Vis daugiau žmonių Lietuvoje, pavargusių nuo miesto šurmulio ar ieškančių naujų verslo galimybių, atsigręžia į kaimą.
Vieni svajoja apie ekologiškų daržovių auginimą, kiti planuoja įkurti kaimo turizmo sodybą, o treti tiesiog nori teisėtai pasistatyti namą vaizdingoje žemės ūkio paskirties žemėje.
Tačiau norint legaliai užsiimti žemės ūkio veikla ir pasinaudoti valstybės bei Europos Sąjungos teikiamomis lengvatomis, vien tik noro ir žemės sklypo neužtenka.
Pirmasis ir bene svarbiausias žingsnis šiame kelyje - ūkininko kvalifikacijos įrodymas.
Ūkininko kvalifikacija ir ūkio registravimas
Pradedantieji dažnai painioja dvi sąvokas: ūkininko pažymėjimą ir ūkininko ūkio įregistravimą.
Tai yra du skirtingi, nors ir glaudžiai susiję dalykai.
Ūkininko pažymėjimas yra dokumentas, patvirtinantis asmens profesinį pasirengimą ūkininkauti.
Tai tarsi diplomas ar vairuotojo pažymėjimas, kuris įrodo, kad jūs turite reikiamų žinių apie žemės ūkio technologijas, darbų saugą, buhalterinę apskaitą ir aplinkosaugą.
Tuo tarpu ūkininko ūkio registravimas yra juridinis veiksmas, kuomet jūs oficialiai įtraukiate savo ūkį į Ūkininkų ūkių registrą.
Norint įregistruoti ūkį, dažnu atveju (nors yra išimčių, priklausomai nuo ūkio dydžio ir veiklos pobūdžio) yra reikalaujama turėti ūkininko pažymėjimą arba atitinkamą išsilavinimą.
Taigi, pažymėjimas yra kvalifikacijos įrodymas, o ūkis - tai veiklos forma.
Vienas didžiausių mitų yra manymas, kad ūkininku gali tapti tik tie, kurie baigė universitetines agronomijos ar veterinarijos studijas.
Nors aukštasis ar profesinis žemės ūkio išsilavinimas automatiškai suteikia teisę ūkininkauti, tai nėra vienintelis kelias.
Jei neturite specializuoto diplomo, populiariausias kelias - baigti kursus.
Tai puikus sprendimas žmonėms, kurie keičia profesiją arba paveldi žemę ir nori ją dirbti patys.
Šių kursų trukmė įvairuoja, tačiau dažniausiai jie trunka nuo kelių savaičių iki mėnesio.
Svarbu paminėti, kad šiuolaikinės technologijos leidžia šiuos kursus išklausyti ir nuotoliniu būdu, kas yra itin patogu dirbantiems asmenims.
Kai jau turite reikiamą išsilavinimą įrodantį dokumentą (diplomą arba kursų baigimo pažymėjimą), pats procesas tampa administraciniu formalumu.
- Dokumentų parengimas.
- Prašymo pildymas.
- Valstybės rinkliava. Už pažymėjimo išdavimą imama nedidelė valstybės rinkliava.
- Laukimas.
Ūkininko sodyba ir statybos žemės ūkio paskirties žemėje
Viena iš dažniausių priežasčių, kodėl žmonės, realiai neplanuojantys masiškai auginti javų ar galvijų, siekia gauti šį statusą, yra galimybė statytis gyvenamąjį namą žemės ūkio paskirties sklype.
Pagal galiojančius teisės aktus, statyti gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus žemės ūkio paskirties žemėje galima tik suformavus ūkininko sodybą.
Tai yra itin svarbus aspektas pradedantiesiems - vien tik pažymėjimo turėjimas automatiškai nesuteikia statybos leidimo.
Būtina parengti kaimo plėtros žemėtvarkos projektą ūkio sodybos vietai parinkti.
Ūkininko sodyba - galimybė statyti gyvenamąjį namą žemės ūkio paskirties žemėje.
Finansinė parama ūkininkams
Turint ūkininko pažymėjimą ir įregistravus ūkį, atsiveria galimybės pretenduoti į Europos Sąjungos ir valstybės teikiamą finansinę paramą.
Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas - tai viena populiariausių priemonių.
Jauni asmenys (dažniausiai iki 40 metų), pirmą kartą kuriantys ūkį ir turintys reikiamą kvalifikaciją (ūkininko pažymėjimą ar diplomą), gali gauti solidžią vienkartinę išmoką verslo pradžiai.
