Visai neseniai važiuojant mūsų Rojaus keliu atsivėrė vaizdas į Belvederio Dvaro sodybą. Šiandienos straipsnio vieta - Belvederio dvaras, viena svarbiausių lankytinų vietų Jurbarko rajone, kurio kasdien apžiūrėti atvyksta dešimtys žmonių.
Lengvo pasivaikščiojimo nebuvo. Taip norisi pajuokauti apie šio Jurbarko krašto pastato istorijos pasakojimą. Istorija išėjo sudėtinga, paini ir įdomi. Kitaip ir būti negali, nes šį kartą dėmesio centre - Belvederio dvaro kompleksas su rūmais, svirnu, koplyčia, ūkiniais pastatais bei didžiule parko teritorija. Po kruopelę surinkome visas naujienas, koncentruodamiesi į pagrindinius rūmus, nes apie jį ir suksis šis mūsų pasakojimas - būtent čia labiausiai jaučiama gyvybė. Pakalbinti vietiniai Belvederio kaimo gyventojai, architektas, restauratoriai, turistai, paminklotvarkininkai, paveldosaugininkai, įvairių įmonių atstovai bei pabandyta susisiekti ir su pačiais valdytojais. Daug ir įvairių pašnekovų įpinta į istoriją, kuri išėjo tokia pat daugiasluoksnė kaip rūmų pastato sienų dekoras - restauratoriai vietomis suskaičiavę iki 13 dažų sluoksnių.
Pajuokausime, kad bent jau kol kas dvaro pavadinimą būtų galima keisti - vietoj „geras ar puikus reginys, vaizdas“ (italų k. bel vedere), į „keliantis gerus prisiminimus“. Vieniems toji vieta asocijuojasi su pasimatymais ant laiptų, vedančių į plentą - iki šiol atsimena 365 pakopas - tiek, kiek metuose dienų. Kitiems tie laiptai nebuvo patogūs, nes pritaikyti ponioms, krinolino sukniomis tipenti - per dvi pakopas per trumpas žingsnis, per tris - per ilgas. Vieniems Belvederio dvaras - laiminga nerūpestinga vaikystė močiutės kaime, kitiems -puikūs mokslo metai, kuomet čia veikė tokios mokymo įstaigos kaip žemės ūkio technikumas. Ne vienas iš tų laikų pamena išdidžiai po kiemą vaikštinėjančius povus, išskleidusius gražiąsias uodegas, kitus erzindami savo rėksmingomis „giesmėmis“. Dar mena bufetą, kepykloje keptas bandeles, limonadus, kuriuos galėdavo ten pat nusipirkti.
Belvederio dvaras
Dvaro Istorija
Ant aukšto Nemuno kranto įsikūrę dvaro rūmai pastatyti 1830-1840 m. pagal italo architekto Pjero de Rosio itališkos vilos projektą. Dvaro rūmų statytojas - Panevėžio bajorų maršalka Kletas Burba. Belvederis - itališkai - „gražus vaizdas“.
Dvaras čia atsirado 1830-taisiais, po to, kai tuometinis žemių savininkas, turtingos Burbų giminės atstovas Kleopas Burba, perpirko žemę iš Tiškevičių ir pagal prancūzų projektą čia pasistatė romantizmo stiliaus, netaisyklingo plano, dviejų aukštų dvarą, išsiskiriantį savo architektūra ir prabanga. Rūmų statybą vainikavo triaukštis bokštelis, iš kurio atsiverdavo puikus vaizdas į apylinkes ir Nemuno skardį. Dvaro vestibiulyje platūs ąžuolo laiptai vedė į antrą aukštą, prie reprezentacinių patalpų, dekoruotų mozaikomis, išklotų parketais, su tapyba lubose, kambariuose stovėjo auksu ir baltu laku dengti Liudviko XVI stiliaus baldai, kabojo reto violetinio atspalvio krikštolo sietynai.
