Vakaruose žmonės jau seniai įpratę gyventi skolose, tačiau Lietuvoje tai vis dar kelia nerimą. Siekiant užtikrinti finansinių įsipareigojimų vykdymą, Lietuvos teisės aktai numato įvairias priemones. Šiame straipsnyje panagrinėsime tris pagrindines: laidavimą, garantiją ir hipoteką, aptarsime prievolių įvykdymo užtikrinimo būdus pagal LR CK 6.70 straipsnį ir prievolės sampratą civilinėje teisėje.
Nors teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis turi jos šalims įstatymo galią, praktikoje neretai vengiama vykdyti savo prisiimtus sutartinius įsipareigojimus kitai šaliai. Tokiais atvejais verslui dažnai kyla klausimas, ką dar galima padaryti, kad sutartis būtų vykdoma tinkamai?
LR civilinis kodeksas pateikia nebaigtinį sąrašą sutartinių prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų: netesybos, laidavimas, garantija, įkeitimas (hipoteka) ir rankpinigiai. Kokį iš šių būdų geriau pasirinkti?
Prievolių Įvykdymo Užtikrinimo Būdai Civilinėje Teisėje
Civilinė apyvarta yra nuolat kintanti, todėl svarbu turėti priemones, užtikrinančias įsipareigojimų vykdymą. Prievolė - tai teisinis santykis, kuriame viena šalis (skolininkas) privalo atlikti tam tikrą veiksmą kitos šalies (kreditoriaus) naudai, o kreditorius turi teisę reikalauti, kad skolininkas įvykdytų savo pareigą. Siekiant apsaugoti kreditoriaus interesus, teisės sistemoje sukurti prievolių įvykdymo užtikrinimo būdai.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (LR CK) 6.70 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad prievolių įvykdymas gali būti užtikrintas:
- Netesybomis
- Įkeitimu (hipoteka)
- Laidavimu
- Garantija
- Rankpinigiais
- Kitais sutartyje numatytais būdais
Svarbu pažymėti, kad užtikrinant sutartinės prievolės įvykdymą, sukuriamos naujos prievolės. Pavyzdžiui, skolininkas gali įkeisti turtą kreditoriaus naudai arba atsiranda trečiasis asmuo (laiduotojas), kuris užtikrina tinkamą skolininko pareigos įvykdymą.
Skolininkas, siekdamas užtikrinti savo prievolę kreditoriui, gali taikyti ne vieną, o kelis užtikrinimo būdus. Prievoliniai santykiai yra priklausomi nuo pagrindinės prievolės ir yra papildomos, šalutinės prievolės. Pagrindinis šalutinės prievolės bruožas yra tas, kad negaliojant pagrindinei prievolei, negalioja ir šalutinė, bet negaliojant šalutinei prievolei, pagrindinė ir toliau galioja.
Priklausomai nuo sutarties rūšies ir pobūdžio, galima pasirinkti tinkamiausią prievolės užtikrinimo būdą. Pavyzdžiui, paskolos sutartys dažnai užtikrinamos laidavimu arba garantija.
Esminiai prievolių įvykdymo užtikrinimo būdai
- Netesybos: Pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jei prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Tai gali būti bauda (fiksuota suma) arba delspinigiai (procentinė išraiška).
- Įkeitimas ir Hipoteka: Daiktinė teisė į svetimą kilnojamąjį (įkeitimas) arba nekilnojamąjį (hipoteka) turtą, kuria užtikrinamas turtinio įsipareigojimo įvykdymas. Įkeistas turtas neperduodamas kreditoriui.
- Laidavimas: Laiduotojas įsipareigoja atsakyti kreditoriui, jei skolininkas neįvykdys savo prievolės.
- Garantija: Vienašalis garanto įsipareigojimas atsakyti kreditoriui, jei skolininkas neįvykdys savo prievolės.