Taip pat ūkininkai gali naudotis lengvatinėmis sąlygomis įsigydami kurą (dyzeliną) žemės ūkio darbams, kas sudaro reikšmingą išlaidų sutaupymą.
Atsakymai į dažniausiai užduodamus klausimus
Pradedantiesiems dažnai kyla tie patys klausimai.
- Paprastai ūkininko pažymėjimas išduodamas neterminuotam laikui. Jums nereikės jo atnaujinti kas kelerius metus, nebent keistųsi jūsų asmens duomenys arba paties dokumento reglamentavimas valstybiniu lygmeniu.
- Kursų kaina priklauso nuo mokymo įstaigos. Ji gali svyruoti nuo 100 iki 200 eurų.
- Taip, ūkininkavimas gali būti derinama veikla. Daugybė smulkiųjų ūkininkų turi pagrindinius darbus mieste ir ūkininkauja savaitgaliais ar vakarais.
- Norint gauti ūkininko pažymėjimą (dokumentą apie kvalifikaciją), žemės turėti nebūtina.
Šiuolaikinis žemės ūkis ir ateities tendencijos
Gavus ūkininko pažymėjimą ir pradėjus veiklą, svarbu suprasti, kad šiuolaikinis žemės ūkis sparčiai keičiasi.
Tai nebėra tik fizinis darbas laukuose.
Vis daugiau procesų keliasi į skaitmeninę erdvę.
Deklaruoti pasėlius, teikti paraiškas paramai gauti, vesti ūkio buhalteriją - visa tai atliekama elektroniniu būdu.
Be to, tikslioji žemdirbystė, dronų naudojimas pasėlių stebėjimui, automatizuotos fermos tampa nebe ateities vizija, o būtinybe norint išlikti konkurencingiems.
Todėl pradinis žinių bagažas, gautas kursuose ar studijų metu, yra tik pamatas.
Žvelgiant į ateitį, ekologinio ir tvaraus ūkininkavimo svarba tik augs.
Europos Sąjungos Žaliasis kursas numato didelę paramą tiems, kurie ūkininkauja darnoje su gamta, mažina trąšų naudojimą ir rūpinasi bioįvairove.
Mišeikių ekologinis ūkis - tvarios gyvulininkystės pavyzdys
Naujai veiklai įkvėpė kelionė Pagėgių savivaldybėje Nausėdų kaime įsikūrusiame Mišeikių ekologiniame ūkyje pirmieji išskirtinės šarole veislės mėsiniai galvijai pradėti auginti daugiau nei prieš dešimtmetį.
Šiandien šeimos ūkyje dirba ir tėvai, ir daug žinių iš jų jau spėję perimti vaikai.
Klientams jie parduoda mėsinius galvijus veisimui, taip pat tiekia juos stambioms mėsos perdirbimo įmonėms, o labiausiai džiaugiasi tiesiai iš ūkio vartotojams siūloma ekologiškos jautienos produkcija.
Ūkio įkūrėja Laura Mišeikienė prisimena, kad idėja auginti mėsinius galvijus gimė kelionės JAV metu, kai paragavo puikaus skonio jautienos.
Ji pasakoja, kad tuo metu Lietuvoje tokios kokybės mėsos dar beveik nebuvo.
Grįžusi namo moteris pradėjo domėtis mėsinių galvijų veislėmis ir ieškoti, kur galėtų jų įsigyti.
Pašnekovė šypsodamasi sako, kad jai pavyko pasirinkti tinkamą veislę, nors tuo metu rūpėjo ne tik galvijų laikymo sąlygos ar reikalingas pašaras, bet ir jų grožis.
L. Mišeikienė teigia, kad tada, kai kūrė savo ūkį, ekologinis mėsinių galvijų auginimas Lietuvoje dar buvo naujovė.
Todėl iš pradžių aplinkinius stebino ir net piktino šių gyvulių laikymo sąlygos, nes daliai žmonių atrodė keista, kad jie kiaurus metus praleidžia lauke.
Šiandien šarole veislės galvijai ganosi išskirtinėse, biologine įvairove turtingose Nemuno užliejamose pievose.
Todėl, nors auga šiek tiek lėčiau, gyvuliai šeriami tik ūkyje paruoštais maistingais žoliniais pašarais.
