Klaipėdos rajone gyvena 51614 gyventojų, o rajono Savivaldybės statinių naudotojų sąraše įrašyti 686 daugiabučiai namai, kuriuose yra 6557 butai. Butuose gyvena apie 13 tūkstančių gyventojų, t. y. 25 proc. Dauguma daugiabučių pastatų yra dviaukščiai ar aukštesni, dominuoja plytų mūro namai.
Klaipėdos rajono savivaldybės žemėlapis
Daugiabučių Namų Energetinio Efektyvumo Didinimo Programa
12,256 mln. Lt - tiek lėšų reikia dar lapkričio pabaigoje Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos patvirtintai energetinio efektyvumo didinimo daugiabučiuose namuose programai įgyvendinti. Klaipėdos rajono savivaldybės administracija dar kovo mėnesį pateikė Aplinkos ministerijai 30 daugiabučių namų, turinčių daugiau kaip 10 butų ir suvartojančių 1 kv. m šildymui per mėnesį vidutiniškai 150 ir daugiau kWh, sąrašą. Buvo atrinkta 17 Klaipėdos rajono Gargždų miesto daugiabučių.
Anot A. Kampo, buvo pasirašyta trišalė Aplinkos ministerijos, Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros bei Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos sutartis dėl tų 17 atrinktų daugiabučių namų energetinių sertifikatų ir investicinių planų parengimo. Šiuos planus jau parengė konkursą laimėjusi VšĮ „Šiaulių regiono plėtros agentūra“ ir Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra. Už šią paslaugą bus apmokėta Aplinkos ministerijos lėšomis.
Taryboje lapkritį buvo patvirtintas ir daugiabučių namų energinio efektyvumo didinimo Klaipėdos rajono daugiabučiuose namuose programos administratorius. Gargždų miesto programos administratorius bus Gargždų butų ūkio UAB. Trečiadienį bendrovės direktorius Rimvydas Rameika, inžinierė Teresė Vilaitė, taip pat Savivaldybės administracijos Turto valdymo skyriaus vedėjas A. Kampas, vyriausiasis specialistas Mindaugas Gerdauskis jau susitiko su Kvietinių g. 7 ir P. Cvirkos 23 daugiabučių namų gyventojais.
„Buvo patvirtinti investiciniai planai. Žmonės supranta, kad namus reikia atnaujinti, ypač dabar, kai valstybė dengia apie 40 proc. energetinio efektyvumo priemonių. Kas po to? Reikės eiti į banką dėl kreditavimo. Jei daugiabutis neturės didelių įsiskolinimų ir kreditas bus gautas, traukinys važiuos toliau“, - kalbėjo R. Rameika.
A. Kampas taip pat pasidžiaugė, kad nebuvo labai priešiškai nusiteikusių gyventojų: „Iš Kvietinių g. 7 (12 butų) daugiabučio atėjo 10 butų savininkų ir visi balsavo už modernizavimą, iš P. Cvirkos g. 23 (10 butų) atėjusių 8 butų savininkų - 7 buvo už.“ Ketvirtadienį vyko susitikimas su Klaipėdos g. 8, 18 ir 24 daugiabučių namų gyventojais, kurių dauguma taip pat palankiai vertino planuojamus atnaujinimo darbus.
Gatvių Pavadinimų Klausimas
Savivaldybės apklausoje dalyvavę Gargždų gyventojai nenori pervadinti Juliaus Janonio, Petro Cvirkos, Butkų Juzės gatvių. Žmonės tikina, kad nenori keisti dokumentų, dabartiniai pavadinimai esą neturi neigiamos reikšmės. Tačiau prie šių gatvių pavadinimų keitimo dar gali grįžti rajono taryba.
Apklausoje dėl pavadinimo keitimo balsavo penktadalis P. Cvirkos gatvės Gargžduose gyventojų. Tuo tarpu nuomonę dėl Butkų Juzės gatvės pavadinimo pareiškė pusė jos gyventojų, vos vienas žmogus norėjo keisti pavadinimą, o 42 - ne.
