Ligos Pašalpa: Gavimo Sąlygos ir Reikalavimai Lietuvoje

Pastaraisiais metais Lietuvoje dažnai keičiasi įvairios socialinės garantijos ir su darbo santykiais susijusios išmokos. Darbuotojai, susidūrę su laikinu nedarbingumu, dažnai susimąsto, kaip yra apskaičiuojamos ir mokamos ligos išmokos, kas jas moka ir kokios teisės bei pareigos tenka tiek darbuotojui, tiek darbdaviui. Šios temos aktualumas ypač išauga situacijose, kai šalyje atnaujinami įstatymai ar keičiasi socialinio draudimo tvarka.

Ligos išmoka - tai piniginė išmoka, kurią darbuotojas gauna laikino nedarbingumo laikotarpiu, kai dėl ligos ar traumos jis negali eiti į darbą. Ši išmoka yra socialinio draudimo garantija, suteikianti finansinį saugumą, kol žmogus sveiksta.

Lietuvoje sergančiam darbuotojui ar bedarbiui gali būti suteikiamas nedarbingumo laikotarpis, kuris užtikrina finansinę paramą, kol asmuo nėra pajėgus dirbti. Visgi, šis laikotarpis yra ribotas, jį reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymai.

Kas gali gauti ligos pašalpą?

Ligos pašalpą gauti turi teisę asmenys, kurių laikinasis nedarbingumas atsiranda dėl:

• Ligos ar traumos.
• Epidemijų.
• Šeimos nario ligos (kai būtinumą jį slaugyti patvirtina gydytojas).
• Gydymosi proteziniame ortopediniame stacionare.
• “Sodra” skiria bei moka ir ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinio susirgimo pašalpas. Jos skiriamos tais atvejais, kai asmenys dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar susirgimo profesine liga, pripažintų draudiminiais įvykiais, tampa laikinai nedarbingi ir dėl to praranda savo darbo pajamas. Teisę į ligos pašalpą apdraustieji tokiais atvejais įgyja neatsižvelgiant į turimą valstybinio socialinio draudimo stažą.

Ligos pašalpa skiriama ir mokama, jeigu teisė ją gauti atsirado darbo laikotarpiu nepriklausomai nuo to, ar asmuo dirbo pagal neterminuotą ar terminuotą darbo sutartį.

Asmenys turi atitikti šias sąlygas:

1. Yra draudžiami ligos ir motinystės socialiniu draudimu.
2. Pirmai laikinojo nedarbingumo nustatymo dienai turi ne trumpesnį kaip 3 mėn. per pastaruosius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėn. per pastaruosius 24 mėn. ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą.
3. Turi nedarbingumo pažymėjimą.

Taip pat:

• kai asmuo, turėjęs ne mažesnį kaip 24 mėnesių valstybinio socialinio draudimo stažą per paskutiniuosius trejus metus, gavo bedarbio pašalpą.
• kurių metu asmuo buvo nedarbingas, bet ligos pašalpa jam nebuvo mokama, nes neturėjo įstatyme nustatyto socialinio draudimo stažo.

Asmenys, kurie draudžiami tik pensiniu draudimu, neturi teisės į ligos pašalpą. Tokią apdraustųjų grupę sudaro savarankiškai dirbantieji (IĮ savininkai, IĮ nuomininkai, advokatai bei jų padėjėjai, notarai, ūkinių bendrijų nariai, ūkininkai, asmenys, dirbantys pagal patentus).

Taip, jei jie yra registruoti Užimtumo tarnyboje ir gauna nedarbo išmoką arba turi pakankamą draudimo stažą.

Kaip gauti ligos išmoką?