„Mums ypač svarbu dėmesys tvarumui ir poveikiui aplinkai.
Gyvename labai jautrioje zonoje, nes beveik visos mūsų pievos yra užliejamos, taip pat čia yra ornitologiniai draustiniai, saugomos „Natura 2000“ teritorijos, paukščių perėjimo vietos.
Todėl ekstensyvus gyvulių ganymas tarsi papildo šias teritorijas, nes jie saugo vietovės kraštovaizdį, prižiūri pievas, palaiko jų biologinę įvairovę ir šalia galvijų gali gyventi, veistis ir perėti gausybė paukščių“, - pasakoja ūkininkė, kurios ekologinis ūkis Baltijos šalyse jau spėjo sulaukti įvertinimų už aplinkos tausojimą.
Mišeikių ūkio įkūrėja sako, kad norint ūkininkauti ekologiškai prireikia nemažai investicijų.
Todėl bet kokia paspirtis ekstensyviam ir nepramoniniam žemės ūkiui yra labai svarbi.
Vienos iš tokių paramos formų, kuriomis pasinaudojo Pagėgių rajono ūkininkai, buvo Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programos (Programa) priemonių „Ekologinis ūkininkavimas“, „Parama „Natura 2000‘ žemės ūkio paskirties žemėje“, „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ parama.
Programos parama mokama iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Lietuvos valstybės biudžeto.
Ekstensyvus galvijų ganymas - biologinės įvairovės palaikymas ir aplinkos tausojimas.
L. Mišeikienė prisimena, kad nusprendę kurti savo verslą nei ji, nei vyras, dirbantis dar ir baldų gamybos srityje, iki tol nebuvo susiję su žemės ūkiu, neturėjo darbui reikalingos technikos.
Pasinaudoję gautomis lėšomis, Mišeikiai nusipirko gyvuliams vežti reikalingą priekabą, taip pat krautuvą ir šienavimo įrangą.
Galvijus auginanti ūkininkė tikina, kad be paramos visus šiuos įrenginius jos ūkiui būtų buvę itin sunku įsigyti.
Pirmąsias pajamas nuo to laiko, kai pradėjo auginti pirmąją šarole telyčaitę, šeima gavo tik praėjus dvejiems metams.
Todėl pašnekovė neabejoja, kad Programos parama gali tapti svarbia paspirtimi veiklą pradedančioms ar ją modernizuoti norinčioms žemės ūkio įmonėms.
Be to, paramos lėšas gali gauti ir veiklos, skirtos išsaugoti biologinę įvairovę, gerinti dirvožemio valdymą, kurti naujas darbo vietas, skatinti ekologinę žemdirbystę, didinti verslo plėtrą kaimo vietovėse bei mažinti atotrūkį tarp kaimo ir miesto.
Ekologiškai ūkininkaujanti L. Mišeikienė taip pat sako, kad gamta ir ateitimi besirūpinantys žmonės net ir nesąmoningai renkasi kelius, priartinančius juos prie tvarumo.
Sunkiau yra pakeisti požiūrį tų, kurie galvoja, kad nuo jų niekas nepriklauso.
Tačiau apie galvijus auginančius kolegas ji kalba optimistiškai, nes mato, kad jie jau dabar savo veiklą natūraliai kreipia ekologiškumo ir Europos žaliojo kurso link.
„Lietuvoje gyvulininkystės srityje nėra daug intensyvių, pramoninių ūkių, kurie nežiūri gyvūno gerovės, naudoja dirbtinius priedus.
Taip pat ir jaunimas mūsų sektoriuje jau rūpinasi tvarumu, geromis gyvulių laikymo sąlygomis ir poveikiu aplinkai.
Žinoma, šie klausimai yra visuotiniai ir su jais reikėtų dirbti visą gyvenimą nuo pat gimimo.
Norėtųsi, kad atotrūkis tarp gamtos ir žmogaus sumažėtų“, - viltingai į ateitį žvelgia ūkininkė.
Iššūkiai ir ateities planai
Nausėdų kaime gyvenanti ūkininkė sako, kad imtis tvarios gyvulininkystės paskatino ne viena priežastis.
Jai svarbios kovos su klimato kaita ir neigiamu poveikiu aplinkai idėjos, atsispindinčios ir Europos žaliajame kurse, bei tai, kokį pėdsaką ūkininkaudami palieka žemės ūkio verslai.