1835 metais, iš grafų Tiškevičių Seredžiaus apylinkes įsigijus Burbų giminei, Panevėžio bajorų maršalka Kletas Kazimieras Burba nutarė čia įkurti rezidenciją. XIX a. viduryje dešiniajame Nemuno krante ant kalvos jis pastatė prašmatnius rūmus su apžvalgos bokštu - belvederiu. Dvare XIX a. pabaigoje įkurtas žirgynas, pirmaisiais XX amžiaus metais vyko vaidinimai, chorų pasirodymai.
Burbos pavyzdingai tvarkė dvarą ir jo ūkį. Dvaro savininkas Kletas Burba 1859-1861 m. buvo Kauno gubernijos valstiečių komiteto narys. Jis planavęs Belvederyje pastatyti pirmąjį Lietuvoje cukraus fabriką, buvo suorganizavęs akcinę bendrovę, kurioje dalyvavo vyskupas Motiejus Valančius (1801-1875). Tačiau šį jo sumanymą sužlugdė 1863 m. sukilimas, už dalyvavimą jame pats Kletas Burba buvo sušaudytas. Nuo 1871 m. Belvederio dvarą valdė Klėtos Burbos sūnus Antanas Burba. Jis Belvederyje laikė žirgyną.
XIX a. Belvederio dvare klestėjo ne tik ekonominis, bet ir kultūrinis gyvenimas. Burbos buvo palankūs tautiniam lietuvių sąjūdžiui. 1905-1914 m. dvaro klojime kompozitorius, chorų organizatorius ir dirigentas Stasys Šimkus (1887-1943) suorganizavo keletą vakarų su vaidinimais ir choro dainomis. 1906 m. čia buvo suvaidintas „Užburtas karalaitis”. Čia pirmą kartą nuskambėjo ir S. Šimkaus daina „Kur bakūžė samanota".
Pirmojo pasaulinio karo metais Belvederio dvaras nusiaubtas ir išgrobstytas, biblioteka, archyvas sunaikinti. 1922 m. Kauno apskrities Žemės tvarkytojo sprendimu išparceliuoti Belvederio dvarą, kuris tuo metu priklausė Jurgiui Valeskiui, baigėsi ne tik dvaro klestėjimo laikotarpis, bet ir jo kaip ūkinio vieneto egzistavimas. Belvederio centre buvo įkurta Žemesnioji žemės ūkio mokykla, ji veikė nuo 1922 iki 1925 m. 1926 m. čia įsteigta Aukštesnioji pienininkystės ir gyvulininkystės mokykla, kuri 1927 m. reorganizuota į Aukštesniąją pienininkystės mokyklą.
Po karo 1944 m. Belvederyje buvo įsteigtas Pienininkystės technikumas, nuo 1962 m. pertvarkytas į Žemės ūkio technikumą. 1969-1971 m. Belvederyje veikė bitininkystės ir sodininkystės meistrų mokykla, 1971 m. dvaras perduotas Mičiūrino sodininkystės tarybiniam ūkiui.
Dvaro Kompleksas
Belvederio dvaro kompleksą sudaro pats dvaras, svirnas, koplyčia ir 17 ha dydžio parkas, besišliejantis prie natūralaus miško.
- Dvaras: Pastatytas 1830-1840 m. pagal itališkos vilos projektą.
- Svirnas: Dvaro ūkinis pastatas.
- Koplyčia: XIX a. pabaigoje iškilusi Burbų giminės koplyčia.
- Parkas: 17 ha dydžio parkas su vietiniais ir introdukuotais medžiais.
