Garažas - tai ne tik mašinos laikymo patalpa, bet ir įvairių įrankių bei mechanizmų sandėliavimo vieta. Gera garažo grindų danga apsaugos paviršius nuo kenksmingų medžiagų poveikio, todėl bus lengva palaikyti švarą ir ne vienerius metus išlaikyti jį gerai prižiūrėtą. Aptarsime, kaip tinkamai įrengti garažo grindis, kokias medžiagas pasirinkti ir kaip užtikrinti jų ilgaamžiškumą.
Grindys ant grunto: pagrindiniai etapai
Įrengiant grindis ant grunto, pirmiausia paruošiamas apatinis grunto sluoksnis - jis turi būti papildytas arba nukastas tiek, kad grindų šiltinimo sluoksnis pasiektų fasadų šiltinimo sluoksnio lygį. Standartinis sutankinto grunto ar smėlio sluoksnis paprastai siekia apie 10-15 cm, bet priklauso nuo situacijos. Taip pat reikia nepamiršti, kad trombuojant smėlio ar žvyro sluoksnį jo storis sumažės apie 30 proc., priklausomai nuo struktūros.
Svarbu, kad smėlio ar žvyro sluoksnis būtų gerai sutankintas ir lygus, laikoma, kad 1 ilginiame metre nuokrypis gali būti iki 4 mm, 10 metrų - iki 12 mm. Antra - labai svarbu, kad gruntas būtų laidus vandeniui, kad termoizoliacija būtų apsaugota nuo drėgmės. Jeigu gruntinis vanduo aukštai ir yra pavojus, kad grunto sluoksnis bus nuolat drėgnas, liejamos juodgrindės. Tuo pačiu juodgrindės yra lygus ir tvirtas pagrindas šiltinimo plokštėms.
Ant sutankinto paviršiaus klojama 200 mikronų storio polietileno plėvelė, kai kas naudoja geotekstilės paklotą. Grindų plėvelės kraštai užleidžiami ant sienų ir priklijuojami putplasčio atraižomis, kurios reikalingos šilumos tiltelio eliminavimui ir betono įražoms perimti.
Juodgrindžių įrengimas
Dažnai painiojami terminai ir juodgrindėmis vadinamas grindų dangos paklotas po galutine danga. Juodgrindės - tai pirmas grindų ant grunto sluoksnis iš smėlbetonio ant sutankinto smėlio arba smulkaus žvyro sluoksnio. Juodgrindžių dažnai atsisakoma, polistireninis putplastis klojamas tiesiai ant sutankinto grunto. Tai galimas variantas, tačiau jeigu gruntinis vanduo yra aukštai, jis gali pasiekti termoizoliaciją, todėl tokiu atveju geriau daryti juodgrindes.
Juodgrindės įrengiamos iš smėlbetonio mišinio, standartinis sluoksnio storis 50-100 mm, jis išlyginamas ir užtrinamas. Įrengus juodgrindes, reikia palaukti kol sluoksnis išdžius. Jeigu apatinis betono juodgrindžių sluoksnis dar gali būti drėgnas, arba, jei yra drėgmės pavojus iš sutrombuoto sluoksnio apačios, profesionalai ant termoizoliacinio sluoksnio nerekomenduoja kloti drėgmei nelaidžios polietileno plėvelės, nes ji užkerta kelią tolygiam drėgmės pasišalinimui iš grindų konstrukcijos. Tokiu atveju geriau naudoti geotekstilę.
Grindų šiltinimas
Patiesus plėvelę, grindų plotas šiltinamas polistireninio putplasčio plokštėmis. Norint turėti šiltas grindis, jos dengiamos dviem putplasčio plokščių sluoksniais. Jei tai nauja statyba, termoizoliacijos storį nurodo konstruktorius, storis priklauso nuo norimos pasiekti energinės klasės ir konstrukcijos šilumos perdavimo koeficiento (šiluminės varžos), putplasčio plokščių šilumos laidumo koeficiento.
