Statybos klausimai Lietuvoje: nuo leidimų iki įžeminimo

Šiame straipsnyje nagrinėjami įvairūs klausimai, susiję su statybomis Lietuvoje, pradedant statybos leidimais ir baigiant įžeminimo įrenginiais. Aptarsime, kada reikalinga projekto korekcija, kokie reikalavimai taikomi statant karkasinius namus, kaip statyti namą žemės ūkio paskirties žemėje ir kitus svarbius aspektus.

Projekto korekcija ir statybos leidimai

Kartais, jau turint statybos leidimą, atsiranda poreikis atlikti tam tikrus pakeitimus projekte. Pavyzdžiui, norima patraukti išorinę sieną arba sumažinti grindų lygį. Ar tokie pakeitimai reikalauja projekto korekcijos ir naujo statybos leidimo?

Pastato gabaritus didinti galite iki 1 m, jei viršysit 1m reikės naujo statybos leidimo - visais atvejais neturit pažeisti 3m taisyklės iki sklypo ribos. Pridavimo metu jums reikės projekto A laidos, bet ne naujo leidimo. Grindų nuleidimas yra visiškai neesminis iki 20 cm nukrypimai nereikalauja nieko.

Reikalavimai karkasinio namo statybai

Kokie yra reikalavimai statybai, jeigu nori statytis iki 80 kv. karkasinį namą užmiestyje? Teoriškai, norint statyti karkasinį namą iki 80kv. jums reikia supaprastinto projekto ir statybos leidimo.

Statyba žemės ūkio paskirties žemės sklype

Statyti namą žemės ūkio paskirties žemės sklype yra įmanoma, tačiau tam reikalingi tam tikri leidimai ir projektai. Jei tėvai ūkininkai tada jų vardu reikia rengti ūkininko sodybos parinkimo schemą ir projektuoti sodybą. Pradėti reikia nuo žemėtvarkinio projekto ūkininko sodybos vietai parinkti. Procesas nėra trumpas, bet įveikiamas.

Namų statybai žemės ūkio paskirties sklype yra du variantai:

1. keičiat žemės paskirtį į namų valdą (turbūt realiausias variantas ir greičiausias);
2. darot ūkininko sodybos parinkimo schemą, registruojat ūkį turimam sklype ir tada jau statot (gali neleisti ūkininkauti nes tai geltona spalva).

Iki 30 kv.m pastatams nereikės leidimo, o 120 reikės.

Žemės ūkio paskirties žemėje statyba negalima. Norint statyti vasarnamį, Jums reikia patapti ūkininku ir parengus ūkininko sodybos parinkimo schemą bus galima prašyti statybos leidimo tokiam pastatui.

Namo projekto pakeitimai

Norint keisti individualaus gyvenamo namo projektą suderintą 2010 metais ir palikti išduotą statybos leidimą, kad nereikėtų per naujo derinti, reikia žinoti, kokiose ribose galima atlikti pakeitimus. Iki 20cm nukrypimai nuo projekto nereikalauja nieko. Nuo 20 iki 100 cm galima A laida be naujo statybos leidimo, bet reikalingas buvusio autoriaus (architekto) sutikimas kitam architektui koreguoti projektą arba jums reikia kreiptis pas tą patį architektą. Nukrypimai virš 1m reikalauja naujo statybos leidimo.

Kaimynų sutikimas

Kaimyno daroma rekonstrukcija pirties ir pailginus pirties pavėsinę (ir atsiradus pečiui), greičiausiai apsigins su seno savininko sutikimu, jei buvęs savininkas davė sutikimą statybai abstrakčiai, o ne konkrečiam projektui - svertai pirtelės savininko pusėje.

Namo atstumas nuo sklypo ribos sodų bendrijoje

Pastato aukštis gali būti 8,5m ir namo atstumas nuo sklypo ribos 3 metrai.

Namo sienos šiltinimo keitimas

Purškiama vata visais atvejais yra geresnis šiltinimo sprendimas nei paprasta vata ir visi rodikliai bus daug geresni nei vatos. Reikia, kad tiktais storis atitiktų. Teoriškai netgi projektuotojo sutikimo nereikia norint pakeisti šiltinimo sumuštinį.

Namo statyba namų valdoje be statybos leidimo

Namų valdoje be leidimo galima statyti pagalbinio ūkio pastatą iki 80 kv.m.

Statybos leidimas sublokuotų namų statybai

Teoriškai 7a sklype yra galima sublokuotų namų statyba. Reikia gilintis į situaciją.

Statybos leidimas statyti mobilų namelį sode

Kaip ir nereikia statybos leidimo mobilaus namelio statyboms.