„Skaičius norinčių pavadinimą keisti yra pakankamai mažas, bet įvykdėm valią, padarėm apklausą, gyventojai pasisakė ir artimiausiam tarybos posėdy eisim su informacija, pateiksim apklausos rezultatus. Gali būti pasiūlytas protokolinis pavedimas, kad surengtume sprendimo projektą dėl gatvių pavadinimo keitimo neatsižvelgiant į apklausos rezultatus. „Priprasta jau čia tie adresai, tiek metų gyvenam, o iš kitos pusės - nematau reikalo, man, pavyzdžiui, Janonis ne asocijuojasi su kažkuo tokiu, kad reiktų jį pakeisti. Sovietmečio gatvių pavadinimai keičiami ne vienoje savivaldybėje.
„Kai bus priimtas desovietizacijos įstatymas ir bus aiškiai pasakyta, kokie pavadinimai ir kokie istoriniai veikėjai mums yra nepriimtini, be abejo, tada bus lengviau apsispręsti“, - įsitikinęs B. P. Cvirkos gatvę siūlyta pervadinti nepriklausomybės kovų savanorio Prano Eimučio, Vinco Kudirkos arba akademiko Jono Lankučio vardu, J.
Stogdengystės Mažojoje Lietuvoje Raida
Turėti stogą, visomis prasmėmis, yra gerai. Ar tai būtų namo stogas, ar pastogė, kur galima laikinai prisiglausti, ar tiesiog apsauga ir gynyba plačiausia prasme. Stogas yra vienas svarbiausių namo elementų, gal net svarbiausias. Kaip kepurė žmogui, kuri keitėsi sulig mada bet visuomet griežtai ženklino socialinį statusą.
Stogų formos keitėsi, priklausomai nuo statybos laikotarpio, vietos ir pastato paskirties. Kuo reikšmingesnis pastatas, tuo prašmatnesnis buvo jo stogas. Ypatingai išraiškingi baroko laikotarpio (1600 - 1770 m.) bažnyčių, klebonijų, sinagogų ar dvarų stogai. Klasicizme jie darėsi paprastesni, lėkštesni, dėmesys krypo į kitą pastato elementą - portiką - atvirą prieangį su kolonomis.
Kaimų ir miestelių pastatų stogai buvo paprastesni, bet Lietuvos etnografiniuose regionuose gana skirtingų formų ir konstrukcijų. Stogų įvairovė atsirado dėl nevienodos ūkio pažangos ir gretimų kraštų įtakos. Vakarų Lietuvoje sparčiau buvo įdiegiamos naujovės, pažangūs statybos būdai, Rytų Lietuvoje pokyčiai lėtesni, išliko senesnės statybos tradicijos ir konstrukcijos. Būtent, konstrukciniai ypatumai ir lėmė regioninius savitumus.
Lietuvoje paplitę skirtingi - pėdiniai, sijiniai ir gegniniai stogai. Patys seniausi, archaiškos konstrukcijos pėdiniai stogai išliko tik aukštaičių klojimuose. Juose stogą remia į žemę įkasti masyvūs stulpai - pėdžios. Gegnes laiko ant pėdžių uždėtas kraiginis rąstas - permetė. Neabejotinai ši konstrukcija seniausia ne tik Lietuvoje, bet visoje Šiaurės Rytų Europoje.
XVI−XVII a. šaltiniuose aprašyti dvarų trobesių stogai dengti lentomis, skalomis (dranyčiomis), malksnomis (gontais), rąsteliais ir eglių luoba. Kartais pastatai turėjo dvigubą dangą: apačioje - eglių luoba, ant jos - šiaudai, skalos arba lentos. Ilgainiui plačiai naudotą eglių maukną, skalas keitė naujos parankesnės medžiagos: šiaudai, nendrės, čerpės. Naujovės buvo inspiruojamos ir valstybės nurodymuose, pavyzdžiui, 1604 m. Karaliaučiuje išleistoje instrukcijoje pažymėta, kad lietuviškų namų ir dūminių pirkių stogams sunaudojama daug eglių žievės, dėl to padaroma didelė žala miškams. Liepta minėtus trobesius dengti moliu arba skiedromis.