Belvederio Dvaro koplyčia
Bene labiausiai šįkart pradžiuginęs dalykas - iš krūmynų glūdumos išvaduoti kiti dvaro sodybos pastatai, tarp kurių buvo tais 2015 m. neaplankyta, už 200 m nuo dvaro rūmų, šiaurės rytinėje sodybos dalyje stovinti Belvederio dvaro sodybos koplyčia. Būtent ji ir buvo naujausios kelionės į Belvederį tikslas. Dvaro sodybos parke stūksančioje koplyčioje buvo laidojama didikų Burbų giminė. Ši koplyčia iškilo XIX a. pabaigoje, tiesa, 1992 m. pastatas remontuotas-restauruotas, tačiau pastaraisiais dešimtmečiais vėl traukdavęs ne visada gero linkinčius asmenis. Geriau apžiūrėjus matyti, kad ant koplyčios sienų išliko kai kurie stilizuoti augaliniai reljefiniai motyvai, o virš durų - buvusių Belvederio dvarininkų Burbų giminės herbas, vaizduojantis skydą ir karūną su plunksnomis, apjuostus lotynišku užrašu „Justitia supremum lex esto“ (liet. Tegul teisingumas yra aukščiausias įstatymas).
Istorizmo neogotikos architektūros stiliaus koplyčios galinėje pusėje yra įėjimas į laidojimo rūsį. Žinoma, palaidotųjų ten nematyti - tik tuščios 2 aukštais sienose išmūrytos karstams skirtos angos. Kodėl pirmiausiai pradėjau pasakoti apie koplyčią? Dėl jau minėto tankiais krūmais suaugusio parko daug metų čia apsilankiusieji jos tiesiog nepastebėdavo. Visų dėmesys nukrypdavo į kadaise prabanga dvelkusius Belvederio dvaro rūmus, už kurių stačiu šlaitu žemyn galima nudardėti į Nemuną. Vaizdingas nuo šios vietos atsiveriantis peizažas lėmė ir Belvederio pavadinimo atsiradimą - „puikus reginys“ itališkai - „bel veder“.
Belvederio Dvaro Sūrinė ir Sūris "Liliputas"
Netoli dvaro yra Belvederio sūrinė, seniausia Lietuvoje. Čia nuo 1958 metų gaminamas sūris "Liliputas", kuriam būdingas unikalus skonis ir rankų darbo gamybos procesas. Sūrio „Liliputas“ tėvų laikomas tuometinis Belvederio sūrinės vadovas ir meistras Jonas Jarušaitis, pats fermentinių sūrių gamybos paslapčių mokęsis tiesiai iš olandų meistrų, kurie tarpukario Lietuvoje buvo pakviesti apmokyti lietuvius gaminti fermentinius sūrius. Beje, sūrio „Liliputas“ išradėjas Jonas Jarušaitis buvo pirmasis ir vienintelis Lietuvoje, kuriam 1950 m. buvo suteiktas „Aukščiausios klasės sūrio meistro“ vardas. Jį meistras gavo ne tik dėl sūrių gamybos paslapčių išmanymo, bet ir dėl keliasdešimties išradimų, leidusių palengvinti sūrių gamybos procesus.
Kaip pasakoja Lietuvos pienininkų asociacijai „Pieno centras“ priklausančios „Lukšių pieninės“ Belvederio cecho gamybos vadovė Snaiguolė Jurkevičienė, nors pati sūrinė per dešimtmečius keitėsi ir modernėjo, sūrio „Liliputas“ gamybos procesas per tuos metus praktiškai nepakito - iki šiol tai bene vienintelis tokiais kiekiais brandinamas fermentinis sūris, kuris gaminamas beveik vien rankiniu būdu. Sūriui bręstant, kad jį tolygiai padengtų mikroflora ir jis įgautų vientisą skonį bei neprarastų formos, gaminį reikia vien apversti mažiausiai 5 kartus. Unikalus pelėsis auga tik Belvederio dvaro parko teritorijoje esančios sūrinės rūsyje, kuriame nuolat tvyro 10-14 °C temperatūra ir 93-94 proc. drėgmė.
