Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba siekia skatinti sąžiningo verslo konkurenciją maisto tvarkymo srityje, prisidėti prie regionų plėtros ir sudaryti palankesnes sąlygas kurtis ir plėstis smulkiam verslui, skatinti vietinių maisto produktų gaminimą ir vartojimą, kai produkcija gaminama atsakingai, nedideliais kiekiais, laikantis esminių higienos reikalavimų.
2019 m. gruodžio 12 d. įsigaliojo mažais kiekiais iš augalinių maisto produktų gaminamų gaminių tvarkymo higienos reikalavimai, skirti smulkiems augalinių maisto produktų gamintojams.
Viena esminių sąlygų - vietiniams raugintų, sūdytų ar marinuotų daržovių ar grybų gamintojams, sulčių ar aliejų spaudėjams, kavos, arbatos ar prieskonių gamintojams, reikia gerokai mažiau investicijų, įrengiant produkcijos gamybai skirtas patalpas.
Smulkiesiems gamintojams vienoje patalpoje leidžiama vykdyti visus gamybos etapus, jeigu išvengiama kryžminės taršos ir gamybos etapai atskiriami laiko ir vietos atžvilgiu, neįrengti darbuotojams tualetų, jei yra sudarytos sąlygos naudotis netoli gamybos patalpų esančiais tualetais, paviršiams plauti ir valyti gali būti naudojamos įprastos buityje naudojamos valymo ir plovimo priemonės.
Be to, gamybos proceso metu gali būti naudojamas medinis inventorius, tekstilės gaminiai, tačiau jie turi būti tinkamai prižiūrimi ir laiku atnaujinami. Visuose gamybos etapuose turi būti švaru ir laikomasi higienos taisyklių.
Gamybos proceso metu gamintojai turi užtikrinti, kad maisto saugos reikalavimų būtų laikomasi visais gaminių gamybos etapais: įvertinti žaliavų kokybę, stebėti jų laikymo sąlygas, vykdyti tinkamą šiluminį apdorojimą, kontroliuoti gaminių laikymo sąlygas ir gaminių pateikimą galutiniams vartotojams.
Jei gamybos metu bus naudojamas viešai tiekiamas geriamasis vanduo, turi būti atliekami mikrobiologiniai geriamojo vandens tyrimai. Tuo atveju kai bus naudojamas geriamasis vanduo iš individualaus gręžinio ar šachtinio šulinio, be mikrobiologinių tyrimų dar turi būti atliekami cheminiai geriamojo vandens tyrimai.
Dažnai veiklą pradedantiems gamintojams daug rūpesčių sukelia reikalavimas paruošti ir maisto produktų etiketėje nurodyti maistingumo deklaraciją. Smulkūs augalinio maisto gamintojai savo produkciją tiekiantys tik vietinei rinkai nedideliais kiekiais nuo šio įpareigojimo yra atleisti.
Tai reiškia, kad mažais kiekiais gaminantiems augalinius maisto produktus nereikia atlikti jų gaminamų produktų maistingumo laboratorinių tyrimų ir vertinimų, spausdinti papildomų ženklinimo etikečių.
Primename, kad maisto tvarkymo subjektai, siekdami vykdyti negyvūninio maisto gamybos veiklą ir tiekti maisto produktus rinkai, privalo veiklą registruoti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto tvarkymo subjektų registre.
Kryžminės taršos prevencija
Maisto tvarkymo higiena - tai visuma veiksmų, padedančių išvengti kryžminės taršos.
Jeigu šeimininkė užtikrintų virtuvėje kryžminės taršos nebuvimą - protrūkių taip pat nekiltų. Atrodo kiek nedaug tereikia, kad kiekvienas iš mūsų šiek tiek pasistengtų nesugadinti sveikatos kitam besimaitinančiam virtuvėje šeimos nariui, tuomet ir pinigėlių daugiau sutaupytume (nereikalingi vaistai) ir ašarų nematytume (vaikas vemia, viduriuoja, mama verkia).
Dar norėtume priminti dėl namuose netinkamai atliekamos gaminamų patiekalų degustacijos. Šeimininkė į gaminamą patiekalą įdeda druskos, prieskonių, maistą degustuoja/ragauja, o tą patį jau aplaižytą šaukštą pamiršta įdėti prie nešvarių indų, taip sudarydama dar vieną papildomą galimybę kryžminei taršai atsirasti, taip susargdina kitus šeimos narius.
Kaskart gaminamo produkto ragavimui turi būti paimamas naujas švarus šaukštas ar kitas švarus įrankis.
Visas naudojamas virtuvinis inventorius, indai, įrankiai po kiekvieno panaudojimo turi būti švariai išplaunamas bei sudedamas į lentynas išdžiūvimui.
Kiekvienam šeimos nariui nuo mažų dienų įskiepykite įprotį - prieš kiekvieną valgį ar maisto gaminimą plautis rankas.
