti suprantamas kaip apibrėžta VPĮ 17 straipsnyje, įskaitant draudimą taikyti tokias elektronines priemones, kuriomis negalėtų pasinaudoti užsienio tiekėjai, pavyzdžiui, elektroninės priemonės priima tik Lietuvoje išduotus kvalifikuotus elektroninius parašus ar pan.
Jeigu elektroninėmis priemonėmis neįgyvendinami nediskriminavimo ir kiti viešųjų pirkimų principai, perkančiosioms organizacijoms tenka pareiga užtikrinti, kad būtų prieinamos alternatyvios priemonės, kurios garantuotų, kad visi suinteresuoti rinkos dalyviai turėtų galimybes susipažinti su pirkimo dokumentais, pateikti pasiūlymus (paraiškas). elektroninės priemonės turi būti visiems prieinamos. elektroninės priemonės turi būti suderintos su visuotinai naudojamomis informacinių ir ryšių technologijų priemonėmis. Pavyzdžiui, prisijungti prie CVP IS per visas interneto prieigas (Internet Explorer, Google Chrome, Firefox), per visus interneto tiekėjus (Cgates, Telia, Mezon), įskaitant mobilius prietaisus (Telia, Tele2, Bitė), suderinti elektroninio parašo funkcionalumus CVP IS sistemoje su paties elektroninio parašo funkcionalumais ir pan. Jeigu nėra užtikrinami šie suderinamumai, gali kilti daugiau tokių situacijų, kaip minėtoje Nacionalinio stadiono byloje.
Tiekėjo dokumentams parengti reikėtų naudoti rinkmenų formatus, kuriuos galima perskaityti tik naudojant patentuotas programas ar programas, kurios nėra atviros ar visuotinai prieinamos ir kurių perkančioji organizacija negali sudaryti sąlygų atsisiųsti ar jomis naudotis nuotoliniu būdu. Šie reikalavimai yra tiesiogiai susiję su VPĮ 22 straipsnio 4 dalyje įtvirtintais kriterijais, kuriuos turi atitikti elektroninės priemonės.
ES mastu taip pat laikomasi nuostatos, kad pareiga visuose viešųjų pirkimų procedūros etapuose naudoti elektronines ryšio priemones nebūtų tikslinga, kai elektroninėms priemonėms naudoti reikėtų specialių priemonių ar rinkmenų formatų, kurie nėra plačiai prieinami, ir kai atitinkami ryšiai galėtų būti palaikomi tik naudojant specializuotą biuro įrangą. Dėl to tam tikrais atvejais, kurie turėtų būti išsamiai apibūdinti, perkančiosios organizacijos neturėtų būti įpareigotos reikalauti, kad teikiant pasiūlymus būtų naudojamasi elektroninėmis ryšio priemonėmis. Tokiais atvejais turėtų būti laikomos ir situacijos, kai būtina naudoti specializuotą biuro įrangą, kuri nėra plačiai prieinama perkančiosioms organiz...
Elektroninis parašas: kas, kur, kada, kaip?
tags: #kaip #pasirasyti #leidima #naudoti #patalpas #elektroniniu