Dėl išskirtinio skonio ir gamybos būdo sūris „Liliputas“ ne kartą buvo apdovanotas ir įvertintas tarptautinėse parodose. Lietuvai įstojus į ES šio sūrio gamyba registruota kaip unikali intelektualinė ir geografinė technologija ir suteikta teisė naudoti ženklą „Saugoma geografinė nuoroda“. „Aš rekomenduočiau šį išskirtinio pienarūgščio, gaivus, savito skonio ir kvapo, kuriam būdingas lengvas aštrumas ir sūrumas, fermentinį sūrį vartoti vieną, kaip užkandį. Taip pat puikūs deriniai gaunasi gaminant vieno kąsnio sumuštinius su „Liliputu“ ir alyvuogėmis, žaliomis vynuogėmis arba irgi dėl geografinių subtilybių saugomu Parmos kumpiu“, - dalinasi S. Jurkevičienė.
Sūris Liliputas
Dvaro Istorijos Vingiai
Po Pirmojo pasaulinio karo išgrobstytas ir likęs be šeimininkų, Belvederio dvaras atiteko valstybei. Tarpukariu ir sovietizmu čia buvo įkurdintos įvairiausios švietimo įstaigos: 1921-1925 m. veikė Žemės ūkio mokykla nuo 1944 - Pienininkystės technikumas 1961-1969 m. Žemės ūkio technikumas iki 1971 m. - Bitininkystės ir sodininkystės meistrų mokykla. 1922 m. Kauno apskrities Žemės tvarkytojo sprendimu nuspręsta išparceliuoti Belvederio dvarą, tuomet baigėsi jo kaip ūkinio vieneto egzistavimas. Žemė atiteko bežemiams, mažažemiams, savanoriams, dvaro pastatai - valstybei.
Po 2005 m. privatizacijos Belvederio dvaras nebuvo prižiūrimas ir pradėtas niokoti. 2019 m. savininkas pasikeitė.
Dabar dvaro pastatas yra padalintas į dvi dalis - pagrindinį pastatą ir nuo jo atskirtą rytinį sparną. Geriausia ir įspūdingiausia dvaro dalis - puikiausiai išsilaikę autentiški ąžuoliniai pagrindinio vestibiulio laiptai, per tiek metų nesuvandalinti per kažkokį stebuklą. Antrame aukšte - daugybė puikiai išsilaikiusių patalpų. Iš antro aukšto galima užlipti į triaukštį dvaro bokštą.
Dvaro Teritorija Šiandien
Belvederio dvaro kompleksą sudaro pats dvaras, svirnas, koplyčia ir 17 ha dydžio parkas, besišliejantis prie natūralaus miško. Daugiau kaip dešimtmetį niokotas dvaras vis dar skleidžia buvusios didybės ir prabangos aurą...
Šiuo metu dvaras nedrąsiai atveria duris lankytojams - į vidų gali pakliūti visi norintys. Nors pastato viduje nebeliko buvusios prabangos, tačiau dar ir dabar yra kur akis paganyti. Pradėtas tvarkyti dvaras ir jo parkas neužilgo taps neatpažįstamu, jo laukia didūs pasikeitimai.
Nuvykus į vietą pasitinka informacinis stendas su trumpa Belvederio dvaro istorija lietuvių ir anglų kalbomis. Nurodoma, kad dabartinis Belvederio dvaro valdytojas yra žemės ūkio bendrovė „Terra Belvedere“, įregistruota Belvederio kaime. Dabar apie pastebėtas permainas: apie smėlio krūvas dvaro rūmų prieigose, vykstančius darbus rytinėje pastato dalyje, stelažus pietinėje pusėje ties oranžerija, kur pluša du darbininkai. Prie įėjimo - iškaba su darbo laiku ir visa informacija, kada ir kiek kainuoja į pastatą patekti. Iškirsti krūmynai ir atidengti laiptai, vedantys į plentą, Nemuno pusę. Pastatyti du iš betono nulieti liūtai, pasitinkantys ties įvažiavimu į teritoriją. Anksčiau jie buvo matomi prie svirno pastato. Po parko teritoriją vaikštinėjantys pavieniai turistai, užsukę ir neveikiančių dvaro pastatų apžiūrėti.
