„Kas čia dabar man darosi?“ Lengvai susverdėję ar pradėjus suktis galvai mes labai išsigąstame ir sutrinkame. Dėl galvos svaigimo mes netenkame saugumo jausmo. Galvos svaigimas mums įvaro baimės.
Galvos svaigimas - antroji priežastis po galvos skausmo, dėl kurio pacientai dažniausiai kreipiasi į gydytoją. Ypač - moterys. Dažniausiai šiuos negalavimus galima lengvai išgydyti. Net jei visa tai trunka trumpai, vis tiek būna labai nemalonu. Pasaulis sukasi arba po kojomis ima siūbuoti žemė.
Jeigu tai pasitaiko retai arba jūs žinote, kad gali apsvaigti galva keliantis rytą iš lovos, nėra jokio pagrindo nerimauti, - tvirtina neurologai. Bet jeigu svaigimo priepuoliai užeina dažnai arba užtrunka valandas, būtina kreiptis į gydytoją. Galime iš karto nuraminti: galvos auglys tokiais atvejais nustatomas labai retai.
Galvos svaigimą esame patyrę kiekvienas, tačiau dažni galvos svaigimo epizodai, nesvarbu, truktų kelias sekundes ar ilgiau, signalizuoja apie vestibuliarinę disfunkciją. Pirmiausia svarbu suprasti, kad galvos svaigimas yra tik simptomas, atsirandantis dėl įvairių veiksnių. Dažnai šie veiksniai gali būti išoriniai, kaip, pavyzdžiui, supimas mašinoje. Tačiau kartais, galvos svaigimas signalizuoja apie kur kas rimtesnes priežastis ir sveikatos sutrikimus.
Kaip atsiranda galvos svaigimas?
Kol mūsų kūnas funkcionuoja gerai, nė nepastebime, kaip pusiausvyros organas vidinėje ausyje (vestibiuliarinis aparatas), akys, smegenys ir judėjimo aparatas sutartinai palaiko mūsų pusiausvyrą. Kai svaigsta galva, vadinasi, laikinai sutriko vienas šių organų arba kelių sąveika.
Svaigimas - tai pusiausvyros praradimo pojūtis. Periferinis vestibulinis svaigimas - dažniausiai pasitaikantis svaigimo tipas. Jis išsivysto pažeidus vidinę ausį (labirintą) arba vestibulinį ar klausos nervą. Centrinis vestibulinis svaigimas - retesnis, susijęs su galvos smegenų veiklos sutrikimais. Jis gali atsirasti dėl infekcijos, insulto ar galvos smegenų traumos.
Mūsų vestibulinę sistemą sudaro vidinė ausis (labirintas), pusiausvyros nervai ir smegenų vestibuliniai centrai. Jei galvos svaigimas kyla iš vestibulinių takų, jis yra sukamojo pobūdžio, žmogui atrodo, kad jį pykina, galvos svaigulys yra lydimas vėmimo. Lengvo pobūdžio nestabilumas ir pusiausvyros sutrikimas yra nesukamojo pobūdžio (kai nėra pojūčio, kad sukasi aplinka). Tai dar vadinama ortostatiniu galvos svaigimu, kuris neturėtų kelti didelio susirūpinimo, tačiau visuomet verta pasikonsultuoti su gydytoju.
Dažnos galvos svaigimo priežastys:
- Akustinė neuroma: akustinė neuroma yra gerybinis prieanginio sraigės nervo, atsakingo už informacijos apie aplinkos garsus ir galvos padėtį, navikas.
- Autoimuninė vidinės ausies liga: ši liga atsiranda dėl klaidingai veikiančios imuninės sistemos, kai gynybinės sistemos pradeda atakuoti kūno ląsteles, veikiančias ausį.
- Gerybinis paroksizminis galvos svaigimas: tai trumpalaikis ir epizodinis galvos svaigimo priepuolis, kurį sukelia galvos judesiai, dažniausiai pasireiškiantis galvos svaigimu ir nistagmu (akies nevalingas, pasikartojantis judėjimas). Tai yra viena dažniausių galvos svaigimo priežasčių, net 39 proc.
- Cholesteatoma: tai lėtinis vidurinės ausies uždegimas, kurio metu vidurinėje ausyje formuojasi daugiasluoksnis ragėjantis epitelis vidurinėje ausyje.
- Vestibulinis neuronitas: prieanginio sraigės nervo uždegimas, sukeliantis stiprų galvos sukimąsi.
- Mal de Debarquement sindromas (MdDS): retas sutrikimas, dažniausiai pasireiškiantis po ilgalaikio pasyvaus judesio, pvz., skrydžio lėktuvu ar kruizo laivu.
- Menjero liga: būklė, kurią sukelia padidėjęs skysčių kaupimasis vidinėje ausyje.
- Perilimfinė fistulė: ovalaus lango plyšimas, mažos anatominės struktūros, atskiriančios vidurinę ausį nuo skysčiu užpildytos vidinės ausies.
- Nevestibuliarinės galvos svaigimo priežastys gali būti netiesiogiai susijusios su vestibuliarinės sistemos veikimu.
- Karotidinio sinuso refleksas: karotidinio sinuso refleksas reguliuoja kraujospūdį, sutraukdamas apatinių galūnių kraujagysles ir plėsdamas galvos kraujagysles sumažėjus kraujospūdžiui miego arterijoje.
Stiprus galvos svaigimas gali būti susijęs su vidinės ausies sutrikimais, tokiais kaip laisvi akmenys vidinėje ausyje arba Ménière liga. Kraujospūdžio svyravimai arba bloga kraujo apytaka taip pat gali sukelti galvos svaigimą. Anemija yra būklė, kai organizme yra nepakankamai raudonųjų kraujo kūnelių arba hemoglobino. Tai gali sukelti galvos svaigimą dėl nepakankamo deguonies tiekimo smegenims.
Taip pat, galvos svaigimas gali būti sukeliamas ne tik įvairių sveikatos problemų, bet ir įvairių išorinių veiksnių:
- Greitas judėjimas ir posūkiai, pavyzdžiui, staigus automobilio stabdymas arba kėlimasis iš gulto.
- Erdvinis aplinkos dezorientavimas, dažnai pasireiškiantis po ilgo skrydžio arba kruizo laivu.
- Įvairūs vaizdiniai arba ilgalaikė koncentracija į ekraną gali sukelti svaigimą.
Kartais svaigimu klaidingai įvardijamas bendras silpnumas, dėmesio koncentracijos sutrikimas, pervargimas, neišsimiegojimas ar reguliaraus fizinio aktyvumo trūkumas. Tikrojo galvos svaigimo priežastys yra įvairios. Dažniausiai galva svaigsta dėl periferinės vestibulinės sistemos ir vidinės ausies pažeidimo. Tokiu atveju žmogus gali sirgti vestibuliniu neuritu, Menjerio liga arba gerybiniu paroksizminiu poziciniu galvos svaigimu.
Neretai svaigimo priežastimi tampa ir galvos smegenų ligos, kurių metu pažeidžiama centrinė vestibulinė sistema. Tai tokie susirgimai, kaip migrena, galvos smegenų kraujotakos ligos, epilepsija ar išsėtinė sklerozė.
Svaigstanti galva gali būti įspėjimas ir apie rimtą ligą, pavyzdžiui, galvos smegenų kraujotakos sutrikimą. Šią ligą lydi ir tokie požymiai, kaip rankų bei kojų silpnumas arba aptirpimas, sutrikusi kalba, rijimas, atsiradusi veido asimetrija. Žmogui gali dvejintis, kankinti labai stiprus galvos skausmas ir panašiai. Galvos smegenų kraujotakos sutrikimas nėra dažna svaigimo priežastis, bet ji - labai pavojinga, todėl pajutus tokius negalavimus būtina nedelsiant kreiptis į medikus.
Kvėpavimo ar širdies nepakankamumas, padidėjęs kraujospūdis ar mažakraujystė taip pat gali būti lydimi svaigimo. Galva gali svaigti ir dėl apsinuodijimo alkoholiu, vaistais. Taip pat dėl didelio streso, jaučiant nestabilumą, apkvaitimą ar baimę nukristi. Nerimo sukeltas svaigulys neretai kartojasi tam tikroje aplinkoje: prekybos centruose arba, pavyzdžiui, vairuojant.
Gydytoja doc. dr. K.Ryliškienė pasakojo, kad žymiai dažniau svaigsta galva ir sutrinka pusiausvyra vyresniems žmonėms. „Pusiausvyros, kitaip - vestibulinės, sistemos gera veikla priklauso ne tik nuo pusiausvyros aparato, kuris yra vidinėje ausyje, ir galvos smegenų koordinacijos centrų, bet ir nuo geros regos, klausos, kojų jutimo bei geros nuotaikos“, - kodėl vyresniems žmonėms dažniau svaigsta galva, paaiškino medikė.
Kaip palengvinti ligos diagnozavimą?
Surasti tinkamą gydytoją
Galvos svaigimo problema: jos negalima priskirti jokiai konkrečiai medicinos sričiai. Kai galva sukasi kaip karuselėje nuo blogai pritaikytų akinių, reikia kreiptis į akių gydytoją. Kai įtariate vidinės ausies ligą, apsilankykite pas ausų, nosies ir gerklės specialistą. Dažniausiai rekomenduojama pirmiausia pasikonsultuoti su šeimos gydytoju, kuris gali nusiųsti pas neurologą.
Pasiruošti vizitui
Kad medikas galėtų pradėti jus tinkamai gydyti arba tikslingai nusiųsti pas kitą specialistą, turite viską labai smulkiai papasakoti. Kada, kokiai esant situacijai ima svaigti galva? Gulint, sėdint ar vaikštant? Ar svaigimą lydi kiti simptomai, pavyzdžiui, pykinimas ar ūžimas ausyse? Ypač svarbu: galvos svaigimo trukmė. Ir pojūčiai. Pavyzdžiui, sverdėjimas gali byloti problemas dėl kojų nervų, galvos sukimasis - pusiausvyros organo sutrikimą.
Aiškindamiesi galimas galvos svaigimo priežastis gydytojai neurologai pacientų klausia, ar jiems sunku stovėti, eiti, kai svaigsta galva, o gal stovint tarsi sukasi kambarys, apima alpimo jausmas. Taip pat gydytojai teiraujasi, kaip dažnai pacientui svaigsta galva, kiek tai trunka, kada dažniausiai pasireiškia.
Tirdami galvos svaigimo priežastį gydytojai neurologai pacientams skiria tyrimą videonistagmografu. Atliekant šį tyrimą vertinami nevalingi akių obuolių judesiai. Tai padeda tiksliau nustatyti sutrikimo priežastį, surasti vidinės ausies labirinto ar vestibulinio nervo pažeidimą ir jo pusę.
Norėdami suprasti, kodėl pacientui svaigsta galva, gydytojai visada įvertina ir jo pusiausvyrą ar koordinaciją.
Dažniausios priežastys ir kaip gelbėtis
Atitrūkę ausies kristalai
Nepavojingą galvos svaigimą dažnai sukelia atitrūkę kalcio karbonato kristalai (otolitai), kuriuos gydytojas paciento ausyje gali pamatyti ir juos lengvai išvalyti.
Migrena
Nereta priežastis, bet dažnai pamirštama: migrena sergantiems pacientams būdingas galvos svaigimas. Ir nesvarbu, ar prasideda galvos skausmo priepuolis, ar ne. Šis fenomenas gali pasitaikyti ir tuomet, kai žmogus migrenos jau seniai atsikratė, pavyzdžiui, po klimakterinio laikotarpio.
Galvos svaigimo priepuolius gali lydėti mirgėjimas akyse, regėjimo sutrikimai, jautrumas šviesai ir garsui bei pykinimas. Dažnai jie būna labai smarkūs ir gali užsitęsti net iki kelių dienų. Šiuo atveju reikia gydyti migreną.
Vestibiuliarinio aparato sutrikimas
Jo priežastis gali būti virusinė infekcija arba uždegimas. Kai jaunam žmogui pradeda suktis galva ir nemalonūs pojūčiai užsitęsia ilgesnį laiką, paprastai būna sutrikęs pusiausvyros organas. Gydytojo konsultacija šiuo atveju būtina, nes ligonis jaučiasi labai blogai. Paprastai svaigimas praeina išgydžius uždegimą. Jei po ligos lieka nemalonių pasekmių, jas galima pašalinti specialiais gydytojo pasiūlytais judėjimo pratimais.
Kraujo apytakos sutrikimai
Galvos svaigimas iš ryto būdingas nusilpusiai kraujo apytakai, kurią galima nesunkiai sureguliuoti. Gerkite daug skysčių, nebijokite užberti ant maisto druskos ir pagreitinti kraujo cirkuliaciją žemą kraujospūdį pakeliančiomis naminėmis priemonėmis bei pakaitiniu karšto ir šalto vandens dušu. Širdies ritmo ir kraujo pratekėjimo sutrikimas taip pat gali sukelti netikėtą galvos sukimąsi. Todėl reikėtų kreiptis į gydytoją dėl insulto pavojaus. Reikalui esant jis paskirs kraują skystinančių vaistų.
Psichika
Baimę kenčiantys pacientai taip pat patiria galvos svaigimą. Jiems padeda psichoterapeuto ir psichologo konsultacijos, atsipalaidavimo pratimai.
Doc. dr. K.Ryliškienė pastebėjo, kad vyresniems žmonėms galvos svaigimą gali sukelti ir įvairūs vaistai, skiriami kitoms ligoms gydyti.
Vaistų sukeliamo svaigimo mechanizmai labai įvairūs. Dažniausiai svaigimas pasireiškia dėl vestibulinės sistemos veiklos slopinimo, kai ilgą laiką vartojami raminamieji vaistai, taip pat kuomet ilgai geriami medikamentai, skirti ūminiam svaigimui gydyti. Galvos svaigimą gali lemti ir vaistai, kurie žemina kraujospūdį ar labai suretina pulsą. Dėl to staiga atsistojus iš stovimos ar gulimos padėties žmogui svaigsta galva, temsta akyse, pasidaro silpna.
Neurologės teigimu, neretai daug įvairių vaistų vartojantiems vyresnio amžiaus žmonėms užtenka atsisakyti nereikalingų medikamentų ir galvos svaigimas sumažėja.
Lengvas galvos svaigimas dažniausiai yra trumpalaikis, lengvo nestabilumo pojūtis, kai, tarkim, einant truputį sumėto į šonus arba trumpai aptemsta akyse, staigiau pritūpus ar atsistojus. Lengvas galvos svaigimas gali būti susijęs su kraujospūdžio nukritimu, dehidratacija ar elektrolitų disbalansu, miego trūkumu, per dideliu kofeinu kiekiu ir pan.
Ar padeda vaistai nuo galvos svaigimo?
Trumpam laikui - taip
Vaistinėse galima įsigyti vaistų nuo galvos svaigimo. Jie padeda tik nuo ūmaus galvos svaigimo arba sergant supimo liga ir susiruošus į ilgą kelionę. Bet kokiu atveju pirmiausia reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju ir išsiaiškinti priežastį.
Esant staigiam ir stipriam galvos svaigimui gali būti skiriami jį slopinantys vaistai - vestibulosupresantai. Tačiau jie neturėtų būti vartojami ilgiau negu 3-4 dienas. Kartais galvos svaigimui gydyti skiriami vaistai, kurie gerina pusiausvyros nervo kraujotaką ar mažina jo paburkimą. Jeigu tai - vestibulinė migrena, gali būti skirti jos dažnumą mažinantys vaistai. Gydant gerybinį paroksiziminį svaigimą skiriami specialūs pratimai.
Tačiau geriausia savigyda neužsiimti ir pačiam vaistų, mažinančių galvos svaigimą, nesirinkti. Tinkamiausią galvos svaigimo gydymo būdą gali parinkti tik negalavimų priežastį išsiaiškinę medikai.
Kas padeda, kai viskas aplinkui sukasi?
Kai svaigsta galva, pirmiausia trokštame tvirtai įsikibti ir stabiliai laikytis. Įsikabinkite į ką nors.Tai ir taip yra natūralus refleksas. Kai pasaulis aplinkui ima suktis, ieškome, už ko pasilaikyti. Todėl atsiremkite į sieną, kėdę, turėklą ir palaukite, kol viskas nurims.
Įsižiūrėkite į nejudantį tašką
Susitelkus į vieną tašką rega įgauna stabilų vaizdą ir sukimosi priepuolis nusilpsta. Beje, šis būdas padeda ir nuo jūros ligos.
Kvėpuokite ramiai ir tolygiai
Kai mes sutrinkame, kad prarandame kontrolę, mus lengvai apima panika. Tuo metu labai svarbu kvėpuoti ramiai - tada smegenys gaus pakankamai deguonies.
Jei yra galimybė, pakelkite kojas
Prasidėjus galvos svaigimui, norime atsisėsti. Tai padaryti būna nelengva, kai kojos neklauso. Jei svaigimo priepuolį sukėlė žemas kraujospūdis, geriausia atsigulti ir pakelti kojas. Taip kraujas nesusitvenks kojose ir netrukus pasijusite geriau.