- Kiti būdai: Sutarties šalys gali pasirinkti ir kitus, įstatymuose nenumatytus, prievolių įvykdymo užtikrinimo būdus, kurie neprieštarauja įstatymams ir moralei.
Laidavimas ir Garantija: Pagrindiniai Aspektai
Laidavimas ir garantija yra dvi skirtingos teisinės priemonės, skirtos užtikrinti įsipareigojimų vykdymą. Nors abi šios priemonės yra skirtos apsaugoti kreditoriaus interesus, jos turi skirtingas savybes, paskirtį ir taikymo sritis.
Laidavimas yra susitarimas, pagal kurį trečiasis asmuo (laiduotojas) įsipareigoja kreditoriui atsakyti už skolininko (pagrindinio skolininko) prievoles, jei šis jų nevykdo. Laidavimas užtikrina, kad skolininko įsipareigojimai bus įvykdyti, net jei skolininkas jų nevykdo, ir dažnai yra susijęs su paskolomis ar kitais finansiniais įsipareigojimais.
Garantija yra įsipareigojimas, kurį teikia gamintojas, pardavėjas ar kita šalis, užtikrinantis tam tikrų produktų ar paslaugų kokybę, tinkamumą naudoti arba veikimą per nustatytą laikotarpį.
Netesybos yra suprantamos kaip pinigų suma, kuri yra sumokama kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (pvz. bauda, delspinigiai). Iš vienos pusės žiūrint, netesybos skatina skolininką nepažeisti įsipareigojimų, kadangi priešingu atveju reikės sumokėti didesnę pinigų sumą. Tačiau, dažnu atveju asmeniui priėmusiam sprendimą nevykdyti pagrindinės prievolės, netesybų buvimo faktas neprivers jo pakeisti šį apsisprendimą. Be to, ginčui pasiekus teismą, netesybos gali būti sumažintos jeigu jos yra pernelyg didelės, taip pat dėl taikytinų senaties terminų.
Laidavimo sutartis. Ją sudarius atsiranda trečioji šalis (laiduotojas), kuris yra solidariai atsakingas už skolininko prievolės neįvykdymą, t. y. prievolės neįvykdymo atveju kreditorius turi teisę pasirinkti kam reikšti reikalavimą - laiduotojui arba skolininkui, už kurio prievolę laiduojama. Taipogi, laiduotojas atsako kreditoriui visu savo turtu, todėl laiduotojui prieš sudarant laidavimo sutartį yra svarbu įvertinti, ar skolininkas bus pajėgus įvykdyti prievolę kreditoriui, o kreditoriui yra svarbu pasirinkti laiduotoją, kurio turto pakaktų prievolės neįvykdymo atveju. Pažymėtina, kad didžiosios draudimo kompanijos teikia laidavimo draudimo paslaugas, todėl laiduotoją galima pasirinkti iš jų tarpo, kas neabejotinai leis užtikrinti prievolės įvykdymą.
Skirtingai negu laidavimas, tai yra savarankiška prievolė, kuri nepriklauso nuo pagrindinės prievolės, kurios įvykdymui užtikrinti išduota garantija. Ir atsako garantas ne solidariai su skolininku, o subsidiariai, t. y. jeigu skolininko turto nepakanka prievolės įvykdymui, tik tada prasideda garanto atsakomybė, bet ne daugiau negu garantijoje nurodyta suma. Svarbu paminėti, kad šalys gali susitarti dėl pirmo pareikalavimo garantijos (angl. „first demand guarantee“), pagal kurią kreditorius gali iš karto kreiptis į garantą, reikalaudamas sumokėti garantijos sutartyje nustatytą sumą, t. y. garanto atsakomybės veikimo principas yra labai panašus į aukščiau paminėtą laiduotojo solidariąją atsakomybę. Ir atvirkščiai, laidavimo atveju šalys gali susitarti, kad laiduotojo atsakomybė bus subsidiari.