Belvederio kaimo seniūnaitis Kazys Meškauskas patikino, kad vietiniai džiaugiasi, kad dvaro teritorijoje atsirado kažkoks judesys, kad tvarkomasi, bet norėtųsi, kad viskas vyktų gerokai sparčiau. Ir dar norėtųsi, kad dvaro šeimininkai vietinę bendruomenę į susitikimą pakviestų ir papasakotų, paprasčiausiai informuotų, ką ketina dvaro pastatuose įkurti, kokią viziją regi ir pan. Taip, kaip buvo informuota Raudonės ir Pilies bendruomenės apie planuojamus darbus jų pilyse. Kol kas tokių susitikimų nėra buvę - bendraujantys su vietiniu, kuris ir yra tarsi tarpininkas su valdytoju.
Kazys džiaugiasi, kad lankytojų yra. Bilietus perka. Būna, kad per dieną iki 40 lankytojų į rūmus užsuka. Rūmuose ekskursijos vadovo nėra - turistai įleidžiami į rūmus ir gali apeiti įvairias patalpas.
Paminklotvarkininkų ir Paveldosaugininkų Pozicija
Vietiniai vykstančiais darbais Belvederio dvare džiaugiasi, tuo tarpu paminklotvarkininkai bei paveldosaugininkai situaciją vertina atsargiai. Jų pateikta informacija rodo, kad ne visi darbai tame objekte vyksta, laikantis kultūros paveldo reikalavimų.
Rajono savivaldybės administracija tikrina kultūros paveldo objektų būklę bei sukauptą medžiagą teikia Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos Telšių-Tauragės skyriui. Administracija Belvederio dvaro sodybos statinių kompleksą tikrino 2020 metais.
„Pagal tikrinimo metu surašytus aktus fizinės būklės pokytis yra nuo nepakitusios iki blogėjančios būklės“, - komentavo V. Klepikovas, kuris paskutinį kartą Belvederio dvaro rūmuose lankėsi šių metų gegužę. Tuo metu darbai nevyko.
Anot pašnekovo, dėl Belvederio dvaro rūmuose vykdytų darbų šių metų kovo mėnesį KPD Telšių-Tauragės skyrius buvo susitikęs su valdytoju. Susitikime dalyvavo ir administracijos paminklotvarkininkas. Susitikimo metu buvo kalbėta su valdytoju ir priimtas sprendimas, kad darbai bus atliekami tik parengus tvarkybos darbų projektą.
„Tačiau, administracijos žiniomis, KPD Telšių-Tauragės skyrius liepos mėnesį Belvederio dvaro rūmų valdytojui surašė reikalavimą stabdyti darbus, kurie buvo atliekami objekte, nes nėra pabaigtas rengti tvarkybos darbų projektas“, - komentavo V. Klepikovas, patikinęs, kad šiuo metu Dvaro rūmuose yra atlikti fotogrametriniai, polichrominiai, architektūriniai tyrimai. Valdytojas tvarkybos darbų projektą ketina parengti iki šių metų galo.
„Būtent ši užsitęsusi projekto parengimo stadija trukdo dalykiškai bendrauti su valdytoju. Tikimasi, kad greitu laiku ši situacija pasikeis ir, kartu su valdytoju, bus pereita prie Belvederio dvaro rūmų atkūrimo naujam gyvenimui.
Situaciją pakomentavo KPD Telšių-Tauragės skyriaus patarėjas Vidas Narbutas. Po 2019 m. pasirašytos nuomos sutarties kultūros paveldo objekto valdytoju (nuomininku) tapo ŽŪB ,,Terra Belvedere“, kuri yra pateikusi paraišką ES paramai gauti.