Rekomenduojamas UAB „Kauno šilas" gaminamų polistireninio putplasčio EPS plokščių storis (cm) grindų įrengimui ant grunto, kai šilumos izoliacija po armuoto betono sluoksniu:
| Putplasčio tipas | Reikalingas putplasčio sluoksnis, cm | Deklaruojamas šilumos laidumas λD W/(m·K) | ||
|---|---|---|---|---|
| A klasė | A+ klasė | A++ klasė | ||
| Šiloporas EPS 70 | 26 | 30 | 36 | 0,039 |
| Šilopras Neo EPS 70 | 22 | 25 | 30 | 0,032 |
| Šiloporas EPS 80 | 25 | 29 | 34 | 0,037 |
| Šiloporas Neo EPS 80 | 21 | 25 | 29 | 0,031 |
| Šiloporas EPS 100 | 24 | 27 | 32 | 0,035 |
| Šiloporas Neo EPS 100 | 21 | 24 | 29 | 0,030 |
Putplasčio plokščių tipas parenkamas ne tik pagal šilumos laidumo koeficientą, bet ir pagal atsparumą gniuždymui, t.y., numatomas apkrovas. Ant Šiloporas putplasčio pakuočių nurodomas putplasčio tipas ir atsparumas gniuždymui, kurį rodo skaičius prie putplasčio tipo - pavyzdžiui, EPS 70, EPS 100. Skaičius rodo atsparumą gniuždymui kilopaskaliais (kPa). EPS 70 plokštės tinka esant grindų apkrovai iki 2100 kg/kv/m, EPS 100 - iki 3000 kg/kv.m.
Termoizoliacijos plokščių sluoksnių siūlės neturi sutapti. Jeigu dėl kažkokių priežasčių susidaro platesni tarpai tarp plokščių, juos reiktų užsandarinti putplasčio atraižomis, bet ant lygaus, sutankinto pagrindo jų neturi būti, nes Šiloporas plokščių matmenų nuokrypis ne didesnis kaip 2-3 mm.
Grindų betonavimas
Termoizoliacinis grindų sluoksnis dengiamas skiriamuoju sluoksniu - tam tikslui dažniausiai naudojama polietileno plėvelė, kartais specialus popierius ar geotekstilė. Skiriamojo sluoksnio paskirtis - užkirsti kelią betonui patekti į plyšelius tarp putplasčio plokščių.
Ant skiriamojo sluoksnio montuojama armatūra, optimalus armatūros tinklo tankis - 10x10 cm, armatūra turi būti pakelta, kad betonas pasiektų pagrindą. Tam tikslui naudojami specialūs armatūros fiksatoriai. Galima tinklą pakelti užliejus betoną, jis turi būti sluoksnio viduryje. Armatūros tinklo paskirtis yra perimti džiūvimo metu atsirandančius betono judėjimo įtempius. 5-10 cm storio betoniniam sluoksniui geriausiai tinka metalinis cinkuotos 3,8-5 mm vielos grindų armavimo tinklas.
Jeigu bus šildomos grindys, tuomet ant armatūros tinklo tvirtinami grindų šildymo vamzdeliai. Tokiu atveju rekomenduojamas bent 7 cm storio viršutinis betono sluoksnis. Ši taisyklė negalioja, jeigu ketinama įrengti grindų šildymą elektra. Elektrinius grindų šildymo kilimėlius galima tiesti tiesiog po grindų danga.
Jeigu šildymo vamzdeliai nemontuojami, ant armuotų grindų ploto pilamas ne mažesnis kaip 5 cm storio smėlbetonio sluoksnis. Jį galima pasiruošti statybvietėje, maišant plautą ar sijotą smėlį, cementą ir vandenį. Profesionalai naudoja fibro pluoštą, įvairius plastifikatorius, tarp jų ir greitinančius džiūvimą. Kokiomis proporcijomis turi būti maišomas smėlis, cementas ir vanduo, priklauso nuo reikiamo betono stiprumo. Taisyklė paprasta - kuo daugiau cemento, tuo stipresnis betonas.