Jeigu galva apsvaigo staiga, geriausia pabūti ramiai. Jeigu svaigimas yra lėtinis, jis gali būti gydomas specialiais mankštos pratimais, kuriuos atliekant vienos pažeistos vestibulinės sistemos dalies funkcijas saugiai perimtų kitos.
Galvos svaigimas gali būti labai nepatogus simptomas ir trikdyti kasdienę mūsų veiklą:
- Atsisėskite arba atsigulkite: jei jaučiate, kad jūsų pusiausvyra yra sutrikusi arba aplinkiniai daiktai sukasi, geriausia yra atsisėsti arba atsigulti ant lovos, grindų ar kito saugaus paviršiaus, kol praeis epizodas. Tai padės išvengti traumų ir sumažins stresą organizmui.
- Sulėtinkite kvėpavimą: gilaus ir lėto kvėpavimo technika gali padėti nuraminti nervų sistemą ir sumažinti galvos svaigimą.
- Vartokite pakankamai skysčių: dehidratacija gali būti viena iš galvos svaigimo priežasčių, todėl svarbu palaikyti tinkamą skysčių balansą organizme. Gerkite gryną vandenį, tinka ir arbatos ar sultiniai.
- Pasitelkite intraveninę terapiją: intraveninė terapija yra puikus būdas atsikratyti galvos svaigimo ir kovoti su įvairiomis jį sukeliančiomis priežastimis.
- Nors tokias problemas turėtų vertinti tik gydytojas specialistas (otorinolaringologas), tačiau galima kreiptis ir į šeimos gydytoją. Šeimos gydytojas apžiūrėjęs ausį, nustatys matomą problemą - ar tai uždegimas, būgnelio problema, ar visai kas kita.
- Skirkite daugiau dėmesio poilsiui: nuolatinis nuovargis ir stresas gali sukelti galvos svaigimą.
Profilaktikos pratimai
Kas dažnai patiria galvos svaigimą, tas būna linkęs kuo mažiau judėti. Klaidinga nuostata! Kaip tik treniruotės gali padėti. Ypač tinka pusiausvyros pratimai. Šie trys pratimai padeda nuo įvairių galvos svaigimo rūšių, ypač sukeltų pusiausvyros sutrikimo. Prasidėjus galvos svaigimo priepuoliui jų nederėtų daryti - tik profilaktiškai. Geriausia - kelis kartus per dieną. Kad efektas būtų didesnis, galite užmerkti akis.
1. Perkelkite svorį nuo vienos kojos ant kitos.
Šį pratimą galima puikiausiai atlikti, specialiai neskiriant jam laiko, pavyzdžiui, valantis dantis: perkelkite visą kūno svorį ant kairės kojos. Dešinę koją kilstelėkite, kad ji nesiektų grindų, ir kelias sekundes išsilaikykite ant kairės kojos. Po to pakeiskite koją.
2. Rankas į šalis, kojas pakaitomis pakelkite
Šis variantas truputį sunkesnis už pirmąjį. Atsistokite tiesiai, rankas ištieskite į šalis. Perkelkite visą svorį ant dešinės kojos, kairę koją sulenkite kampu ir pakelkite į klubų aukštį (kaip nuotraukoje). Kelias sekundes išsilaikykite. Pakeiskite koją. Pakartokite 10 kartų. Jei norite, galite dar pavaikščioti gandro žingsniu.
3. Ženkite viena linija
Suraskite grindyse vientisą liniją, pavyzdžiui, tarp vonios plytelių. Arba įsivaizduojamą liniją. Ženkite šia linija ir žengdama kiekvieną žingsnį sukryžiuokite kojas. Pavaikščiokite pirmyn atgal po kelis kartus.
Jei svaigsta galva, kiekvieną dieną reikėtų daryti mankštą, trunkančią iki 15 min ir skirtą būtent galvos svaigimui mažinti. Tokią mankštą reikėtų atlikti 3 kartus per dieną. Tai nesudėtingi pratimai, skirti vidinės ausies dalims kontroliuoti.
Vestibulinė reabilitacijos terapija paprastai apima įvairius pratimus, skirtus pagerinti dažnus galvos svaigimo simptomus, pvz., galvos svaigimą, nestabilų regėjimą ir pusiausvyros sutrikimus. Gydytojas pritaikys gydymą pagal jūsų individualius poreikius. Pratimai gali apimti tempimo, stiprinimo, akių judesių kontrolės ir žingsniavimo vietoje pratimus. Gydytojas gali išmokyti, kaip atlikti šiuos pratimus namuose, kad galėtumėte valdyti simptomus, kai pasireiškia svaigimas.