Prašymą dėl ligos išmokos reikia pateikti „Sodrai“. Tai galima padaryti internetu, naudojantis „Sodros“ elektroninėmis paslaugomis, arba tiesiogiai kreipiantis į artimiausią „Sodros“ skyrių. Be prašymo, būtina pateikti ir reikiamus medicininius dokumentus, patvirtinančius nedarbingumą. Tai gali būti gydytojo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, kuris yra pagrindinis dokumentas, įrodantis, kad asmuo negali dirbti dėl sveikatos problemų.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad ligos išmoka yra skiriama tik tiems asmenims, kurie atitinka visus socialinio draudimo reikalavimus ir pateikia visus reikalingus dokumentus. Tai užtikrina, kad ligos išmoką gaus tik tie, kuriems ji tikrai priklauso.

Norint gauti šią išmoką, būtina deklaruoti darbo vietą Lietuvoje ir turėti atitinkamą socialinio draudimo stažą.

Ligos išmoka skiriama, jei apdraustasis susirgo darbo laikotarpiu ir prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo dieną turi ne trumpesnį kaip 3 mėnesių - per paskutinius 12 mėnesių - arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių - per paskutinius 24 mėnesius - ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą.

Dokumentai, reikalingi ligos pašalpai gauti:

1. Nedarbingumo pažymėjimą, kurį užpildo ir patvirtina įmonės antspaudu atsakingas įstaigos ar įmonės darbuotojas (jei apdraustasis dirba keliose darbovietėse, pažymėjimą turi užpildyti kiekviena darbovietė).
2. Pažyma iš įmonės, kurioje nurodomas darbo užmokestis iki ligos (pažyma pildoma tik tuo atveju, jei apdraustasis atleidžiamas iš darbo). Pažymoje turi būti nurodytas už ligos mėnesį apskaičiuotas atlyginimas, išskaičiuota gyventojų pajamų mokesčio suma, pritaikytas neapmokestinamas pajamų dydis. Nepateikus šios kopijos, gyventojų pajamų mokestis (33 proc.) bus išskaičiuotas nuo pirmojo pašalpos lito.

Prašymus ir dokumentus ligos pašalpai gauti “Sodros” skyriui gali pristatyti įmonės ar įstaigos buhalteris ar kitas įpareigotas asmuo, ar pats sirgęs asmuo.

Tais atvejais, kai apdraustieji dirba ir/ar gyvena vieno “Sodros” teritorinio skyriaus aptarnaujamoje teritorijoje, o jų draudėjas yra įregistruotas kitame teritoriniame skyriuje, pašalpoms skirti dokumentai yra priimami apdraustojo pasirinktame “Sodros” skyriuje.

Įsidėmėtina, kad teritoriniai skyriai per 10 dienų nuo pareiškėjo prašymo skirti ligos pašalpą ir visų dokumentų gavimo “Sodroje” dienos priima sprendimą ir per 5 darbo dienas ligos pašalpą perveda į pareiškėjo asmeninę sąskaitą banke. “Sodros” skyriuose pašalpos nėra išmokamos.

Kiek mokama ligos pašalpos?

Ligos pašalpą moka darbdavys ir “Sodra”. Už pirmas dvi kalendorines sergančiojo nedarbingumo dienas, sutampančias su darbuotojo darbo grafiku, ligos pašalpą iš savo lėšų moka darbdavys, o nuo trečiosios nedarbingumo dienos - “Sodra”.

Ligos išmokos dydis priklauso nuo to, ar ji mokama darbdavio, ar „Sodros“; darbdavys moka 62,06-100 % nuo vidutinio darbo užmokesčio už pirmas 2 ligos dienas, o „Sodra“ - nuo trečios ligos dienos moka 62,06 % kompensuojamojo darbo užmokesčio, o uždraudimo metu, karantino ar ekstremaliosios situacijos metu - 77,58 %.

Ligos pašalpos dydis priklauso nuo asmens draudžiamųjų pajamų (darbo užmokesčio ir kt.), nuo kurių buvo mokėtos socialinio draudimo įmokos. Kuo mažesnės draudžiamosios pajamos, tuo bus mažesnė ir ligos pašalpa.