Pastatų statyba žemės ūkio paskirties sklype

Ūkininko sodyba susideda iš gyvenamo namo ir ūkinių pastatų - leidimas turės būti minimum dviejų statinių, o statyti tik pirtį be gyvenamo namo galima, bet statybos leidime ir projekte turės būti abu statiniai, arba be leidimo iki 80 kv.m statinius galit statyti turint ūkininko sodybos parinkimo schemą.

Leidimas namo statyboms melioracijos sistemų teritorijoje

Galima užkoordinuoti melioraciją - apsaugos zonos sumažėja 3 kart arba kitas variantas daryti iškėlimą (apėjimą), ir trečias variantas - naikinti melioraciją su kaimyno sutikimu. Tikrai 0,5ha teritorijoje atsiras vietos kur galima statyti namą.

Ūkinį pastatą užregistruoti kaip gyvenamąjį

Greičiausiai rajono savivaldybė neleis turėti dviejų gyvenamųjų namų sklype, tad galimas veiksmų planas būtų toks:

1. padalinti žemėtvarkiniu projektu sklypą;
2. keisti ūkinio paskirtį į gyvenamą namą.

Namo pridavimas nukrypus nuo projekto

Nukrypimai iki 20 cm nereikalauja jokių projekto korektūrų. Nukrypimai nuo 20 cm iki 1m - reikia A laidos (be naujo statybos leidimo). Rengia projekto architektas arba kitas architektas su autoriaus sutikimu. Nukrypimai virš 1m reikalauja naujo statybos leidimo.

Namo projektas pirktas užsienyje

Reikia matyti namo projektą ir jo sudėtį, kad būtų galima kalbėti apie adaptacijas, kad neatsitiktų taip, jog pagal tą užsienyje įsigytą projektą apskritai nebus galima išimti leidimo.

Leidimas nugriauti seną namą

Nugriovus pastatą reiktų jį išregistruoti, nes gali būti kad notaras neformins sandėrio nes pastato nėra.

Statybos žemės paskirties sklype

Žemės paskirties sklype ūkininkas gali statyti pastatus, jei turi ūkininko sodybos parinkimo schemą.

Kas yra kapitalinis remontas

Kapitalinis remontas yra laikančių konstrukcijų keitimas, tvirtinimas ar silpninimas.

Žemės ūkio paskirties sklypo keitimas į namų valdos sklypą

Žemės ūkio paskirties sklypą pakeisti į namų valdos sklypą galima, jei tai leidžia bendrasis planas. Pradžiai pasitikrinti reikia pagal Jūsų teritorijos bendrąjį planą. Jį galima rasti savivaldybės puslapyje.

Leidimas 80m2 namo statybai

Jei tai 80m2 gyvenamasis namas, tuomet reikia leidimo, jei tai pagalbinio ūkio pastatas ir nėra saugotinoje teritorijoje tada nereikia.

Įžeminimo įrenginiai

Įžeminimas suprantamas kaip elektros įrenginio laidžių dalių, kurios normaliomis veikimo sąlygomis neturi įtampos, bet įtampa jose gali atsirasti pablogėjus izoliacijai (kitaip - pasyviųjų elektros įrenginio dalių), sujungimas su įžeminimo įrenginiu. Platus įžeminimo naudojimas paaiškinamas visu pirma pakankamu patikimumu, kita vertus - santykinai paprasta sandara ir aptarnavimu, lyginant su kitomis apsaugomis. Greta esantiems įvairių įtampų ir skirtingos paskirties įrenginiams įžeminti, išskyrus specialiosios paskirties įrenginius, reikia naudoti bendrą įžeminimo įrenginį.

Siekiant užtikrinti apsauginio įžeminimo (įnulinimo) veiksmingumą būtina periodiškai kontroliuoti jo būklę Taisyklėse numatyta apimtimi.

Įžemintuvo varžos matavimas

Įžemintuvo varžos matavimui galima taikyti keletą metodų, priklausomai nuo įžeminimo kontūro konfigūracijos ir kitų sąlygų. Matavimams naudojami 62% taisyklės metodas, trikampio metodas ir kiti. Neteisingai pasirinkus matavimo prietaisą, nesilaikant gamintojo pateiktos matavimo metodikos gali atsitikti, kad išmatuota varža atitiks norminę, tačiau faktinė varža iš tikrųjų bus didesnė ir įžeminimo įrenginys nevykdys savo funkcijų. Ir priešingai, įžeminimo faktinė varža atitiks norminę ir apsauga nuo elektros poveikio bus užtikrinta, tačiau išmatuota varža bus didesnė už norminę, o tai bus susiję su papildomomis įžemintuvo varžos sumažinimo išlaidomis.

Šiuo metu Lietuvos rinkoje atsirado labai daug įvairių firmų siūlomų įžemintuvų varžos matavimo prietaisų, kurie skiriasi savo techninėmis galimybėmis ir matavimo metodikomis.

Naudojant atitinkamą generatorių G, kintamoji srovė (AC) teka per matavimo elektrodą H (srovinis elektrodas) ir grįžta per įžemiklį E. Įtampos kritimas U matuojamas tarp E įžemiklio ir žemės taško, turinčio nulinį potencialą. Tam tikslui naudojamas kitas pagalbinis elektrodas S, (potencialinis elektrodas). Ypatingai svarbi yra matavimo elektrodų vienas kito atžvilgiu ir matuojamojo įžemintuvo E, padėtis. Aplink kiekvieną įžemintuvą, kuriuo teka srovė, susidaro įtakos zona, kurios forma ir mastas nežinomi.

Kuo tikslesniems matavimo rezultatams gauti potencialinis elektrodas (zondas) negali būti įkalamas įžemintuvo E ir papildomo srovinio elektrodo H įtakos zonose (susidariusiose dėl srovės tekėjimo). Todėl siekiant išvengti elektrodų potencialų persidengimo, tarp pagalbinio srovinio elektrodo ir bandomojo įžemintuvo turi būti pakankamas atstumas.

Praktikoje matavimo elektrodus rekomenduojama išdėstyti dviejų spindulių (V) arba vieno spindulio (vienoje linijoje) schema. Plačiausiai yra paplitusi vieno spindulio schema. Jei įžeminimo įrenginys sudarytas iš juostos, paprastai tokiu atveju srovinis elektrodas kalamas vienoje juostos pusėje, potencialinis kitoje. Dviejų spindulių metodas taikomas, kai pagalbinių elektrodų negalima išdėstyti viena linija.

KYORITSU kompanijos įžeminimo varžos matavimo prietaisuose taikomas klasikinis metodas (potencialų kritimo metodas), naudojant srovinius ir potencialinius elektrodus. Prietaisas KEW 4106 leidžia matuoti įžeminimo varžą taikant dviejų, trijų ir keturių laidų metodą ir papildomai grunto savitąją varžą. Keturių laidų metodas yra kiek tikslesnis, nes į matavimo rezultatą neįeina laidininkų, jungiančių prietaisą ir objektą Е(х), varža.

Kai kuriais atvejais naudojamas neelektrodinis įžeminimo varžos matavimo metodas, kuris nereikalauja atjungti įžeminimo kontūre lygiagrečiai sujungtų įžemiklių ir nereikalauja papildomų matavimo elektrodų naudojimo. Tai sutaupo laiką ir leidžia atlikti matavimus sunkiai prieinamose vietose, kuriose negalima pritaikyti kitų metodų. Viena priemonių tokiems matavimams atlikti būtų specialių įžeminimo replių KEW 4202 arba jų modifikacijų naudojimas. Apgaubiant įžeminimo laidininką replėmis galima išmatuoti įžeminimo varžą ir laidininku į žemę tekančią srovę.

Įžeminimo įrenginių varžos turi būti užtikrinamos, kai sąlygos yra nepalankiausios ir savitoji grunto varža didžiausia, t.y. sausiausiu metų laiku - vasarą arba šalčiausiu - žiemą. Matuojant įžeminimo varžas kitu metų laiku, rezultatus reikia perskaičiuoti pagal sezono koeficientų reikšmes.

Grunto savitosios varžos matavimas

Grunto savitosios varžos ρ matavimas atliekamas jo geofizinėms savybėms nustatyti, optimizuoti įžemintuvo konstrukcijai ir jo įrengimo vietai. Grunto savybės veikia žemėje klojamų komunikacijų - vamzdžių, kabelių ir kt. - korozijos spartą. Savitosios varžos matavimams atlikti gali būti naudojami įvairūs metodai, tarp jų dviejų ir keturių taškų schemos. Pastarasis dar vadinamas vienodų atstumų arba Wenner metodu.

Pagal dviejų taškų schemos metodą yra tiesiog matuojama varža tarp dviejų taškų (bandomojo elektrodo ir įžemintuvo), vėliau perskaičiuojant ją į grunto savitąją varžą.

Matuojant grunto savitąją varžą, tiesia linija vienodu atstumu a (a = EH(C)/3) vienas nuo kito įkalami 4 pagalbiniai elektrodai. Elektrodų įkalimo gylis ne didesnis kaip 1/20 atstumo "a". Į kraštinius (srovinius) elektrodus iš šaltinio paduodama matavimo srovė I. Tuomet tarp vidurinių elektrodų ES ir S(P) atsiranda įtampos kritimas ΔU. Kuo didesnė a vertė, tuo didesnis srovinių elektrodų elektrinio lauko apimamas žemės tūris. Dėl to keičiant atstumą a galima gauti grunto savitosios varžos priklausomybę nuo atstumo tarp elektrodų.