Vakarų Lietuvos trobesiams būdingi jau vien tik gegniniai stogai. Juos sudaro poromis sunertos gegnės, įkirstos ir atremtos į viršutinį sienojų, tarpusavyje tvirtintos horizontaliais ryšiais, vadinamomis templėmis arba stygomis. Skirtingai nuo pietinių ir vakarinių kaimynų, kaimo statyboje gegnės su sijomis nebuvo jungiamos į stabilią santvarą. Gegnės paprastai išdėstomos tankiau, negu sijos. Gerokai (1,5−2 m) už sienų išsikišę gegnių galai sudarė plačias pastoges, apsaugančias sienas nuo kritulių ir nuo vėjo. Žemaitijoje ir Mažojoje Lietuvoje būdingos dar ir paplatintos užlaidos. Jos suformuotos kokį pusmetrį atitraukus pogegninį (mūrlotinį) sienojų nuo sienos. Užlaidos labai tiko drėgno klimato pajūrio regionui.
Tik XIX a. Žemaitijoje ir Mažojoje Lietuvoje trobesiai buvo dengiami laužytos čiukurinės arba pusvalminės formos stogais. Trapecijos pavidalo skliautas buvo puošiamas įvairiomis kryptimis sukaltų lentų ornamentu arba pjaustiniais. Čiukurai dažniausiai užtaisomi lentomis arba rąsteliais. Stogo kraštas ties čiukuru sutvirtinamas ir apdailinamas pjaustinėtomis vėjalentėmis - lėkiais. Gegnių ir sijų galai dailiai profiliuoti.
Kiekvienas šeimininkas rinkosi stogų dangą pagal išgales, dažniausiai tai kas buvo gyvenamoje aplinkoje lengvai įgyjama. Stogams dengti naudotos įvairios medžiagos: nendrės, meldai, šiaudai, lentos, malksnos (skalos, skiedros, gontai, lentelės), vėliau, XX a. - molinės ar betoninės čerpės ir skarda. Valstiečio ūkyje šiaudai buvo pati pigiausia ir tinkamiausia stogams medžiaga.
Šiaudų danga buvo klojama dviem būdais: varpomis aukštyn arba žemyn. Pirmuoju būdu šiaudai paskleidžiami eilėmis, prispaudžiami kartelėmis, pririšami prie grebėstų ir specialiu įrankiu sumušami - išlyginami. Šis dengimo būdas skaitėsi naujoviškesnis, sudėtingesnis, dailesnis, reikalaujantis įgūdžių ir daugiau laiko. Kitu būdu stogai dengiami nedideliais kūliukais, kurių kiekvienas pririšamas šiaudų grįžte prie grebėsto. Šis dengimo būdas buvo paplitęs Sūduvoje, Dzūkijoje, kadais gal ir Mažojoje Lietuvoje.
Stogas dengtas šiaudais
Rugsėjo 11d. Agluonėnų etnografinėje sodyboje vyko renginys pagal projektą „Stogdengystės Mažojoje Lietuvoje raida ir reikšmė šiandien“ “ TKR Klaipėdos apskr. prioritetas: besikeičianti kūrybiška bendruomenė 2020-2, kurio metu dalinomės mintimis ir patirtimis apie tradicinius trobesių stogus. Meistrai pristatė skiedrų drožimą ir stogo dengimą nendrėmis: pasakojo, kaip pasirinkti tinkamas medžiagas ir gaminius, kaip teisingai sukloti ant stogo, kad ilgai ir patikimai tarnautų. Dabar mes turim labai platų pasirinkimą, - nuo tradicinių iki modernių stogo dangų.
Ar reikia įleisti difuzinę plėvelę į lataką???