Pasak V. Narbuto, kultūros paveldo valdytojas yra informuotas ir jam yra žinoma, kad bet kokie tvarkybos, restauravimo darbai yra galimi tik parengus tvarkybos darbų projektą ir gavus Kultūros paveldo departamento leidimą. Bet kokie tvarkomieji statybos darbai taip pat turi būti derinami su Kultūros paveldo departamentu, turi būti parengtas projektas, prieš tai gavus specialiuosius paveldosaugos reikalavimus.
„Šiuo metu KPD Tauragės skyrius yra suderinęs Belvederio dvaro sodybos rūmų rytinės dalies ir Belvederio dvaro sodybos svirno tvarkybos darbų projektus. Leidimai išduoti: Belvederio dvaro rūmų svirnui - 2016 m., Belvederio dvaro rūmų rytinei daliai - 2021 m.“, - situaciją komentavo V. Narbutas.
Jo žiniomis, pagrindinių dvaro sodybos rūmų likusios dalies tvarkybos darbų projektas yra rengiamas, yra atlikti fotogrametriniai, polichrominiai bei architektūriniai tyrimai, kurie yra būtini rengiant tvarkybos darbų projektą.
V. Narbutas patvirtino, kad yra surašytas protokolas ir skirta bauda Belvederio dvaro valdytojui. 2020 m. spalio mėn. Kultūros paveldo departamento Telšių-Tauragės skyriaus nutarimu, ŽŪB ,,Terra Belvedere“ už Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nuostatų pažeidimus buvo skirta bauda.
Architektas G. Karvelis papasakojo, kad rytinėje Belvederio dvaro rūmų dalyje planuojama moderni valgykla, restoranėlis arba maitinimo įstaiga, kuri būtų skirtas turistams. Vienas kambarys paliktas valdytojo reikmėms. Dar pirmame aukšte numatytos rytinio korpuso personalo patalpos ir sanitariniai mazgai. Apačioje - katilinė, kasos ir sanitariniai mazgai.
Restauratoriams Belvederio dvaro rūmuose pavyko rasti įdomių radinių. Radome išties įdomios autentiškos XIX a. vidurio tapybos fragmentų. Jau patvirtinta istoriniais tyrimais, kad autorystė priklauso žymiam dekoratoriui Francesco Andriolli. Remiantis tais tyrimais padaryta restauravimo programa, kurią mes padarėme ir greitu laiku bus pradėti restauravimo darbai.
Visuose rūmuose rasta tapybos fragmentų, ne visur vienodai išlikusių, bet kai kuriose vietose pavyko surinkti pilnas kompozicijas. Yra tapyti tapetai, tapytos rozetės, apvadai. Viskas atlikta labai profesionaliai. Rasta netgi tarybinio dekoro elementų. Įmonė darė zondavimą - sluoksnis po sluoksnio atidenginėjo tuos uždažymus - vietomis priskaičiuoja iki 13 sluoksnių, kol prieinama iki autentiškos.
Belvederio dvaro griūvėsiai :|: Belvederis manor ruins
Tikimasi, kad tas ekspozicijos projektas bus parengtas kitais metais. Kokia toji ekspozicija, V.
Pabaigai apie du liūtus, pasitinkančius prie įvažiavimo į Belvederio dvaro teritoriją - šios dvi iš betono lietos skulptūros iki tol buvo pastebėtos kitoje vietoje, prie svirno. Eiliniams turistams tie liūtai asocijuojasi su dvaro didybe - jiems tokios skulptūros patinka ir tinka. Kitaip tokias puošmenas vertina su paveldu dirbantys, abejojantys, ar toje teritorijoje tokių liūtų skulptūrų apskritai kada nors būta. Peržiūrėjus visą paveldosaugininkų surinktą istoriografinę medžiagą, nerasta jokių žinių nei nuotraukų apie kada nors čia buvusias liūtų skulptūras. Norint tokias skulptūras pastatyti, reikia istorinių tyrimų, istoriografinės medžiagos, tokius planus derinant su paveldosaugininkais.
tags: #belvederio #dvaro #sodyba