Tai bene saugiausias kreditoriui prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas (kai yra įkeičiamas nekilnojamasis daiktas - hipoteka). Įkeitimas leidžia kreditoriui patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto turto ne teismo tvarka pirmiau už kitus skolininko kreditorius, kas yra ypač aktualu skolininko bankroto atveju. Be to, dažnu atveju yra įkeičiamas nekilnojamasis turtas, kuris kartu yra apdraudžiamas nuo visų galimų rizikų, užtikrinant, kad prievolė kreditoriui bus tinkamai įvykdyta. Kita vertus, sėkmingas išieškojimas iš įkeisto turto taip pat priklauso nuo šio turto rinkos vertės išieškojimo momentu.
LR civilinis kodeksas juos apibrėžia kaip pinigų sumą, kurią viena sutarties šalis pagal sudarytą sutartį jai priklausančių mokėti sumų sąskaita duoda antrajai šaliai, kad įrodytų sutarties egzistavimą ir užtikrintų jos įvykdymą. Jeigu už prievolės neįvykdymą atsako davusi rankpinigius šalis, tai rankpinigiai lieka antrajai šaliai, o jeigu prievolė neįvykdo gavusi rankpinigius šalis, ji privalo sumokėti davusiai šaliai dvigubą rankpinigių sumą. Kadangi rankpinigiais negali būti užtikrinama preliminarioji sutartis, taip pat sutartis, kuriai pagal įstatymus privaloma notarinė forma (pvz. nekilnojamojo daikto pirkimo - pardavimo sutartis), šalys dažniau renkasi avansą, kuris nėra griežtai reglamentuojamas, todėl šalys gali laisviau susitarti dėl avanso mokėjimo ir grąžinimo sąlygų.
Kartu su aukščiau išvardintais prievolių įvykdymo užtikrinimo būdais egzistuoja įvairūs alternatyvūs būdai (pvz. vekselis, daikto sulaikymas ir pan.), kuriais yra siekiama užtikrinti, kad kita šalis įvykdytų savo prievoles. Todėl tinkamiausio būdo pasirinkimas priklauso nuo konkrečios faktinės situacijos, prievolės, kurios įvykdymą yra siekiama užtikrinti, bei kitų aplinkybių.
36% Mokestis investuojantiems?! Tiesa ir mitai
Laidavimo Istorinė Apžvalga
Laidavimas, kaip prievolių užtikrinimo būdas, žinomas nuo Romos teisės laikų. Romėnų teisėje laidavimas (lot. adpromissio) reiškė trečiojo asmens įsipareigojimą atsakyti kreditoriui už skolininko prievolę. Šis principas išliko nepakitęs iki šių dienų.
Lietuvos teritorijoje, po nepriklausomybės atkūrimo, galiojo skirtingi teisės šaltiniai, paveldėti iš užsienio valstybių. Tačiau visuose šiuose šaltiniuose laidavimas buvo numatytas kaip vienas iš prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų.
Sovietiniu laikotarpiu laidavimas prarado savo reikšmę, o jo taikymo sritis susiaurėjo. Tačiau 1964 m. Civiliniame kodekse laidavimas buvo apibrėžtas kaip sutartis, pagal kurią laiduotojas įsipareigoja atsakyti kreditoriui, jei skolininkas neįvykdys savo prievolės.
Be to, 1964 m. Civiliniame kodekse buvo įvesta garantija, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas, taikomas tik tarp socialistinių organizacijų.
Hipoteka ir Įkeitimas: Esminiai Skirtumai
Hipoteka ir įkeitimas yra dvi skirtingos teisinės priemonės, skirtos užtikrinti skolinius įsipareigojimus, tačiau jos skiriasi tuo, kokius turtus galima įkeisti, ir teisiniais reglamentais.
Hipoteka yra tam tikros rūšies įkeitimas, kurio atveju įkeičiamas nekilnojamasis turtas, pavyzdžiui, namai, butai, žemė ar kita nekilnojamoji nuosavybė. Pavyzdys: Asmuo, kuris nori įsigyti namą ir gauna banko paskolą, dažnai turi įkeisti perkamą nekilnojamąjį turtą bankui kaip garantiją, kad paskola bus grąžinta.