Skaičiuojama, kad vidutiniškai stogo danga tarnauja 20 - 40 metų. Nelengva apsispręsti kaip tvarkyti namo stogą, kokią pasirinkti dangą. Sakoma, kad „visa, kas nauja - tai seniai pamiršta sena“. Po truputį į madą grįžta tradicinės dangos. Kiekviena jų turi privalumus ir trūkumas. Išmanydami savybes, teisingai pasirinkdami ir pritaikydami senoviškas dangas, ar tam tikras stogo detales, galim praturtinti ir papuošti savo namus. Tradicijų išmanymas įgalina kurti savitą nepakartojamą ir savą gyvenamąją aplinką, teikiančią savigarbą, pasitikėjimą ir ramybę.
Priešgaisrinės Saugos Problemos Bendrabučiuose
Gargždų PGT pareigūnai susidomėjo priešgaisrine būkle mūsų miesto bendrabučiuose, kuriuose būstai privatizuoti. Gargždų PGT pareigūnai kartu su UAB „Gargždų butų ūkis“ atstovu atliko kelių šios bendrovės prižiūrimų bendrabučio tipo daugiabučių gyvenamųjų namų operatyvinius priešgaisrinius techninius patikrinimus.
Apžiūrėjus daugiabučius gyvenamuosius namus Klaipėdos gatvėje 30 ir 32, J. Janonio g. 9, 13, 15, 17 bei Vingio g. 2, nustatyta, jog gyventojai bendruose koridoriuose savavališkai pasistatę medines rakinamas spintas. Privatizavę būstus, koridorių galuose esančių būstų savininkai uždarė praėjimus į evakuacines neuždūmijamas laiptines, užkalė papildomas išėjimų tarp viršutinių ir apatinių aukštų duris. Be to, evakuacinėse laiptinėse savarankiškai įrengė rakinamas duris.
Gargždų PGT pareigūnai dėl patikrinimo metu rastų priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimų UAB „Gargždų butų ūkis“ direktoriui O. Velkui nurodė imtis priemonių. Antai visi gyventojai iš bendrų koridorių privalo iškelti spintas. J. Janonio g. 13 ir 15 daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose būtina suremontuoti papildomų evakuacinių išėjimų duris taip, kad jos lengvai atsidarytų bet kuriuo paros metu. J. Janonio gatvėje 9-uoju numeriu pažymėto daugiabučio namo pirmo aukšto koridoriuje būtina pašalinti degią sienų apdailą, iš evakuacinės laiptinės išmontuoti įrengtas duris, pašalinti degias medžiagas, išmontuoti durų užraktus iš šio daugiabučio koridoriaus į evakuacinę laiptinę taip, kad jos lengvai atsidarytų bet kuriuo paros laiku.
Pasak V. Gedvilo, didžiausia problema, kad po privatizavimo bendrabučiuose, koridorių galuose nebelikę langų dūmams šalinti ir išėjimų į avarines laiptines kitiems aukštų gyventojams gaisro atveju. „Tačiau nieko pakeisti neįmanoma - tai visos šalies problema. Bendrabučius reikėjo privatizuoti pirma juos pertvarkius į gyvenamuosius butus“, - įsitikinęs V. V. Gedvilas taip pat akcentavo, jog gyventojai privalo laikytis priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.
Tačiau ugniagesius jaudina dar viena problema: naktį užsiplieskus gaisrui kuriame nors miesto daugiabučiame, būtų labai sudėtinga prie jo privažiuoti ir pastatyti automobilines kopėčias. Pasak Gargždų PGT viršininko S. Petriko, reikalingos pataisos norminiuose dokumentuose, reglamentuojančiuose automobilių stovėjimą prie daugiabučių gyvenamųjų namų. „Reikia pakeitimų, kad iškilus būtinybei operatyviai atlikti gelbėjimo darbus, mes galėtume pašalinti automobilius, trukdančius ugniagesiams dirbti“, - sakė S.