Šiame straipsnyje aptariami reikalavimai galvijų laikymo patalpoms, siekiant užtikrinti gyvulių gerovę, sveikatą ir produktyvumą. Reikalavimai taikomi laikymo vietoms, kuriose yra laikomi galvijai, avys ir (ar) ožkos, taip pat naujai įrengiamoms laikymo vietoms.
Pagrindiniai reikalavimai ir nuostatos
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) kontroliuoja šių reikalavimų vykdymą. VMVT sprendimai ir pareigūnų veiksmai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Laikymo vietoje arba laikymo patalpose turi būti įrengta darbuotojų ir lankytojų persirengimo vieta ir sudaryta galimybė nusiplauti rankas ir išdezinfekuoti batus.
Galvijai, avys ir (ar) ožkos į jų laikymo vietą atvežami ir iš jos išvežami išvalytomis ir išdezinfekuotomis transporto priemonėmis, skirtomis galvijams, avims ir (ar) ožkoms pervežti, nepažeidžiant 2004 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1/2005 reikalavimų. Vežamus galvijus, avis ir (ar) ožkas turi lydėti atitinkamas dokumentas, kaip nustatyta 2019 m. gruodžio 17 d. Komisijos deleguotajame reglamente (ES) 2020/688.
Rekomenduojama registruoti laikymo patalpų lankytojus, turėjusius tiesioginį kontaktą su galvijais, avimis ir (ar) ožkomis, popieriniame arba elektroniniame žurnale. Laikymo vietoje susidarę šalutiniai gyvūniniai produktai būtų tvarkomi vadovaujantis 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1069/2009. Gaišenos į šalutinių gyvūninių produktų tvarkytojo transporto priemonę būtų pakraunamos taip, kad ši transporto priemonė neįvažiuotų į laikymo patalpas.
Mikroklimato rodikliai ir jų svarba
Gyvulio organizmą tiesiogiai veikia patalpos mikroklimatas. Jį sudaro patalpoje esanti temperatūra, drėgmė, oro judėjimo greitis, įvairios dujos, dulkės, mikroorganizmai, patalpų apšvietimas. Vieni netinkamo mikroklimato faktoriai gali silpninti organizmo atsparumą, kiti - veikti gyvulio šilumos bei medžiagų apykaitą, iššaukdami gyvulio fiziologinių procesų sutrikimą.
Blogos kokybės pieno priežastimi dažnai yra patalpų ore esantys mikroorganizmai, dulkės, įvairios dujos, blogas apšvietimas melžimo metu. Patalpų mikroklimatui reikšmės turi klimatinės sąlygos, tvartų konstrukcijos ir statybai panaudotos medžiagos, oro apykaita tvarte, gyvulių skaičius, mėšlo ir srutų tvarkymas, drėgmė, įvairios dujos.
Aplinkos temperatūra
Labai pakilus aplinkos oro temperatūrai ir santykiniam oro drėgniui, smarkiai sumažėja šilumos išskyrimas konvekcijos būdu, tada sutrinka termoreguliacija ir organizmas perkaista. Norint, kad gyvuliai neperkaistų, tvartuose reikia sumažinti santykinį oro drėgnį, padidinti oro judėjimo greitį. Geriausia aplinkos temperatūra gyvuliams yra 7-20 °C. Kai aplinka įkaista iki 25 °C, jie gali patirti šilumos stresą. Kada santykinis oro drėgnis didėja, šilumos stresą sukelianti temperatūra mažėja.