Įkeitimas yra bendras terminas, reiškiantis skolinių įsipareigojimų užtikrinimą, kai įkeičiamas turtas - tiek kilnojamasis, tiek nekilnojamasis.
Prievolių įvykdymo užtikrinimas viešuosiuose pirkimuose
Prieš pateikdamas pasiūlymo galiojimo užtikrinimą arba pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą patvirtinantį dokumentą, tiekėjas gali prašyti perkančiojo subjekto patvirtinti, kad jis sutinka priimti jo siūlomą pasiūlymo galiojimo užtikrinimą arba pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą patvirtinantį dokumentą. Tokiu atveju perkantysis subjektas privalo duoti tiekėjui atsakymą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos.
PĮ 55 straipsnio 1 dalis reglamentuoja pasiūlymų galiojimo ir sutarties įvykdymo užtikrinimo būdus, taikomus pirkimuose, t. y. pasiūlymo galiojimo užtikrinimą ir pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą. Pasiūlymų galiojimo užtikrinimas - tai priemonės, kurių imasi (tam tikrais atvejais turi teisę imtis) perkantysis subjektas, siekdamas užtikrinti pirkimo dalyvių pasiūlymo galiojimą ir kompensuoti galimus perkančiojo subjekto nuostolius, jei laimėjęs pirkimą tiekėjas nepagrįstai atsisakytų sudaryti pirkimo sutartį. Pasiūlymo galiojimo užtikrinimas turėtų būti suprantamas ir kaip visų tiekėjo pateikiamų dokumentų teisingumo ir pagrįstumo, t. y. tiekėjo siekio dalyvauti konkurse garantavimas.
Tuo tarpu sutarties įvykdymo užtikrinimas yra priemonės, kurias privalo nustatyti perkantysis subjektas tam, kad būtų užtikrintas tinkamas pirkimo sutarties (į)vykdymas ir kompensuoti galimi nuostoliai dėl netinkamo sutarties vykdymo, įskaitant neteisėto jos nutraukimo atvejį. Taigi, kaip matyti iš įstatymo teksto, pastarosios priemonės taikomos vykdant pirkimo sutartį, tuo tarpu pasiūlymo galiojimas yra užtikrinamas dar pirkimo proceso (procedūros) stadijoje.
Kaip nurodyta PĮ 55 straipsnio 1 dalyje, perkantysis subjektas darbų tarptautinių pirkimų atvejais privalo pareikalauti, kad pasiūlymų galiojimas būtų užtikrinamas, tuo tarpu kitų pirkimų atveju (pavyzdžiui, prekių, paslaugų, darbų supaprastintų pirkimų atvejais ar prekių ir paslaugų tarptautinių pirkimų atvejais) turi teisę reikalauti, kad pasiūlymų galiojimas būtų užtikrinimas.
Perkantysis subjektas, atsižvelgdamas į PĮ 55 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pareigą tarptautinių darbų pirkimų atvejais reikalauti pateikti pasiūlymo galiojimo užtikrinimą, o kitais pirkimų atvejais teisę prašyti, pirkimo sąlygose turi nurodyti visą būtiną informaciją, susijusią su pasiūlymo galiojimo užtikrinimo pateikimu, pavyzdžiui, pasiūlymo galiojimo užtikrinimo būdą, dydį, galiojimo terminą (toks pats kaip pasiūlymo galiojimo terminas), atvejus, kada perkantysis subjektas gali pasinaudoti pasiūlymo galiojimo užtikrinimu, pasiūlymo galioj... Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau LR CK) 6.70 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad prievolių įvykdymas gali būti užtikrintas pagal sutartį arba įstatymus netesybomis, įkeitimu (hipoteka), laidavimu, garantija, rankpinigiais ar kitais sutartyje numatytais būdais.
tags: #garantijos #laidavimo #ir #hipotekos #santykis