Taip pat, L. Mišeikienės teigimu, besivaikydami madų, žmonės kartais atitolsta nuo pamatinių dalykų, todėl norisi priminti, kad žemės ūkis gali būti draugiškas gamtai bei žmonėms.
„Mane liūdina, kai karvės yra lyginamos su automobiliais.
Iš dalies tiesa, kad žemės ūkis daro poveikį aplinkai.
Tačiau svarbus klausimas, apie kokį žemės ūkį kalbame - intensyvų, kai mažam plotui prižiūrėti reikia daug išteklių, ar mūsų atveju ekstensyvų, kai pasirūpinti dideliais plotais naudojama mažiau išteklių.
Kartais įsivaizduojama, kad suvalgius avokadą bus išsaugojamas gyvūnas.
Tačiau pamirštama, kad vaisiaus užauginimas ir atvežimas iki mūsų taip pat kainuoja ir turi savo poveikį aplinkai.
Galbūt tvariau gali būti suvalgyti kaimynystėje užaugintos vištienos nei avokadų, kuriems skiriamas plotas atima dramblių kaimenių namus“, - svarsto pašnekovė.
Visgi darbas su gyvuliais turi ir savų iššūkių.
Gali pasirodyti, kad galvijus tiesiog užtenka išvesti į ganyklas, o atėjus laikui - parsivaryti.
Tačiau L. Mišeikienė tikina, jog iš tiesų viskas yra kiek kitaip.
Ji pasakoja, kad mėsiniai galvijai skiriasi nuo pieninių karvių, kurios yra labiau pratusios prie žmogaus.
Pavyzdžiui, šarole veislės galvijai yra išsaugoję nemažai laukinių instinktų.
Iššūkiu pašnekovė vadina ir šių gyvulių stotą.
Daug dėmesio gyvuliams reikia skirti ir atėjus veršiavimosi laikui.
O kartais sunkumų kelia kasdieniniai rūpesčiai, kad iš aptvarų ištrūkę dideli galvijai nepridarytų žalos kaimynams.
Ekologinio ūkio savininkė džiaugiasi, kad nors pradėjus veiklą mėsiniai galvijai Lietuvoje nebuvo labai populiarūs, o žmonės neturėjo gilių jautienos valgymo tradicijų, tačiau šiandien situacija keičiasi.
Vis daugiau jų supranta, kaip mėsiniai galvijai turi būti auginami ir kad tam prireikia laiko.
„Žmonės jau yra pažengę ir susipažinę su mūsų veikla.
Nors vartojimo apimtys nėra didelės, tačiau matau augimo tendencijas.
Džiugina ir tai, kad vis labiau populiarėja prekyba iš ūkio.
Tada vartotojai žino savo produkcijos augintojus, drauge su šeimomis gali netgi įsiprašyti pas ūkininkus į svečius ir pasižiūrėti, kaip ir kokiomis sąlygomis auga gyvuliai“, - sako tvaraus ūkio savininkė.
Ateityje Mišeikių ūkio kūrėjai nori dar artimiau bendrauti su klientais ir dalytis su jais turimomis žiniomis.
Ūkininkų vizija - sieti savo ūkio veiklą su agroturizmu ir prisidėti prie žmogaus bei gamtos ryšio atkūrimo, nes tai ateityje bus ypač aktualu.
Šią idėją paskatino užsienyje pamatyti panašių verslų pavyzdžiai bei prieš kelerius metus Mišeikių ūkyje apsilankę pradinių klasių moksleiviai.
„Susitikimas su vaikais man paliko didelį įspūdį.
Mačiau, kad jie yra labai susidomėję ir tai mane užvedė ant kelio.
Užsienyje yra daug ūkių, į kuriuos gali atvykti iš anksto susitarę žmonės.
Čia lankytojams aprodomi gyvuliai, augalai, organizuojamos degustacijos.
Atsižvelgus į mūsų ūkio dydį ir tai, kokioje įdomioje, vaizdingoje teritorijoje gyvename, norėtųsi eiti link to.
Norime žmones supažindinti su žemės ūkio poveikiu aplinkai ir parodyti, kad šis sektorius nėra teršėjas.
Taip pat tikimės priminti, kad rinkdamasis produktą, žmogus pagalvotų, jog galbūt verta įsigyti brangesnę prekę, jei jos pagaminimas palieka mažesnę dėmę aplinkoje“, - ateities planais dalijasi L. Mišeikienė, šešerius metus dirbusi ir Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijoje.