Gargždai, įsikūrę Klaipėdos rajone, garsėja ne tik cepelinų sostinės titulu, bet ir turtinga istorija, kurią atspindi ir vietos verslai. Šiame straipsnyje panagrinėsime vienos iš tokių įmonių - Gargždų duonos kepyklos - istoriją, kuri neatsiejama nuo miesto gyvenimo ir tradicijų.
Gargždų panorama. Šaltinis: Vikipedija
Kepyklos veikla ir informacija
Gargždų duonos kepykla, įsikūrusi Vasario 16-osios gatvėje, užsiima įvairių kepinių gamyba. Pagal EVRK 2.1 red., kepykla gamina:
- Tešlainius
- Pyragus
- Keksus
- Tortus
- Blynus
- Vafliai
- Sausus kepyklos produktus
Svarbu pažymėti, kad ši kepykla neužsiima kietos tešlos produktų (makaronų, vermišelių ir kt.) gamyba. Taip pat, duonos ir bandelių pusgaminių kepimas, jei tai susiję su jų mažmenine prekyba, nėra pagrindinė kepyklos veikla.
Adreso pakeitimas iš Vasario 16-osios g. 92 į Vasario 16-osios g. 2020 m. rodo įmonės plėtrą ir prisitaikymą prie besikeičiančių sąlygų.
2020 m. spalio 16 d. buvo įregistruotas juridinis asmuo MB "Svajuko dramblionė". Tai mažoji bendrija, kurios registracijos adresas taip pat yra Gargždai, Vasario 16-osios g.
Nuo ko prasideda duona? | BIRŽŲ DUONA | Tradicija kurti
Gargždai - cepelinų miestas
Nors straipsnis skirtas Gargždų duonos kepyklos istorijai, negalima nepaminėti, kad Gargždai taip pat garsėja kaip cepelinų miestas. Šis faktas yra neatsiejamas nuo miesto identiteto.
Kompozitorius B. Gorbulskis yra pasakęs, kad "Su meile reikia rašyti eiles… Su meile reikia gaminti cepelinus". Ši frazė tapo Gargždų vizitine kortele, o 1976 m. sukurta daina "Gargždų cepelinai" dar labiau įtvirtino šį įvaizdį. Be to, Gargžduose organizuojami Cepelinų virimo Lietuvos čempionatai (2024 m. vyko 7-asis).
Cepelinai - tradicinis lietuviškas patiekalas. Šaltinis: Vikipedija
Lietuvos miestų skoniai: Gargždų vieta žemėlapyje
Nacionalinė turizmo skatinimo agentūra „Keliauk Lietuvoje“ kartu su šalies turizmo informacijos centrais sudarė patiekalų, kurie yra tapę savotiškais miestų simboliais, žemėlapį. Šiame žemėlapyje Gargždai įvardijami kaip cepelinų miestas.
Istorijos fragmentai iš Gargždų gyventojų prisiminimų
Senų gargždiškių prisiminimai atskleidžia, kaip Gargždai atrodė praeityje. Prisimenami miesto pakraštyje buvę pasienio užkardos griuvėsiai, Rinkos aikštėje turgaus dieną išsirikiavę arklių traukiami vežimai, senas medinis Minijos tiltas ir plukdomi sieliai, nedidelė geltonai dažyta bažnyčia, stadionas, kur miesto vyrai žaisdavo futbolą.
Vaikystės žaidimai Žemaitės gatvėje, pasivažinėjimas dviračiu iki gatvės gale augusio beržo, vaidinimai kaimynų daržinėje, poilsis smėlio lopinėlyje Minijos pakrantėje, netoli malūno užtvankos - tai tik keli fragmentai iš Gargždų praeities.
Prisimenamas ir ekskavatorius prie griuvėsių Klaipėdos gatvėje, plytų gamyklos statyba, daugiabučių statyba ir naujos mokyklos atsiradimas.
9 dešimtmečio vaikų prisiminimai siejasi su kalniuku, ant kurio sumažinto šlaito šiandien stovi „Swedbank“ pastatas, kūno kultūros pamokomis žiemą, kai mokytoja B. Grybauskaitė išsivesdavo mokinius čiuožti slidėmis į lankas, esančias Dariaus ir Girėno gatvėje. Vasaromis vaikai leisdavo dienas kieme, berniukai žaisdavo futbolą, mergaitės šokinėdavo per gumą.
„Drąsesni miesto vaikai vakarais traukdavo į J. Basanavičiaus gatvę, kur buvo Gargždų duonos kepykla. Ten jie prašydavo kepėjų pavaišinti šiltais batonais. Moterys buvo geraširdės, todėl kartais vaikus pradžiugindavo pro langą iškišdamos kelis karštus gardėsius.“
Gargždų vieta Klaipėdos rajono žemėlapyje
Klaipėdos rajono savivaldybė kiekvienais metais kviečia 8-12 klasių mokinius dalyvauti rašinių apie gimtąjį kraštą (Klaipėdos rajoną ar kurį nors jo kampelį) konkurse, skirtame Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai. Ši iniciatyva skatina jaunimą domėtis savo krašto istorija ir tradicijomis.
Gargždų duonos kepyklos indėlis į miesto identitetą
Nors konkrečių detalių apie Gargždų duonos kepyklos įkūrimą ir ankstyvąją istoriją neturime, galima teigti, kad kepykla, kaip ir kitos vietos įmonės, prisidėjo prie miesto identiteto formavimo.
Žmogaus, kuris savo akimis matė, išgyveno įvykius, man tokius tolimus ir bemaž neįtikimus. Daug ko čia jau nebėra: medžių, kadaise žaliavusių, pastatų, kurie griuvo karo metu, žmonių, mynusių takus… Bet jie tebegyvuoja mano močiutės ir mamos, senų gargždiškių, atmintyje.
Močiutė prisimena, kaip nustebo pirmą kartą pro klasės langą pamačiusi ekskavatorių prie griuvėsių Klaipėdos gatvėje. Tai buvo žinia, kad Gargždai tuoj ims augti, gražėti. Ir iš tiesų: netrukus buvo pastatyta plytų gamykla, kilo daugiabučiai, o svarbiausia - buvo pastatyta nauja mokykla.
Kai paklausiau močiutės, ką jai reiškia Gargždai, ji atsakė: „Man tai ne tik lopšys, kuriame supo Mama, ne tik kiemas, kuriame bėgiojau vaikystėje, ir ne tik tūkstančius kartų išvaikščioti takai. Tai daug daugiau. Tai paslaptinga gimtinę gaubianti aura, kur nematomos sklando jau nebūtin iškeliavusių artimųjų, mynusių tuos pačius takus, svajonės ir mintys.
Kepyklos produkcija:
| Produkto tipas | Pavyzdžiai |
|---|---|
| Tešlainiai | Bandeles, pyragaičiai |
| Pyragai | Šventiniai, proginiai |
| Keksi | Įvairių skonių |
| Tortai | Gimtadienio, vestuviniai |
| Blynai | Lietiniai, bulviniai |
| Vafliai | Trapūs, minkšti |
| Sausi kepyklos produktai | Džiūvėsėliai, sausainiai |