Parenkant geriausią įžeminimo įrenginio vietą, būtina nustatyti grunto sritį su mažiausia savitąja varža. Todėl reikia vadovautis tiek prietaiso parodymais, tiek intuicija, pvz., įžemintuvo aikštelei rinkti ne smėlio, bet priemolio gruntą. Taip pat būtina įvertinti grunto sluoksnio su mažiausia savitąja varža gylį.

Kontaktinės jungtys

Kontaktinės jungtys - elektros įrenginio mazgai, kuriuos sudaro du arba daugiau mechaniškai nejudamai ir elektriškai įvairios konstrukcijos junginiais sujungti laidininkai, skirti užtikrinti nepertraukiamą elektros grandinę. Jungties konstrukcija turi atitikti sujungiamųjų laidų kiekį ir jų skersmenį bei medžiagą.

Atliekant nurodytų jungčių tikrinimą, jungtys padaužomos plaktuku ir apžiūrima, ar nėra įtrūkių arba visiškai nutrūkusių jungčių bei kitokių defektų. Išardomiems sujungimams matuojama kontaktų pereinamoji varža, t.y. varža laidžių paviršių sąlyčio vietoje, kuri turi būti ne didesnė kaip 0,05 W.

Apsauginis išjungimas

Pagrindinė apsaugos nuo elektros poveikio techninė priemonė iki 1000 V įtampos TN, TT ir IT sistemų tinkle šiuo metu yra apsauginis išjungimas. Automatinio maitinimo išjungimo sistema sudaroma iš PE laidininko, jungiančio įrenginio pasyviąsias dalis su maitinimo šaltinio neutrale (TN tinklo sistema) arba įžemintuvu (IT, TT tinklo sistema) ir apsaugos aparato - automatinio jungiklio, saugiklio, srovės skirtuminės apsaugos įtaiso RCD ar kitokio.

Patikimam tokios sudėtinės sistemos darbui reikia, kad abu šie elementai būtų tarpusavyje suderinti ir veiktų, užtikrindami nepavojingą žmogui srovės dydžio ir jos trukmės derinį.

TN sistemos tinklai

Lietuvoje iki 1000 V įtampos elektros įrenginiuose plačiausiai naudojami TN sistemos tinklai. Šiame tinkle automatinio maitinimo išjungimo principas yra gana paprastas: elektros įrenginio izoliacijos pramušimą tarp fazinio laido ir įnulintų pasyviųjų dalių paversti vienfaziu trumpuoju jungimu. Tam tikslui dirbtinai sudaroma grandinė trumpojo jungimo srovėms pratekėti nuo korpuso į įžemintą transformatoriaus (generatoriaus) neutralę.

Pilnutine fazinio ir apsauginio laidininkų grandinės varža (ZS) laikoma pilnutinės srovės šaltinio fazinės apvijos, pilnutinės fazinio laidininko nuo srovės šaltinio iki pažaidos vietos ir pilnutinės apsauginio arba / ir apsauginio nulinio laidininkų nuo pažaidos vietos iki srovės šaltinio varžų, taip pat varžų, susidarančių trumpojo jungimo vietoje ir aparatų kontaktuose, suma.

Fazinio ir apsauginio laidininkų grandines pilnutinės varžos arba trumpojo jungimo į korpusą matavimų tikslas - patikrinti apsaugos įtaisų laiko suveikties parametrus įvykus elektros įrenginyje trumpajam jungimui į korpusą arba į nulinį laidą.

TN sistemoje esant 230V fazinei įtampai apsauginio įtaiso suveikties laikas turi būti iki 0.4s (nepavojingose patalpose, kuriose leistinoji prisilietimo įtampa Uc ≤ 50V), arba 0.2s (pavojingose ir labai pavojingose patalpose, lauko sąlygomis, kuriose Uc ≤ 25V). Kilnojamųjų imtuvų, prijungtų prie ne didesnės kaip 32 A srovės kištukinių lizdų, ribinė išjungimo trukmė turi būti t £ 0,2 sekundės.

Кyoritsu firmos dauguma gaminamų prietaisų fazinio ir apsauginio laidininkų grandinės parametrams matuoti turi RCD suveikties blokavimo funkciją ATT (Anti Trip Technology), t.y. bandymams naudoja mažą srovę (15 mA), kuri nesukelia srovės skirtuminės apsaugos įtaisų suveikties.

RCD įtaisai

Pagrindinė RCD įtaisų funkcija - užtikrinti žmogaus saugą netiesioginio sąlyčio metu. Tačiau RCD įtaisai... (tekstas nutrūksta).

2 lentelė. Didžiausių leistinų grandinės „ fazinis - apsauginis laidininkas" varžų Zs arba apsaugos aparato suveikimo srovių Ia santrauka pagal IEC 898/EN60898 standartą, priklausomai nuo naudojamos maksimalios apsaugos priemonės.

tags: #garazo #vartu #mazgas