Šį savaitgalį, Visų šventųjų ir Vėlinių švenčių dienomis, prasidės migracija: visi stengiasi aplankyti artimųjų kapus. Sužibės žvakių, šviesų salos, lopinėliai. Tačiau senosiose, nuo neatmenamų laikų nebelaidojamose kapinaitėse, kuriose atgulusiųjų ramybę saugo šimtamečiai medžiai, vargu ar sužibės bent viena žvakelė.
Į „Bangos“ redakciją paskambinęs skaitytojas Jonas Bagočius iš Laigių kaimo Endriejavo seniūnijos pasakojo, kad netoli jo sodybos esančios senos kapinaitės iš naujo aptvertos. 85-uosius skaičiuojantis J. Bagočius patikslino, kad priešais jo gimtąją sodybą - dvejos neveikiančios kapinaitės. Tačiau jam rūpi tik „savosios“, jo teigimu, Tickinų kapinaitės. Mat šios esančios Tickinų kaimo ribose. Jose, beje, lentelė su užrašu, kad tai Ližių I kapinaitės.
Klaipėdos rajono žemėlapis, kuriame yra Endriejavas.
Tickinų Kapinaitės: Istorijos Fragmentai
J. Bagočius susirūpinęs, kad darbininkai, „jo“ kapinaitėse tverdami tvorą, sumažino jas, todėl kai kurie palaidotieji atsidūrė patvoryje. Jam iš vaikystės įstrigusi tokia istorija. Jonui tada buvę apie 10 metų. Iš Rudgalvių kaimo (Endriejavo seniūnija), į Gargždų turgų važiavusi moteriškė namo grįžo išgėrusi. „Arklio traukiamas vežimas apvirto, ir ji užsimušė. Klebonas neleido jos laidoti pagrindinėse, o tik šiose, ir tai tik prie kapinių tvoros, - pasakojo J. Bagočius.
Pašnekovas apgailestavo, kad dabar ši mirusioji vėl atsidūrusi patvoryje. J. Bagočius kalbėjo, kad šiose kapinaitėse praėjusio amžiaus pradžioje buvo laidojami vaikai iš aplinkinių kaimų. „Jie be „grieko“ - nenešė į bažnyčią, o tiesiai iš namų - į kapus“, - pasakojo senbuvis. Jo tėvų šeimoje gimė 11 vaikų, iš kurių 6 mirė. Taigi ir jo vyresnieji broliai, ir seserys čia buvo palaidoti. Tačiau kur - nežino. Čia nebėra kapų kauburėlių.
Jų nebebuvo ir J. Bagočiaus vaikystėje. Dabar Ližių I kapinaitėse mirusiųjų ramybę saugo šimtamečiai medžiai, medinių kryžių likučiai. Tėra vienas betoninis antkapinis paminklas su užrašu „Tėveliams - gedintys vaikai“.
Endriejavo Kapinių Istorija
Pasak seniūnės L. Šunokienės, praėjusio amžiaus pradžioje kapinės veikė daugelyje kaimų, o didžiuosiuose - net po dvejas: Tickinuose, Stančaičiuose, Rudgalviuose, Ližiuose. „Mūsų žiniomis, seniūnijoje yra vienos maro kapinaitės, - sakė seniūnė. - Senosiose kapinaitėse pastatyti informaciniai stulpeliai su pavadinimais. Tačiau jie per 10 metų sutrešo.
Ji akcentavo, kad senosioms kapinaitėms prižiūrėti skiriama lėšų. Ilgainiui nykstant, mažėjant kaimams, Endriejavo miestelyje susiformavo pagrindinės - senosios kapinės. Nėra žinoma, kada jose pradėta laidoti. Tačiau jose nebelikę laisvos vietos. „Šiemet Savivaldybės taryba patvirtino, kad tai riboto laidojimo kapinės, - pasakojo seniūnė.
Naujosios Endriejavo kapinės įrengtos prieš 13 metų. Netoli miestelio, ant kalvos, nuo kurios atsiveria puikus Kapstato ežero vaizdas. Į kapines veda asfaltuotas kelias, apsodintas tujomis, kalnapušėmis. Yra vandentiekis, apšvietimas. Beje, naujosios Endriejavo kapinės - šalia vokiečių, žuvusių Pirmajame pasauliniame kare, kapinaičių. Naujųjų kapinių akcentas - šv. Mergelės Marijos koplytėlė, kurią parapijiečių užsakymu sukūrė šviesaus atminimo tautodailininkas V.
Prieš 13 metų pirmoji čia amžino poilsio atgulė velionė iš Šilėnų kaimo. Praėjusią savaitę čia palaidota 116-oji - devyniasdešimtmetė iš Ližių kaimo. „Endriejavo bendruomenė nusprendė šiose kapinėse palikti atskirą plotelį laidoti seniūnijai nusipelniusius žmones, - kalbėjo L. Šunokienė. - Pirmasis ir kol kas vienintelis - endriejaviškių gerbiamo daktaro Antano Balčiaus kapas.
Tačiau ramioje, vaizdingoje vietoje esančios kapinės vyresnės kartos endriejaviškiams nėra patrauklios amžinam poilsiui. „Jiems įprastos senosios Endriejavo kapinės - nori būti čia palaidoti, - kalbėjo seniūnė. - Dėl to kyla problemų. L. Šunokienė prisiminė, kaip vienas garbaus amžiaus endriejaviškis, prispaustas ligos, užuot skubėjęs į ligoninę, atvyko pas ją prašyti, kad senosiose rastų laisvą vietelę.
Klaipėdos Rajono Kapinių Priežiūra
Savivaldybės Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė Sonata Šmatauskienė akcentavo, kad Klaipėdos rajone yra per 240 neveikiančių kapinaičių, kuriose buvo laidojama 19-20 a. pradžioje. Kasmet Savivaldybės taryba tvirtina neveikiančių kapinių tvarkymo programą ir skiria lėšų. Šiemet seniūnijoms paskirta po 4 tūkst.
Kapinių schema.