Nekilnojamojo turto mokestis (NTM) yra kasmetinis mokestis, mokamas už nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą. Lietuvoje šį mokestį reglamentuoja Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas (NTMĮ). Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius aspektus, susijusius su nekilnojamojo turto mokesčiu gyvenamiesiems namams, įskaitant mokesčio mokėtojus, objektus, tarifus, lengvatas ir deklaravimo tvarką.
Kas moka nekilnojamojo turto mokestį?
Mokesčio mokėtojai yra Lietuvos ir užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą Lietuvos Respublikoje.
Koks turtas apmokestinamas?
Mokesčio objektas yra nekilnojamasis turtas, esantis Lietuvos Respublikoje, išskyrus tam tikras išimtis:
- Nebaigtas statyti ir faktiškai nenaudojamas nekilnojamasis turtas, jei nuo statybą leidžiančio dokumento išdavimo dienos praėjo ne daugiau kaip 10 metų, o per 5 metus nuo įregistravimo Nekilnojamojo turto registre dienos, statybos metu pasikeitę kadastro duomenys yra patikslinti.
- Nekilnojamasis turtas, sukurtas ar įgytas valdžios ir privataus subjektų partnerystės pagrindu, kol vykdoma atitinkama sutartis ir turtas naudojamas pagal joje nustatytą paskirtį.
Nekilnojamojo turto mokesčio tarifai
Nekilnojamojo turto mokesčio tarifus nustato savivaldybės, atsižvelgdamos į įvairius kriterijus. Tarifai gali skirtis priklausomai nuo turto paskirties, naudojimo, teisinio statuso, mokestinės vertės, techninių savybių, mokesčio mokėtojo kategorijos ir kitų faktorių.
Nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijos KIT711 užpildymo ir pateikimo tvarka gyventojams už 2025m.
- Nuo 0,5% iki 3% nekilnojamojo turto mokestinės vertės: nustatomi savivaldybių, atsižvelgiant į įvairius kriterijus (paskirtį, naudojimą, teisinį statusą, mokestinę vertę ir kt.).
- Nuo 1% iki 5% nekilnojamojo turto mokestinės vertės: taikomi apleistam ar neprižiūrimam nekilnojamajam turtui.
- Nuo 0,1% iki 1% nekilnojamojo turto mokestinės vertės (viršijančiai neapmokestinamąjį dydį, ne mažesnį negu 450 000 eurų): taikomi pagrindiniam gyvenamajam būstui.
Fiziniams asmenims, nuosavybės teise priklausančių ar jų įsigyjamų pastatų (išskyrus pagrindinį gyvenamąjį būstą) bendros mokestinės vertės daliai, taikomi tokie tarifai:
- Iki 50 000 eurų - 0%
- Nuo 50 000 iki 200 000 eurų - 0,2%
- Nuo 200 000 iki 400 000 eurų - 0,4%
- Nuo 400 000 iki 600 000 eurų - 0,6%
- Nuo 600 000 iki 1 000 000 eurų - 0,8%
- Virš 1 000 000 eurų - 1%
Papildomas 0,2% tarifas taikomas nekilnojamojo turto mokestinei vertei, išskyrus turtą, apmokestinamą pagal NTMĮ 6 straipsnio 5 ir 6 dalis.
Pagrindinės lengvatos ir išimtys
Yra numatytos įvairios lengvatos ir išimtys, leidžiančios sumažinti arba išvengti nekilnojamojo turto mokesčio. Savivaldybės nustato pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės neapmokestinamąjį dydį, kuris negali būti mažesnis nei 450 000 eurų. Taip pat, nekilnojamojo turto mokesčiu neapmokestinamas turtas, naudojamas socialinei globai, žemės ūkio veiklai, švietimo darbui, esantis kapinių teritorijoje, ar naudojamas fizinio asmens, turinčio meno kūrėjo statusą, kaip kūrybinės dirbtuvės.
Neapmokestinamas ir juridinių asmenų turtas, priklausantis užsienio valstybių diplomatinėms atstovybėms, tarptautinėms organizacijoms, valstybės ar savivaldybių įmonėms laisvosiose ekonominėse zonose, bankrutavusioms įmonėms, religinėms bendruomenėms (naudojamas nekomercinei veiklai), aplinkos apsaugai ir priešgaisrinei apsaugai naudojamas turtas ir kt.
Svarbu pažymėti, kad savivaldybės savo biudžeto sąskaita gali atleisti fizinius ir juridinius asmenis nuo mokesčio arba jį sumažinti. Be to, nekilnojamojo turto mokesčio mokėti nereikia, kai jo suma neviršija 5 eurų.