Normali gyvulio organizmo temperatūra yra 38,5 °C. Aplinkos temperatūra, veikdama organizmą per nervų receptorius, sukelia fiziologinių mechanizmų reakcijas, dėl kurių priklausomai nuo dirgiklio pobūdžio (šaltis ar karštis) sumažėja arba padidėja šilumos gamyba ir jos išskyrimas į aplinką. Paprastai gyvulys šilumą išskiria ją išspinduliuodamas. Kuo didesnis oro ir kūno temperatūrų skirtumas, tuo efektyviau atiduodama šiluma. Kai šis skirtumas sumažėja (pakyla oro temperatūra), sustiprėja kiti (natūralūs) šilumos atidavimo būdai, tuomet 80-90 proc. šilumos gyvulys išskiria giliai kvėpuodamas ir prakaituodamas.
Kai karvei prasideda karščio stresas, tada neigiamai veikia pieno produkciją, reprodukciją ir bendrą sveikatos būklę. Labiausiai į karščio stresą sureaguoja tos karvės, kurios yra labiausiai produktyvios. Kuo karvė produktyvesnė, tuo ji pagamina daugiau šilumos, kadangi intensyviau vyksta metaboliniai procesai.
Kai karves veikia neigiami klimatiniai faktoriai, tai produkcija gali sumažėti nuo 3 iki 10 proc. Kai aplinkos temperatūra yra 35 °C, pieno produkcija sumažėja 33 proc., o kai temperatūra yra 40 °C, pieno produkcija krinta iki 50 proc.
Oro drėgnumas
Norint sumažinti santykinį drėgnumą uždarose patalpose, reikia laiku apšildyti tvartų statybines konstrukcijas, vartoti sausą kraiką, reguliariai šalinti mėšlą. Drėgmę mažina tvarkingai ir gerai veikianti ventiliacija. Dažnai, ypač senuose tvartuose, yra per šilta ir per drėgna. Tokia aplinka labai palanki terpė mikroorganizmams daugintis.
Jei nepavyksta pašalinti šilumos pro aukščiausią pastato vietą (kraigą), susidaro kondensatas. Tai padidina oro drėgnį tvarte. Jeigu oras atšąla, tuomet susikondensavę vandens lašai pradeda kristi ant gyvulių ir guoliaviečių. Atsiradusi drėgmė sukuria palankias sąlygas bakterijoms daugintis. Jei šiltas oras yra pašalinamas pro stogo angas, tai pro šoninių sienų tarpus patenka šviežias oras. Toks oro pasikeitimas tvarte turi būti visą laiką.
Oro judėjimo greitis
Kai aplinkos oro temperatūra aukšta, oro srautai apsaugo gyvulius nuo perkaitimo, o kai žema - padidėja gyvulių peršalimo galimybė. Nešildomuose tvartuose oro judėjimo greitis tinkamiausias nuo 0,15 iki 0,3 m/s, šildomuose - 0,5 m/s, esant optimaliai temperatūrai ir drėgmei. Vasarą oro judėjimo greitis padidinamas iki 0,5-1,6 m/s.
Oro dulkėtumas
Labiausiai dulkės kenkia kvėpavimo organams. Dulkių sudėtis labai įvairi: be pašarų ir išdžiūvusių ekskrementų dalelių, suragėjusių odos epitelio ląstelių, jose būna kombinuotų pašarų sudedamųjų dalių, mikroorganizmų, grybų ir jų veiklos produktų (endotoksinų, mikotoksinų). Oro dulkėtumas labai padidėja šeriant gyvulius sausais pašarais.
Kenksmingos dujos karvidėse
Pačios svarbiausios ir kenksmingiausios dujos, randamos gyvulininkystės pastatuose, yra amoniakas (NH3), vandenilio sulfidas (H2S ), anglies dioksidas (CO2), metanas (CH4) ir azoto oksidas (N2O ).
Pūvant organinėms medžiagoms, tokioms kaip mėšlas, pakratai, srutos, į orą išsiskiria NH3 ir H2S dujos, taip pat indolas, skatolas, ketonai, riebiosios rūgštys, etanolis, metanolis, propanas, butanas, heksanas, organinės rūgštys. Šiltnamio efektą sukeliančios dujos - metanas ir azoto oksidas labiau išsiskiria mėšlą laikant anaerobinėmis sąlygomis.