TRYS GERIAUSI PRATIMAI SUKELTI GALVOS GALVOS SVEIKUMĄ | Kineziterapeutas paaiškina
Kada kreiptis į gydytoją dėl galvos svaigimo?
Galvos svaigimas yra vienas dažniausių simptomų pasaulyje. Gydytoja otorinolaringologė atkreipė dėmesį, jog maždaug pusę galvos svaigimo atvejų lemia vestibulinio aparato sutrikimai, bet gali būti ir dėl vaistų poveikio, įvairių terapinių būklių ar širdies ritmo sutrikimų.
Į gydytoją patariama kreiptis, jei galvos svaigimas yra neįprastai stiprus, pasikartojantis arba lydimas kitų rimtų simptomų.
Taigi, medicininė pagalba būtina:
- Esant staigiam ir stipriam svaigimui. Pavyzdžiui, atsiranda pojūtis, kad negalite išlaikyti pusiausvyros ar stovėti.
- Jei svaigimą lydi galvos skausmas, rankų ar kojų silpnumas, sunkumas kalbėti ar regos sutrikimai.
- Jei galvos svaigimas pasireiškia su pykinimu, vėmimu ar klausos sutrikimais, spengimu ausyse.
Jei žmogus pirmą kartą gyvenime patiria stiprų galvos svaigimą kartu su pykinimu ar vėmimu, patariu iškart kreiptis skubios pagalbos, ypač vyresnio amžiaus pacientams. Taip pat būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją, jei galva sukasi kelias minutes ar valandas ir to nesate patyrę anksčiau.
Neretai pasitaiko, jog galva svaigsta staiga atsistojus ar kitaip pakeitus kūno padėtį - tai dažniausiai nekelia rimtų problemų. Tačiau jei galvos svaigimas ar pusiausvyros sutrikimas vargina nuolatos, tai gali signalizuoti apie rimtas sveikatos būkles, pvz., galimas vidines ausies, neurologines, širdies arba kitas terapines ligas.
Atminkite, kad galvos svaigimas gali būti nepatogus simptomas, tačiau žinodami, kokios gali būti jo priežastys ir kaip tinkamai su juo kovoti, mes galime vėl grįžti prie aktyvaus ir pilnaverčio gyvenimo. Jei jaučiate galvos svaigimą, o ypač jei galvos svaigimo epizodai dažnai kartojasi ar ilgai trunka, kreipkitės į gydytoją.
Kaip otorinolaringologai nustato pusiausvyros ir svaigulio sutrikimus?
Pirmiausia surenkama išsami paciento anamnezė: gydytojas išklauso dažniausius nusiskundimus, sužino apie svaigimo pobūdį ir kt. Atliekamas bendras paciento fizinis tyrimas, vertinant pusiausvyrą, koordinaciją ir akių judesius, kurie gali padėti nustatyti galimas vestibulinės sistemos problemas.
Vienas pažangiausių tyrimų - vaizdinis impulsinis galvos pasukimo testas (VHIT). Tai visiškai neskausmingas, inovatyvus tyrimo metodas, kurio metu vertinamas vestibulookulinis refleksas - vienas svarbiausių pusiausvyrai palaikyti.
VHIT tyrimo metu įvertinami paciento akių judesiai, reaguojant į staigius galvos pasukimus. Pacientui uždedami specialūs akiniai, kuriuose įmontuota aukšto dažnio kamera. Ji registruoja net mažiausius akių judesius.
Visiems pacientams atliekami vadinamieji poziciniai testai. Pacientas paguldomas į „Dix-Hallpike“ poziciją atlošta galva. Šie testai naudojami, norint diagnozuoti gerybinį paroksizminį galvos svaigimą.
Esant gerybiniam paroksizminiam galvos svaigimui, pacientas dažnai jaučia trumpalaikį, bet stiprų sukimosi pojūtį (vertigo), kuris dažniausiai atsiranda staiga pakeitus galvos padėtį, pvz., atsigulus, atsisėdus, pasivertus lovoje, staiga pakėlus galvą ir pan.
Gerybinio paroksizminio galvos svaigimo diagnostika ir gydymas yra gana paprastas: pacientas paguldomas, galva šiek tiek atlošiama, atliekami tam tikri provokaciniai judesiai, nustatoma tiksli otokonijų vieta.