Betono sluoksnis išlyginamas ir sutankinamas, o jo paviršius glaistomas glaistykle arba trinamas tinkuotojo trintuve. Viršutinis betono sluoksnis lyginamas trintuve, o paviršiaus lygumas tikrinamas gulsčiuku. Jeigu reikia, sukietėjusio betono paviršių galima šlifuoti. Dideliuose plotuose (daugiau kaip 36 kv.m) reikia įpjauti kompensacines siūles. Siūlių gylis priklauso nuo sluoksnio storio, mažiausias - 30 mm iki pusės sluoksnio storio.
Betono kietėjimo metu patalpoje reikia vengti skersvėjų ir tiesioginių saulės spindulių bei karščio ir bent dvi savaites oro temperatūra neturėtų būti žemesnė kaip +5 laipsniai C. Siekiant apsaugoti betoną nuo per greito drėgmės išgaravimo, naudojami įvairūs produktai, purškiami ant grindų paviršiaus. Betonuotą paviršių patartina savaitę lengvai drėkinti, vaikščioti galima po 3-4 dienų, laikoma, kad 1 cm sluoksnio džiūsta maždaug savaitę (priklauso nuo sąlygų). Iki šio lygio betonas išdžiūsta per 2 ar 3 mėnesius. Taigi didelis betono trūkumas - ilgas džiūvimo laikas.
Garažo grindų dangos pasirinkimas
Nuo garažo grindų dangos priklauso, ar patalpoje bus malonu dirbti, juk garaže atliekami smulkūs remonto darbai. Grindys turi būti su nedideliu nuolydžiu. Idealiu atveju turi būti gera oro cirkuliacija, o daiktai saugomi taip, kad nesiliestų prie grindų. Grindų danga turėtų būti atspari drėgmei, vanduo neturėtų per ją persigerti.
Jei grindų pagrindas nekokybiškas, net pati brangiausia ir kokybiškiausia grindų danga negalės išlaikyti savo teigiamų savybių. Tokios betono grindys yra akytos ir lengvai pažeidžiamos - ištepliojamos skysčiais, nuotekomis arba įprastai ištrypiamos. Taip pat galimos įrengti ir poliuretaninės, epoksidinės grindys. Tam žinoma reikia samdyti profesionalią įmonę. Betonas turi būti kokybiškas, kad išlaikytų mašinos svorį.
Populiariausios grindų dangos garažui
- Betonas: Garaže patariama lieti grindis iš cementinio mišinio, nes toks pagrindas yra itin tvirtas, gerai atlaiko didesnes apkrovas.
- Keraminės plytelės: Tinkamas variantas garažo grindims - patvarios keraminės plytelės, jei naudojamos tik pagal paskirtį ir klojamos ant teisingai išlyginto pagrindo. Svarbu, kad klojant po plytelėmis neliktų oro, kurio vietoje keramika anksčiau ar vėliau gali įtrūkti. Be to, glazūruotos plytelės labai slidžios, ypač, kai grindys šlapios. Todėl plyteles grindims geriau rinktis šiurkščiu paviršiumi, briaunotas plyteles su grioveliais.
- Mediena: Medienos danga - efektyvi, ekonomiška, greitai ir paprastai padengiama. Danga iš itin patvarių medienos rūšių gali remtis į pagrindą ne plastiko sluoksniu - gali būti klojama ant tokios pat medienos skersinių. Danga tvirta ir patikima, pasižymi ne tik gera ventiliacija, bet ir atlaiko svorį iki keleto tonų, o gerai prižiūrint, patrauklią išvaizdą išlaiko daug metų. Žinoma, tokia danga neišspręs besikaupiančio vandens problemos, ir patalpų sausinimui gali prireikti net statybininkų pagalbos. Medinių grindų trūkumas - padengus grindis lentomis, į tarpelius patenka įvairiausias purvas, smulkios detalės.