Deklaravimas ir sumokėjimas
Nekilnojamojo turto mokesčio deklaravimo ir sumokėjimo tvarka priklauso nuo mokestinio laikotarpio ir mokesčio mokėtojo tipo (fizinis ar juridinis asmuo). Už 2026 m. ir vėlesnius mokestinius laikotarpius fiziniams asmenims mokestį apskaičiuos, deklaraciją užpildys ir pateiks mokesčių administratorius iki kitų kalendorinių metų kovo 1 dienos. Fizinis asmuo sumokėti apskaičiuotą sumą turės iki kovo 15 dienos. Juridiniai asmenys mokestį turi apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti iki kitų metų vasario 15 d.
Juridiniai asmenys taip pat turi mokėti avansinius mokesčius, po ¼ metinės mokesčio sumos, tris kartus per metus: iki kovo 15, birželio 15 ir rugsėjo 15 dienos. Tačiau, jei metinė mokesčio suma neviršija 500 eurų, avansinių mokesčių mokėti neprivaloma. Už 2025 m. ir ankstesnius mokestinius laikotarpius galioja kita deklaravimo ir sumokėjimo tvarka.
Svarbios datos ir terminai
- Iki einamojo mokestinio laikotarpio liepos 1 dienos: savivaldybės taryba nustato konkrečius mokesčio tarifus, kurie galios nuo kito mokestinio laikotarpio pradžios.
- Iki einamojo mokestinio laikotarpio gruodžio 1 dienos: savivaldybės taryba gali nustatyti kitą mokestinį laikotarpį galiosiantį mokesčio tarifą, jei mokestis bus skaičiuojamas taikant naujai atlikto nekilnojamojo turto masinio vertinimo metu nustatytą vertę.
Kaip rasti informaciją apie mokestinę vertę?
Nekilnojamojo turto (statinių), vertinamo masiniu būdu, mokestines vertes, nustatytas 2026 m. sausio 1 d., kurios naudojamos mokesčiui apskaičiuoti 3 metus (2026, 2027, 2028 metais), galima rasti VĮ ,,Registrų centras" interneto svetainėje įvedus statinio unikalų numerį skyrelyje ,,Mokestinės vertės paieška pagal unikalų numerį".
Elektros energijos kaupimo sistemos
Sparčiai didėjant saulės ir vėjo jėgainių galioms, auga elektros kaupimo įrenginių paklausa bei aktualumas, kai elektros pagaminama daugiau nei iš karto suvartojama. Šių įrenginių kainos visame pasaulyje krenta dėl perteklinių gamybos pajėgumų, žaliavų pigimo ir smukusios gamintojų maržos.
Įsirengusiems saulės ir vėjo elektrines ir savarankiškai apsirūpinantiems elektra būtina priemone tampa elektros kaupimo įrenginiai. Valstybės paramą jų įrengimui gali gauti ne tik verslas ir ūkininkai, bet ir valstybės bei savivaldybių įmonės, įstaigos, viešosios įstaigos, religinės bendruomenės ir kt., kurie jau įsirengė elektrines. Artimiausiu metu bus skelbiami kvietimai ir namų ūkiams.
Šiuo metu Lietuvoje populiariausi - ličio geležies fosfato (LiFePO4) kaupimo įrenginiai. Tokio tipo įrenginius prašoma finansuoti daugiau nei 90 proc. visų Lietuvos energetikos agentūros gautų paraiškų.
Lietuvos energetikos agentūros atlikta kainų analizė parodė, kad 2025 m. Vidutinis momentinis vienos šeimos elektros galios poreikis yra apie 1,5 kW. Tai apytiksliai atitinka buitinių prietaisų ir kitos namų elektronikos galios poreikį. 15 kWh talpos kaupimo sistema galėtų tiekti visą tam reikalingą elektros energiją net 10 valandų.
Svarbūs elektros kaupimo sistemos komponentai - inverteriai ir valdymo automatika paprastai sudaro 15-25 proc. Elektros kaupimo sistemų eksploatavimo trukmė dažniausiai yra 10-15 metų, o garantijos galioja 10 metų, arba vidutiniškai 6000-8000 ciklų. Po nustatyto ciklų skaičiaus, tiek ličio jonų, tiek ir ličio geležies fosfato įrenginių talpa įprastai sudaro 80-85 proc.
tags: #galios #mokestis #gyvenamiesiems #namas