Darbdavio mokamos ligos pašalpos dydis turi būti ne mažesnis kaip 80 proc. ir ne didesnis kaip 100 proc. vidutinio sergančiojo asmens darbo užmokesčio.

“Sodros” mokamos pašalpos dalis yra skaičiuojama pagal kompensuojamą uždarbį, kuris nustatomas iš užpraėjusio kalendorinio ketvirčio, buvusio prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo dieną. Į kompensuojamą uždarbį įskaitomos visose darbovietėse gautos darbuotojo pajamos, nuo kurių buvo skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos.

Tačiau pašalpos gavėjo vidutinis mėnesinis kompensuojamasis uždarbis negali viršyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, galiojusių nedarbingumo nustatymo dieną, 3,5 dydžio sumos.

“Sodros” mokamos pašalpos dydis visą ligos ar slaugos laiką yra 85 proc. kompensuojamojo uždarbio.

Jei apdraustasis asmuo, turintis reikiamą ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą ligos pašalpai gauti, užpraėjusį ketvirtį neturėjo pajamų, nes buvo nemokamose, vaiko priežiūros nuo vienerių iki trejų metų atostogose ar apskritai nedirbo, jam skiriama minimalaus dydžio ligos pašalpa.

Ligos pašalpa mokama iki sergantysis atgaus darbingumą arba jam bus nustatyta invalidumo grupė.

Apdraustiems asmenims, gaunantiems valstybinio socialinio draudimo invalidumo pensiją, ligos pašalpa iš “Sodros” lėšų mokama ne ilgiau kaip 90 kalendorinių dienų per kalendorinius metus.

Įsidėmėtina tai, kad jei apdraustasis asmuo nedarbingumo laikotarpiu dirba ir gauna darbo užmokestį, ligos pašalpa už tą laikotarpį nemokama. Todėl tais atvejais, kai apdraustasis asmuo dirba keliose darbovietėse ir laikinojo nedarbingumo laikotarpiu bent vienoje iš jų dirba ir gauna darbo užmokestį, ligos pašalpa jam nebus mokama nė iš vienos darbovietės.

Ligos išmokos dydis priklauso nuo darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio bei nustatyto kompensavimo procento.

Ligos išmokos yra laikomos pajamomis ir turi būti deklaruojamos metinėje pajamų deklaracijoje, tačiau GPM paprastai būna jau išskaičiuotas.

Koks yra maksimalus nedarbingumo laikotarpis?

Lietuvoje maksimalus laikinojo nedarbingumo laikotarpis priklauso nuo įvairių veiksnių (įskaitant ligos pobūdį, trukmę ir individualias aplinkybes).

Jei asmens liga užsitęsusi, nedarbingumo pažymėjimas gali būti išduodamas iki 122 kalendorinių dienų.

Jei per pastaruosius 12 mėnesių asmuo buvo nedarbingas su pertraukomis - bendra nedarbingumo trukmė gali siekti iki 153 kalendorinių dienų (122 dienos - per vieną laikotarpį; 153 dienos - per 12 pastarųjų mėnesių (su pertraukomis).).

Pasiekus šias ribas, gydantis gydytojas gali rekomenduoti pacientui kreiptis į Gydytojų konsultacinę komisiją (GKK), kuri įvertina sveikatos būklę ir sprendžia dėl tolimesnio gydymo, nedarbingumo pratęsimo ar darbingumo lygio nustatymo.

Nedarbingumo pažymėjimas slaugant sergantį šeimos narį gali būti išduodamas ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų vienam ligos atvejui.

Pašalpos slaugai už visą slaugymo laikotarpį yra mokamos iš “Sodros” biudžeto lėšų. Slaugant šeimos narį, kai slaugai išduodamas nedarbingumo pažymėjimas, ligos pašalpa mokama ne ilgiau kaip 7 kalendorines dienas.