- Epoksidiniai ir poliuretaniniai dažai: Populiaru ir kokybiškiausia būtų garažo grindis apsaugoti epoksidiniais ir poliuretaniniais dažais. Šie dažai sulaiko tepalus,kt. chemikalus ir apsaugo jas nuo taršos. Kadangi betoninės garažo grindys vaikštant lengvai nusitrina, epoksidinė danga jas apsaugos ne tik nuo išblukimo, bet ir nuo nuskilimų ir įtrūkimų susiformavimo. Dažymas epoksidiniais dažais yra nebrangus ir daug pastangų nereikalaujantis garažo grindų apsaugos būdas.
- Laikinos ir nuimamos dangos: Kita dangų rūšis - laikinos ir nuimamos, todėl valymas lengvesnis: kilimai iš mažesnių atkarpų gali būti sujungiami, taip apsaugodami ir uždengdami betonines grindis. Dėl šios priežasties kilimai populiarūs, jų yra įvairių modelių. Mažesnius kilimėlius galima tiesiog pakišti po automobiliu ir jie apsaugo garažo grindis nuo alyvos ar kitų nutekančių skysčių. Išvyniojami garažo dangos variantai gali būti pigesni nei sujungiami kilimai, be to, jie lengviau pritaikomi. Vietoje to, kad jungtumėte atkarpas, reikėtų ištuštinti garažą, grindis, išvynioti dangą per visą grindų plotį bei apkarpyti iki tinkamo dydžio. Tai ganėtinai lengvai pritaikoma danga, nesunkiai ištiesiama. Be to, nereikės klijuoti ar kitaip tvirtinti dviejų dalių į vieną. Išvyniojamos dangos lengvai nuimamos.
- Guminė danga: Guminė danga, kurios rišančioji medžiaga yra poliuretanas, tinka ir atviroms aikštelėms, ir uždaroms patalpoms.
Mineraliniai ir hidroizoliaciniai pabarstai naudojami tik betonuojant naujas grindis, o epoksidinės dervos ir atsparus dilumui sluoksnis dengiami tiek ant remontuojamų grindų, tiek norint sustiprinti esamas grindis.
Konstrukcinės medžiagos, kurių pagrindą sudaro specialus užpildas (kvarcas, granitas ir pan.), atliekantis tvirto karkaso ir polimerinio pagrindo, suteikiančio dangai monolitiškumą ir rišančiąsias savybes, vaidmenį. Geriausiai atlaiko dygliuotų padangų, plovimo priemonių ardomąjį poveikį.
Lietinės (liejamosios) grindys - monolitinės apsauginės dangos, pagamintos epoksidinių, poliuretaninių ir kombinuotų mišinių pagrindu. Plonasluoksniai dažų mišiniai - plonos polimerinės dangos, padengtos 2 - 3 etapais.
Epoksidinė, poliuretaninė grindų danga - ilgaamžė ir labai atspari agresyvios aplinkos sąlygoms. Epoksidinės grindų dangos dengiamos ant esamų betoninių grindų, jas remontuojant arba norint suteikti betonui papildomą apsaugą nuo agresyvių medžiagų poveikio. Epoksidinės dangos pasižymi geromis mechaninėmis savybėmis, atsparumu dilumui, geru cheminiu atsparumu, suteikia grindims estetinę išvaizdą, gali būti įvairių atspalvių.
Prieš dengiant šio tipo dangas, smėliasrove arba paviršius sušiurkštinamas, betonas gerai nuvalomas, suremontuojami defektai. Paprastai pagrindo drėgnumas neturi viršyti 4%. Epoksidinėms dervoms, skiedžiamoms vandeniu, pagrindo drėgnumas gali būti ir 8%. Ši medžiaga naudojama pramoninių patalpų, automobilių stovėjimo aikštelių ir kitiems ilgalaikį mechaninį poveikį patiriantiems paviršiams padengti.