Anglies dioksidas
Anglies dioksidas (CO2) - bespalvės, bekvapės, nedegios, sunkesnės už orą dujos. Tai yra medžiagų apykaitos produktas. Didžiausias jų kiekis patalpose susidaro kvėpuojant gyvuliams. Jei CO2 kiekis pakiltų 0,5-1 proc., galimas gyvulių apsinuodijimas. Mirtina koncentracija - 12-14 proc. Tvartuose CO2 kiekis neturėtų viršyti 0,2-0,25 proc.
Amoniakas
Amoniakas (NH3) yra dujinis azoto ir vandenilio junginys, labai tirpus vandenyje. Gyvulių šlapime karbamidas yra pagrindinė azoto sudedamoji dalis. Didėjant temperatūrai, amoniako emisija didėja, nes aukšta mėšlo temperatūra didina vandeninio amoniako susidarymą. Jeigu gyvūnai ilgesnį laiką kvėpuoja nors ir nedaug amoniako turinčiu oru (koncentracija 0,1g/m3), gali sutrikti jų sveikata ir sumažėti produktyvumas. Ribinė NH3 koncentracija suaugusių gyvulių patalpose - 20 mg/m3. Mirtina dozė - 3 mg/l. Norint mažinti amoniako išskyrimą į aplinką, reikia, kad gyvulio organizmas geriau pasisavintų proteinus.
Prietaisai mikroklimatui įvertinti
Oro temperatūra ir santykinis drėgnis registruojami kas valandą temperatūros-drėgnio programuojamais autonominiais matuokliais MicroLite LITE5032P-RH. Oro greitis matuojamas sparneliniu anemometru. Amoniako ir anglies dvideginio dujų koncentracija tvarte matuojama nešiojamu dujų analizatoriumi Aeroqual Series 500.
Tvarto vėdinimas
Geras tvarto vėdinimas - svarbi gyvulių gerovės sąlyga. Vėdinimo sistemos paskirtis - užterštą vandens garais, kenksmingomis dujomis, mikrobais, dulkėmis, o vasarą ir pertekline šiluma, patalpos orą pakeisti šviežiu lauko oru ir vienodai, be skersvėjų paskirstyti jį gyvulių zonoje.
Efektyvus vėdinimas yra toks, kai į tvartą visu patalpos ilgiu įeina pakankamai ir vienodai šviežio oro. Nuolat tiekiamas šviežias oras naikina ligų sukėlėjus, skatina didesnius priesvorius, primilžius. Laikant gyvulius tvarte ir per karščius, oras turėtų pasikeisti kas 2 minutes. Vėdinimo tikslas yra užtikrinti sveiką aplinką gyvuliams.
Per kraigo plyšį žiemą pašalinamas visas, o vasarą dalis užteršto oro. Kuo didesnis stogo nuolydis ir aukščiau kraigo plyšys, tuo greičiau oras kyla į viršų ir tvartas geriau vėdinasi. Švariam orui įeiti reikia kuo daugiau angų ir jos patalpoje išdėstomos tolygiai tam, kad šviežias oras geriau susimaišytų su patalpos oru ir į gyvulių laikymo zoną patektų sušilęs.
Be natūralios traukos ventiliacijos dar gali būti naudojama mechaninė vėdinimo sistema. Ventiliatoriai užtikrina gryno oro cirkuliaciją, apsaugo galvijus nuo šilumos smūgio bei pastate sumažina musių, amoniako ir drėgmės kiekį. Ekonomiška sistema - derinanti natūralų ir mechaninį vėdinimą. Naudojant mechaninę vėdinimo sistemą, būtina numatyti avarinę natūralaus vėdinimo sistemą, kuri garantuotų gyvulių sveikatą ir gerovę sugedus pagrindinei sistemai. Taip pat reikia įrengti aliarminę signalizaciją, kuri įsijungtų, kai vėdinama nepakankamai.