• slaugančiajam stacionare ar vaikų reabilitacijos įstaigoje sergantį iki 7 metų vaiką, o taip pat vaiką iki 16 metų, sergantį sunkiomis ligomis (pagal patvirtintą sąrašą), ne ilgiau kaip 120 kalendorinių dienų per kalendorinius metus.

Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad slaugant šeimos narį ar vaiką apdraustojo mokamų kasmetinių atostogų metu ligos pašalpa nemokama.

Atkreipkite dėmesį, kad šie terminai gali skirtis priklausomai nuo individualių aplinkybių ir sveikatos būklės, todėl visada rekomenduojama konsultuotis su gydančiu gydytoju dėl konkrečios situacijos.

Ar skirtingoms ligoms taikomi skirtingi terminai?

Taip, skirtingoms ligoms taikomi skirtingi terminai, kurie priklauso nuo ligos tipo, gydymo metodo ir paciento būklės. Ūminės ligos gydomos trumpiau (pvz., gripas - savaitė ar dvi), o lėtinės - ilgesnį laiką arba visą gyvenimą (pvz., diabetas).

Chirurginės ligos turi prieš ir pooperacinius terminus, bakterinių infekcijų gydymas antibiotikais paprastai trunka kelias dienas ar savaites, o onkologinių ligų gydymas gali tęstis mėnesius ar metus pagal nustatytus gydymo protokolus.

Ką daryti pasibaigus šiam laikotarpiui?

Pasibaigus gydymo laikotarpiui reikėtų laikytis gydytojo rekomendacijų - stebėti organizmo būklę, atlikti reikalingus tyrimus arba reguliariai tikrinti sveikatą. Jei simptomai išlieka tie patys arba atsiranda naujų, būtina kreiptis į gydytoją dėl papildomų tyrimų ir gydymo koregavimo. Taip pat svarbu laikytis prevencinių priemonių, kad būtų išvengta ligos atsinaujinimo.

Papildoma parama esant onkologinei ligai ir neįgalumui

Susirgus onkologine liga pacientas gali gauti specialią išmoką. Taip pat, patekęs į sunkią materialinę padėtį dėl onkologinės ligos, atliktos operacijos ar kt., asmuo gali kreiptis į savo miesto socialinės paramos centrą su prašymu skirti vienkartinę pašalpą. Šios pašalpos dydis ir sąlygos jai gauti varijuoja priklausomai nuo savivaldybės. Kreiptis dėl vienkartinių socialinių išmokų reikia į savivaldybę, kurios teritorijoje yra deklaruota gyvenamoji vieta.

Negalią turintis žmogus gali gauti tik vieną pensiją. Jei jam mokama socialinio draudimo negalios pensija, negali būti skiriama šalpos neįgalumo pensija, nebent jo gaunama socialinio draudimo negalios pensija yra mažesnė už šalpos neįgalumo pensiją.

Nuo 2024 m. senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims galės būti nustatomas dalyvumo lygis. Jeigu Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra asmeniui, kuris gauna senatvės pensiją, nustatys sunkią negalią (70-100 proc. netekto dalyvumo), jam bus pradėta mokėti senatvės pensija asmeniui su negalia, kurios dydis bus apskaičiuojamas senatvės pensijos dydį padauginus iš netekto dalyvumo lygio daugiklio. Taigi, kuo didesnis netektas dalyvumas nustatomas, tuo didesnę pensiją žmogus gautų.

Taip pat numatyti ir atvejai, kai asmuo su negalia pripažįstamas po senatvės pensijos paskyrimo. Senatvės pensijos asmeniui su negalia bendroji pensijos dalis apskaičiuojama asmeniui paskirtos ir mokamos senatvės pensijos bendrosios pensijos dalies dydį dauginant iš netekto dalyvumo lygio daugiklio. Senatvės pensijos asmeniui su negalia individualioji pensijos dalis apskaičiuojama asmeniui paskirtos ir mokamos senatvės pensijos individualiosios pensijos dydį dauginant iš netekto dalyvumo lygio daugiklio.