Bene svarbiausi epoksidinių dangų pranašumai - darbas su jomis greitas ir pigus, o kokybe ir estetiška išvaizda šios medžiagos nenusileidžia brangioms keraminėms ar akmens masės plytelėms. Kur nuolat kaupiasi drėgmė, vandens nepraleidžianti epoksidinė danga atliks ir hidroizoliacinę funkciją.
Epoksidinės dangos puikiai atlaiko mindžiojimą, galima pasirinkti kelis jų atspalvius ar specialiomis spalvotomis drožlėmis imituoti margą paviršių, kuris primins tarketą. Tačiau pagrindinė savybė, nusakanti, ar danga skirta paviršiaus porų įmirkymui, ar dangos ant paviršiaus sudarymui, - tai klampumas. Mažo klampio dervomis įmirkomos betoninės grindys. Įmirkius betoną, gaunamas betonpolimeris pasižymi geresnėmis stipruminėmis savybėmis, didesniu atsparumu dilumui ir cheminėms medžiagoms. Naudojant šias dervas ant grindų paviršiaus, nesusidaro epoksido sluoksnis- visa derva turi susigerti į poras. Šis metodas naudojamas, norint sumažinti senų betoninių grindų dulkėjimą, arba prieš dengiant paviršinę epoksidinę dangą.
Priklausomai nuo dervos savybių, danga dengiama voleliu, teptuku arba šepečiu. Paprastai dengiama dviem sluoksniais: pirmas sluoksnis skirtas porų įmirkymui (įgeriamumo sumažinimui). Norint pagerinti epoksido sluoksnio stiprumines savybes, į epoksidinę dervą gali būti dedami kvarciniai užpildai. Jų frakcija 0,3-0,6 mm, yra įvairių atspalvių. Užpildus galima užberti ant šviežiai dengtos epoksidinės dangos.
Darbui su epoksidinėmis dangomis nebūtini aukštos kvalifikacijos meistrai. Aptrupėjusius paviršius išlyginus remontiniu skiediniu arba savaime išsilyginančiais mišiniais, epoksidinę grindų dangą išdažyti paprastu voleliu arba išlyginti mentele gali paprastas dažytojas, o pasikonsuktavęs su specialistais - netgi pats garažo savininkas.
Medžiagos mineralinėms grindų dangoms gaminamos cemento pagrindu su specialiais priedais, nuo kurių kiekio priklauso dangos mechaninės savybės ir atsparumas cheminiam poveikiui. Kokio tipo mineralinės dangos bus naudojamos konkrečiu atveju, priklauso nuo numatomų grindų eksploatavimo sąlygų ir norimų išryškinti savybių: atsparumo dilumui, cheminėms medžiagoms ar nelaidumo vandeniui.
Mašinų stovėjimo aikštelėms, esančioms lauke, pramoninėms grindims, pastoviai ar periodiškai veikiamoms drėgnos bei chemiškai aktyvios aplinkos, naudotini sausi mineraliniai pabarstai, suteikiantys giluminio poveikio betono hidroizoliaciją kristalizacijos būdu. Šie pabarstai yra dengiami ant šviežiai sukloto betono, laikantis tos pačios technologijos, kaip ir dengiant pabarstus, suteikiančius atsparumą dilumui, bei gali būti įvairių atspalvių.
Tai yra nekenksmingos cheminės medžiagos, kurios visam laikui hidroizoliuoja betoną, apsaugodamos jį nuo vandens ar agresyvių cheminių junginių įsiskverbimo iš bet kurios krypties. Nors betonui pasiekus projektinį stiprį, grindys tampa nelaidžios vandeniui visu gyliu (kristalai formuojasi iki 30cm), tačiau eksploatacijos metu grindims gavus drėmės (dėl padidėjusio gruntinio vandens slėgio, atsiradusių mikroįtrūkimų ir pan.), hidroizoliacinis efektas dar daugiau padidėja, o atsiradę mikroplyšiai užsandarinami.