Efektyvus apšvietimas tvarte
Trumpėjant dienoms, mažėja natūralaus apšvietimo trukmė, o tinkamas apšvietimas tvarte pagerina karvių priežiūrą, užtikrina saugesnę ir malonesnę darbo aplinką. Tinkamai apšvietus tvartą, galima užtikrinti teigiamą šviesos poveikį karvėms, be to, apšviestoje aplinkoje kiekvienas gyvulys jaučiasi ramesnis. Todėl rudenį ir žiemą tvartuose būtina naudoti dirbtinės šviesos šaltinius, siekiant pailginti šviesos laiką.
Tvarte, kuriame laikomos melžiamos karvės, rekomenduojamas 16 val. šviesos ir apie 8 val. tamsos periodas per dieną. Apšvietimo intensyvumas tvarte turėtų būti: garduose 50 Lx, šėrimo vietoje - 75, visame tvarte - 200 Lx ir ne daugiau, vidutiniškai nuo 75 iki 100 Lx. Geras sprendimas - įrengti, dengiant stogą, skaidrius stoglangius.
JAV mokslininkai pastebėjo, kad tvartuose įrengti LED šviestuvai teigiamai veikia karvių produktyvumą. Neseniai Oklahomos universitete (JAV) atliktas bandymas įrodė, kad gyvulių laikymo patalpose fluorescencines lempas pakeitus LED šviestuvais, karvių primilžiai padidėjo 6 proc.
Gyvūnų gerovė
Gyvūnų teises ir laisves gina ne tik Europos Sąjungos šalių gyvūnų globos konvencijos, bet ir Lietuvos įstatymai. Pagrindinis mokslininkų, nagrinėjančių gyvūnų gerovę, uždavinys - išsiaiškinti, kokie kriterijai lemia kiekvieno gyvūno gerovę. Gyvūnų gerovė gali būti vertinama trimis klasikiniais įvertinimo metodais: fiziologiniu (hormonų ir imuninio atsako); gyvūnų elgsenos; gyvūnų produktyvumo.
Vadinamosios penkios didžiosios gyvulių laisvės yra šios:
- turėti „namus“ ir nesikankinti dėl netinkamos temperatūros ar kitokio fizinio nepatogumo;
- turėti galimybę natūraliai vystytis ir elgtis pagal prigimtį;
- nekentėti skausmo dėl ligų ir žaizdų;
- nebadauti, gauti geros kokybės maisto ir vandens;
- gyventi be baimės ir baigti gyvenimą be kančių.
Šias laisves galima įvardyti kaip gyvūno pagrindinių poreikių tenkinimą. Pagal tai įvertinama fiziologinė, natūralios elgsenos ir psichikos būklė. Jas turėtų žinoti gyvūno savininkas ar jį prižiūrintis asmuo.
Šėrimas
Galvijai daug valandų per dieną praleidžia ėsdami. Svarbiausia, kad racionas atitiktų mitybos reikmes. Karvės, kaip ir kiti gyvuliai, mėgsta pastovumą, todėl pašarų reikia pagaminti tiek, kad jų užtektų. Nevertėtų dažnai keisti ir pašarų sudėties. Jei gyvuliai pašarų gauna ribotai, karvidėje turi būti įrengta pakankamai šėrimo vietų visiems galvijams ėsti vienu metu. Taip bus išvengta konkurencijos ir agresyvaus elgesio.
Laikymas ir priežiūra
Svarbu, kad kiekvienas gyvulys būtų laikomas, šeriamas ir prižiūrimas, atsižvelgiant į jo rūšį, amžių, fiziologiją ir elgseną. Taigi tvartas turi būti švarus, šviesus, sausas, apsaugotas nuo skersvėjo. Tvarte turėtų būti įrengta gera ventiliacija, kad gyvuliai kvėpuotų gaiviu oru. Karvidėje reikia įrengti tokią grindų dangą, kuri nežeistų ir nevargintų. Nepriklausomai nuo gyvūnų rūšies, jam turi būti užtikrinta minimali erdvė. Kai gyvulių tankis viršija rekomenduojamus standartus, jie jaučia diskomfortą.