Didesnis netekto dalyvumo lygis (procentais), senatvės pensija asmeniui su negalia be asmens prašymo perskaičiuojama atsižvelgiant į iš naujo nustatytą netekto dalyvumo lygį (procentais).

Mažesnis kaip 70 procentų netekto dalyvumo lygis, asmeniui, jeigu jam tai naudinga, be asmens prašymo nuo mažesnio netekto dalyvumo lygio (procentais) nustatymo dienos, o jeigu senatvės pensija asmeniui su negalia už tą mėnesį jau išmokėta, - nuo kito mėnesio pirmos dienos atnaujinamas senatvės pensijos mokėjimas, jeigu asmeniui iki dalyvumo lygio nustatymo dienos senatvės pensija buvo paskirta.

Nustatyta tvarka apskaičiuotos senatvės pensijos asmeniui su negalia mokamos iki nustatyto dalyvumo lygio termino pabaigos. Pasibaigus šiam terminui, asmens prašymu skiriama ir pradedama mokėti senatvės pensija, jeigu ji nebuvo paskirta, arba be asmens prašymo atnaujinamas anksčiau paskirtos senatvės pensijos mokėjimas.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad pensijų skaičiavimo pokyčiai senjorams su negalia taikomi tik senatvės pensijų gavėjams, bet netaikomi netekto darbingumo (invalidumo) pensijų gavėjams. Todėl žmonės, kuriems po šių metų sausio 1 d. Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra nustatė 70-100 proc.

Netekto dalyvumo lygis ir daugiklis senatvės pensijai:

Finansinė parama studentams su negalia

Studentams, kurie studijuoja aukštojoje mokykloje, ir kuriems yra nustatytas 45 proc. ar mažesnis dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. - darbingumo lygis), taip pat sunkaus ar vidutinio neįgalumo lygis, priklauso finansinė pagalba.

Sąlygos:

1. jam nustatytas 45 procentų ar mažesnis dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. - darbingumo lygis) arba sunkaus ar vidutinio neįgalumo lygis;
2. po negalios nustatymo aukštojoje mokykloje studijuoja pirmą kartą, t. y. nebaigę atitinkamos pakopos studijų:
   1. pagal pirmosios pakopos (siekia įgyti profesinio bakalauro arba bakalauro kvalifikacinį laipsnį) studijų programą arba pagal vientisųjų studijų programą;
   2. pagal antrosios pakopos (magistrantūros) studijų programą;
   3. pagal profesinių studijų programą;
   4. pagal trečiosios pakopos (doktorantūros) studijų programą;

Papildomos lengvatos turintiems negalią

Mėnesio neapmokėstinamų pajamų dydis (1005 Eur) taikomas asmenims, kuriems nustatytas 0-25 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d.

Mėnesio neapmokestinąmųjų pajamų dydis (935 Eur) taikomas asmenims, kuriems nustatytas 30-55 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d.

Antros pensijų pakopos lėšų atsiėmimas dėl ligos

Nuo 2026 metų įsigalioja antros pensijų pakopos pokyčiai. Socialinės apsaugos ir darbo bei Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtino sunkių ligų sąrašą, dėl kurių pensijų kaupimas tampa sunkus ar betikslis.Šis sunkių ligų sąrašas svarbus, nes pensijų kaupimo dalyviai, apsisprendę baigti kaupimą dėl ligos, įtrauktos į šį sunkių ligų sąrašą (taip pat kaip ir asmenys, turintys siuntimą paliatyviajai slaugai, bei asmenys su nustatytu iki 30 proc. siekiančiu dalyvumu) galės atgauti visas lėšas, netaikant jokių atskaitymų.