Maisto sauga - tai visuma sąlygų ir veiksmų, užtikrinančių, kad vartojamas maistas būtų sveikatai saugus, nesukeltų ligų ar apsinuodijimų.
Maisto saugos principai reglamentuoja visą grandinę - nuo maisto žaliavų gamybos, jų perdirbimo, transportavimo, pateikimo į rinką iki galutinio vartojimo.
Svarbūs aspektai:
- Visa maisto gamyba ir tiekimas yra griežtai reglamentuojami teisės aktais.
- Kiekvienas maisto tvarkymo subjektas yra atsakingas už jo tiekiamo maisto saugą.
- Institucijos privalo užtikrinti atsekamumą.
- Su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų saugumas.
- Šiuolaikinė maisto saugos sistema neapsiriboja vien kontrole - ji taip pat apima prevenciją, mokymą, nuolatinį tobulinimą ir bendradarbiavimą tarp atsakingų institucijų, gamintojų ir vartotojų.
Maisto ruošimo patalpos turi būti švarios, lengvai valomos, be nereikalingų daiktų. Paviršiai, ant kurių ruošiami produktai, turi būti lygūs, atsparūs vandeniui ir dezinfekcijai. Įranga turi būti reguliariai valoma, tikrinama dėl gedimų.
Kenkėjų - nariuotakojų (pvz., musių, tarakonų) ir graužikų (pvz., pelių, žiurkių) - kontrolė yra būtina, nes jie gali pernešti patogenus, užkrėsti produktus, palikti išmatas ar sukelti kitą taršą. Visos angos, per kurias jie gali patekti (langai, durys, ventiliacijos), turi būti apsaugotos tinkleliais ar kitomis priemonėmis.
Jei subjektas pastebi, kad jo tiekiamas produktas gali būti nesaugus (dėl pasibaigusio galiojimo, netinkamos laikymo temperatūros ar taršos), jis turi nedelsdamas nutraukti jo tiekimą, informuoti atsakingas institucijas ir vartotojus, bei išimti tokį produktą iš prekybos.
Maisto likučiai turi būti išmetami į specialius konteinerius su dangčiais, jie turi būti reguliariai valomi, išvežami ir laikomi atskirai nuo gamybos patalpų. Negalima maišyti organinių atliekų su pakuotėmis ar pavojingomis atliekomis (pvz., chemikalais).
Apibendrinant, maisto tvarkymo subjektų higienos reikalavimai yra esminė prevencinė priemonė užtikrinti maisto saugą ir kokybę.
RVASVT pagrindas - tai principas, kad maisto sauga turi būti užtikrinama viso proceso metu - nuo žaliavų gavimo iki galutinio produkto pateikimo vartotojui.
Per maistą plintančių ligų prevencija prasideda nuo pagrindinių higienos taisyklių laikymosi.
Kitas labai svarbus aspektas - tinkamas maisto ruošimas. Tai reiškia ne tik pakankamą terminį apdorojimą, bet ir laikymą tinkamomis temperatūromis. Šaltai laikytini produktai turi būti laikomi žemesnėje nei +6 °C temperatūroje, o karšti - virš +60 °C.
Svarbi ir žaliavų kontrolė: naudoti tik šviežius produktus, žiūrėti galiojimo datas, patikrinti tiekėjus, laikytis tinkamų laikymo sąlygų. Jei yra abejonių dėl produkto šviežumo ar kilmės - geriau jo nenaudoti.
Apibendrinant - per maistą plintančios ligos yra dažnos, tačiau jų galima išvengti, jei laikomasi higienos, gamybos saugos, temperatūrinių režimų ir tinkamai organizuojamas darbas.
Racionali mityba - vienas svarbiausių žmogaus sveikatos palaikymo veiksnių.
Todėl šiandien raginama mažinti riebalų, cukrų ir druskos kiekį ne tik etiketėse, bet ir realiai keičiant receptūras - naudoti natūralius prieskonius vietoje druskos, mažinti saldiklių, riebių padažų kiekį, keptus patiekalus keisti troškintais ar garintais.
Apibendrinant - mažesnis riebalų, cukrų ir druskos kiekis maiste yra ne tik mitybos tendencija, bet ir būtinybė.
Informaciją parengė: Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Utenos departamento vyriausioji specialistė-maisto produktų inspektorė Renata Cicėnienė.
| Institucija | Teisės aktas | Ryšys su ES teisės aktais |
|---|---|---|
| Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba | Įsigalioja 2004-05-01, Negalioja nuo 2006-01-01 | Direktyva Nr. 1992/46, Celex Nr. ir kt. |
| Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija | Įsigalioja 2010-01-01, Negalioja nuo 2012-12-01 | Direktyva Nr. 2009/10, Celex Nr. |
RVASVT principai (Rizikos veiksnių analizės ir svarbiųjų valdymo taškų sistema)
tags: #gamybiniu #patalpu #plotu #modeliavimas #isvengiant #kryzmines