Judėjimo laisvė ir etologija
Gyvūno judėjimo laisvė, atsižvelgiant į jo rūšį, turi būti nevaržoma. Jei norime, kad gyvulys jaustųsi kuo geriau, reikėtų pasirinkti (jei yra galimybė) besaičio laikymo sistemą. Tai galvijo prigimčiai artimiausia technologija, nes karvės tvarte gali laisvai vaikščioti. Dar geresnė laikymo sistema - kai gyvuliams sudaromos sąlygos išeiti į mociono aikšteles.
Sveikata
Nesveikais ir sužeistais gyvūnais reikia nedelsiant pasirūpinti. Jeigu jų būklė nepagerėja, būtina kuo greičiau kreiptis į veterinarijos gydytoją. Jei reikia, nesveiki ar sužeisti gyvūnai atskiriami ir laikomi atskiroje patalpoje.
Elgesys su gyvūnais
Norint įdiegti gyvūnų gerovės reikalavimus, svarbu tinkamai su jais elgtis. Žmonių buvimas tvarte neturėtų sukelti baimės arba streso. Bandos prižiūrėtojas turi lankyti gyvulius kiekvieną dieną ir stebėti kiekvieno iš jų elgseną ir sveikatą. Tai stiprina prižiūrėtojo ir gyvulio ryšį.
Tvartinė-ganyklinė ir tvartinė laikymo sistemos
Galvijų fermose gali būti dvi laikymo sistemos: tvartinė-ganyklinė, kai gyvuliai žiemą laikomi tvarte, o šiltuoju metų laiku - ganykloje, ir tvartinė sistema, kai galvijai visus metus laikomi tvarte. Tvartinė-ganyklinė sistema pranašesnė tuo, kad ganymo metu ūkyje sumažėja darbų, didžiąją dalį pašarų gyvuliai gauna iš kultūrinės ganyklos, sumažėja papildomai gaminamų pašarų kiekis.
Nepriklausomai nuo laikymo sistemos, tvartuose laikomi galvijai gali būti laikomi pririšti ir palaidi. Saitinis laikymo būdas. Taikant šį laikymo būdą, karvės tvartuose yra rišamos. Palaidas laikymo būdas - kai gyvuliai laikomi be pririšimo.
Karvių saitinio laikymo patalpos perdarynių matmenys turi būti ne mažesni už pateiktus 1 lentelėje.
| Gyvulių grupė | Karvių aukštis ties ketera, m | Guoliavietės plotis, m | Guoliavietės ilgis, m |
|---|---|---|---|
| Karvės | 1,20 - 1,30 | 1,10 - 1,20 | 1,80 - 1,90 |
| Telyčios | 1,10 - 1,20 | 1,00 - 1,10 | 1,70 - 1,80 |
Atsižvelgiant į taikomą technologiją, gyvuliams šerti įrengiamos ėdžios arba šėrimo stalas. visais atvejais pašarų išdavimo technika neturi važiuoti per išdalytus pašarus. Ėdžių ar šėrimo stalo dugnas turi būti bent 5 cm pakilęs virš karvės stovėjimo vietos.
Laikant karves pririštas ir gaunant kraikinį mėšlą, vienam gyvuliui reikia 1 - 2,5 kg kraiko per parą. Kraikui naudojami šiaudai, medžio pjuvenos bei drožlės ir durpės. Bet kurios rūšies kraikas turi būti ne drėgnesnis kaip orasausis, neturi būti sugedęs ir užterštas. Šiaudai turi būti pašarinės kokybės.