Galimybę pasitraukti per 2026-2027 m. langą turi visi ikipensijinio amžiaus asmenys. Dalis asmenų, t.y. tie, kuriems taikomos lengvatinės pasitraukimo dėl sudėtingos sveikatos būklės sąlygos, pagal Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo nuostatas, tokią galimybę turės visada.

Pasitraukiant dėl sveikatos būklės suteikta teisė atgauti visas lėšas, netaikant jokių atskaitymų. Taip pat šios lėšos nebus vertinamos skiriant piniginę socialinę paramą ar nustatant asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas dydį bei bus apsaugotos nuo išskaitų.

Pašymą dėl pasitraukimo pensijų kaupimo bendrovei galima pateikti internetu (per banką ar bendrovės savitarną) arba atvykus į klientų aptarnavimo skyrių.

KAM iš onkologinių pacientų turėtų būti pritaikytos pasitraukimo dėl sveikatos būklės sąlygos?

Turintiems diagnozę C00-C96 (Piktybiniai navikai), kuriems 12 mėn. laikotarpiu taikytas sisteminis gydymas: tai yra buvo suteikta bent viena tikslinė onkologo chemoterapeuto arba onkologo radioterapeuto KONSULTACIJA (paslauga) arba atlikta bent viena tikslinė onkologinė INTERVENCIJA.

Prašymus dėl pasitraukimo iš antros pakopos galima teikti nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d. Pensijų kaupimo bendrovė prašymus nagrinėja PAGAL KETVIRČIUS. Sprendimas priimamas per 90 dienų nuo prašymo gavimo. Pavyzdžiui, jei prašymas pateikiamas sausio, vasario ar kovo mėnesį, pensijų kaupimo bendrovė priims sprendimą po kovo 31 d., o pinigus į žmogaus sąskaitą perves iki 2026 m.

Jei liga diagnozuota, bet e.sveikatoje duomenų nėra arba jie netikslūs, kreipkitės į savo šeimos gydytoją arba gydantį specialistą ir paprašykite patikslinti duomenis e.sveikatoje. Jei turite siuntimą paliatyviajai pagalbai, bet „Sodra“ šio fakto nepatvirtino, kreipkitės į gydytoją ir paprašykite patikslinti duomenis e.sveikatoje. Jei jums nustatytas 0-30 proc. dalyvumo lygis, bet tai nebuvo patvirtinta, kreipkitės į Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrą dėl duomenų patikslinimo jų sistemoje.

Nuo 2026 m. sausio 1 d. PKĮ nustatyta tvarka iš pensijų kaupimo bendrovės dalyvio atsiimtos savo lėšomis sumokėtos pensijų įmokos ir investicinis prieaugis, kai dalyvis pasirinks nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime pereinamuoju laikotarpiu, pajamų mokesčiu neapmokestinamos (GPMĮ 17 str. 1 d. 46-1 p.). Šios neapmokestinamos lėšos nėra įtraukiamos į metines apmokestinamąsias pajamas, pagal kurias nustatomas taikytinas pajamų mokesčio tarifas.

Svarbu sprendimą dėl dalyvavimo II pensijų pakopoje nutraukimo priimti sąmoningai.

Kita informacija

Asmenys, kurių vidutinės mėnesinės pajamos vienam šeimos nariui neviršija 1,5 valstybės remiamų pajamų dydžio, t.y. 331,50 eur, gali gauti paramą maisto produktams ir būtinojo vartojimo prekėms.

Vaizdo įrašas: Sergu onkologine liga: kokios socialinės ir finansinės pagalbos galiu tikėtis?

Jei turite dar klausimų - kreipkitės į POLA pacientų gidus. Šie POLA savanoriai, kurie patys yra/buvo onkologiniai pacientai arba jų artimieji, padės susiorientuoti, kaip išspręsti praktinius gyvenimo klausimus, tokius kaip išmokos, nedarbingumo nustatymo procedūros, paaiškins, kokią pagalbą gali suteikti POLA.

tags: #kiek #turi #buti #pradirbes #zmogus #kad