Nuo įtrynimo diskine trintuve lygio priklausys, kokio šiurkštumo paviršius bus išgautas. Dėl panaudotos įtrynimo technologijos viršutinis grindų sluoksnis įgauna didesnį stiprį ir atsparumą dilumui negu apatiniai betono sluoksniai, kartu suteikiama giluminė hidroizoliacija ir atsparumas cheminėms medžiagoms (naftos produktai, tepalai, žiemą ant kelių dangos laistomi chloridai).
Tiek mineraliniai pabarstai, tiek pabarstai su metaliniais priedais barstomi ant šviežiai sukloto betono mišinio. Ruošiant šį mišinį, nerekomenduojama naudoti plastiklių lignosulfonatų, kurių sudėtyje yra daugiau kaip 5% cukraus, pagrindu. Tačiau mišinys gali būti dispersiškai armuotas bet kokiu plaušu. Papildomas pabarstų paruošimas, prieš juos naudojant, nėra reikalingas. Jie tolygiai beriami ant grindų betono mišinio paviršiaus, sutankinto su vibrosija, praėjus 1,5-3 valandoms nuo jo suklojimo. Šis laiko tarpas priklauso nuo aplinkos temperatūros ir gali būti ilgesnis.
Pabarstus barstyti galima rankiniu būdu, tačiau praktiškiau naudoti specialius mechaninius dozatorius, kurie užtikrina tolygų pabarstų paskleidimą. Nuo sklaidos tolygumo priklausys dangos kokybė. Reikiamas pabarstų kiekis gali būti suklojamas per du kartus: užbėrus pusę reikiamos išeigos, paviršius išlyginamas trintuve, palaukiama kol milteliai sudrėks nuo mišinio vandens, paskui beriamas kitas kiekis. Kai ant paviršiaus jau galima vaikščioti, pabarstai toliau apdirbami mechaninėmis trintuvėmis. Rankomis trinti galima tik grindų kraštuose arba kai plotas mažas.
Dilumui atsparus sluoksnis mineralinių medžiagų pagrindu gali būti dengiamas ir ant esamų betoninių grindų. Tam naudojamas didelio slankumo mišinys (120-160mm), kurio sudėtyje yra dilumą mažinančių užpildų ir plaušo dispersiniui armavimui. Ši grindų danga naudojama remontuojant senas betonines grindis arba norint padidinti esamų grindų atsparumą dilumui (pvz., pasikeitus eksploatavimo sąlygoms). Dangos sluoksnio mažiausias storis yra 12mm, atsparumas gniuždymui po 28 parų - 60 MPa, atsparumas šalčio poveikiui - F100. Dėl šių savybių danga gali būti dengiama tiek lauke, tiek viduje.
Prieš betonuojant mažo dilumo sluoksnį, pagrindas tinkamai paruošiamas: suslėgto vandens srove nuvalomi nešvarumai, jeigu reikia, padengiamas sukibimą gerinantis sluoksnis. Pagrindas suskirstomas sekcijomis, atkartojant temperatūrines ir deformacines siūles. Suklotas mišinys sutankinamas vibrosija, kurios galai remiasi ant kreipiančiųjų. Sluoksnis išlyginamas ir vėliau sutankinamas paviršiniu tankintuvu.
Renkantis garažo grindų dangą, atsižvelgiama ne tik į ekonomiškumą, būtina išnagrinėti būsimus poveikius eksploatacijos metu: cheminis poveikis, apkrovos nuo mechanizmų, apkrovos nuo krovinių, atmosferinis poveikis ar pėsčiųjų srautai.