Nepalaužiamumas - tai savybė, apibūdinanti asmenis ar objektus, kurių negalima sulaužyti ar nugalėti. Šis žodis, sudarytas iš priešdėlio "ne-", šaknies "palauž-" ir priesagos "-iamas", lietuvių kalboje dažnai naudojamas apibūdinti stiprybę ir atsparumą.
Astrologinis Požiūris į Nepalaužiamumą
Astrologijoje tam tikri zodiako ženklai yra siejami su didesniu atsparumu ir gebėjimu įveikti sunkumus:
- Skorpionas: Šis ženklas astrologijoje valdo sunkių problemų ir jų įveikimo sektorių. Tipiškiems Skorpionams gyvenime tenka daug išbandymų, tačiau jie yra stiprūs ir ištvermingi, o kovoje jų dvasia tampa nepalaužiama. Jie nebijo pavojaus, rizikos ir sugeba iš krizės ištraukti ne tik save, bet ir kitus žmones.
- Avinas: Nors Avinui priskiriamas karštakošiškumas kartais gali tapti problemų šaltiniu, ekstremalioje situacijoje jo greita reakcija yra labai vertinga. Avinas sugeba žaibiškai priimti sprendimus ir neabejoti, o sunkumai jam suteikia daugiau jėgų ir ryžto veikti.
- Ožiaragis: Skirtingai nei Avinas ir Skorpionas, kurie ekstremalioje situacijoje tiesiog „užsiliepsnoja“, Ožiaragis sugeba išsaugoti visišką šaltakraujiškumą. Krizinėje situacijoje Ožiaragį gelbsti šaltas protas, išmintis ir charakterio tvirtybė. Jis nešvaisto energijos aštrių emocijų išgyvenimui, o nukreipia ją į protingo ir patikimo sprendimo paieškas.
- Vandenis: Kad ir į kokius rėmus likimas statytų Vandenį, greičiausiai jis iš jų išlips. Kai atrodo, kad sprendimo variantų nėra, Vandenis netikėtai sugalvoja kažką, kas padeda jam išeiti iš sunkios situacijos. Laki fantazija, kūrybiškas mąstymas ir išradingumas - štai kas gali išgelbėti Vandenį ekstremalioje situacijoje.
Istorinis Nepalaužiamumo Pavyzdys: Elena Spirgevičiūtė
Tarpukario Kauno skautės Elenos Spirgevičiūtės istorija yra puikus nepalaužiamumo pavyzdys. Jos beatifikacijos byla buvo pradėta 2000 m. Elena gimė 1924 m. gruodžio 22 d. Kaune, paprastoje tarnautojų šeimoje. Ji lankė „Saulės“ pradinę mokyklą ir gimnaziją, kuriai vadovavo Šv. Kazimiero seserys.
1944 m. sausio 3 d. vakarą Spirgevičių namus užpuolė plėšikai, kurie priekabiavo prie Elenos. Mergina pasakė artimiesiems: „Mirsiu tik aš, o jūs - gyvensite.“ Kai tėtis paklausė, kuo įsibrovėliai grasino ir ko norėjo, ji atsakė: „O ko gi, tėveli, jie norės iš merginos? Geriau mirti, bet ne nusidėti.“ Eleną ir jos tetą Stasę Žukaitę nušovė. Jos laidotuvėse dalyvavo labai daug žmonių.
Elenos gyvenimas buvo paprastas, tačiau tuo ir gražus. Ji išgyveno ir meilę, ir mokyklines problemas, ir visa, ką kiekvienas patiria. Jos dienoraštis atskleidžia, kaip ji su tuo susigyvena. Sklype, kuriame stovėjo namas, brolio iniciatyva pastatyta angelo skulptūra, kuri pašventinta 1998 m. Elena palaidota Eigulių kapinėse, o 2021 m. jos palaikai perlaidoti Kauno Šv. Arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje.
Nepalaužiamumas Kasdienybėje: Ernesto Česonio Istorija
Ernesto Česonio istorija - tai pasakojimas apie žmogų, kuris per gyvenimą žengia lengvu žingsniu, nepaisant iššūkių. Būdamas triatlonininku, jis kasdien kovoja su abejonėmis ir sunkumais, tačiau geležinė valia ir atkaklumas padeda jam nepasiduoti.
Nuo vaikystės Ernestas žaidė futbolą, bėgiojo sprintą ir šokinėjo į tolį. Tačiau pirmą kartą įšokęs į baseiną kaip būsimasis triatlonininkas suprato, kad plaukti jis visai nemoka. Tačiau maištingas būdas ir geležinė valia skatino jį nepasiduoti. Jis norėjo rasti savo galimybių ribas ir jas nustatinėja kone 2000 prakaito įsigėrusių dienų.
Paralimpinis triatlonas - apie valandą ir daugiau be pertraukų trunkančios ištvermės varžybos: 750 plaukimo, 20 km dviračio minimo ir 5 km bėgimo. Ernestas sunkiai treniruojasi dėl savo svajonės ir tikslo nuvykti į 2024 metų Paryžiaus paralimpines žaidynes.
Ernesto žmona Jelena yra didžiausia jo palaikytoja. Ji rūpinasi jo kelionėmis, varžybomis ir visais namų kampais. Jelena ir Ernestas susipažino prieš 14 metų neįgaliųjų reabilitacijos centre ir sukūrė šeimą. Daugiau kaip dešimtmetį kiekvieno mėnesio 17 dieną Jelena nuo Ernesto gauna gėlių.
Prieš penkerius metus E. Česonis dirbo vairuotoju Lietuvos žmonių su negalia sąjungoje. Pradėjęs rengtis triatlono varžyboms, jis suprato, kad negalės derinti darbo ir treniruočių. Finansiniai rėmėjai jam padėjo išgyventi visus šiuos metus.
Paniręs į triatlono sūkurį, E. Česonis atsisakė rankos protezo, nes jis kėlė nepatogumų sportuojant. Nuo vaikystės Ernestas turėjo daug ir įvairių protezų. Jis augo nejausdamas gėdos dėl savo negalios ir mokėjo už save pakovoti.
Psichologinis Požiūris į Nepalaužiamumą
Psichoterapeutas Olegas Lapinas teigia, kad konkretūs ir blaivūs žmonės žino, jog už savo gyvenimą atsako patys. Kelias iš duobės dugno - aukštyn, o auklėjimas prasideda nuo užduočių, kurias žmogus privalo atlikti. Stipresnis už lošimą azartas yra lošti ne kazino, ne kortomis, o su gyvenimu. O svaigulys, kylantis nuo labai didelio artumo su kitu žmogumi, gali pakeisti žolę.
Priklausomi nuo potraukio jėgos žmonės turi pajusti, kad priklauso dar didesnei jėgai, ir ši dar didesnė jėga iš pradžių yra kaip demonas. Su ja nereikia ir negalima kovoti savo valia. Tačiau galima patikėti save dar stipresnei už ją jėgai - ją galima vadinti dievu, o galima - dievybe, o dar galima - pasaulio dvasia. Nesvarbu, kaip pavadinsi, bet tai turi būti tikėjimas.
Anonimų grupė gali padėti atsirasti tikėjimui, kuris leis nusiraminti, t.y. neieškoti nuolat kažko, kas turi nuraminti: žolės, žaidimų, merginos. Ramybė ateitų iš kitur. Tuomet būtų įmanoma žiūrėti į moteris kiek kitaip: ne reikalauti iš jų, kad būtų šalia, ne šantažuoti ir maitinti pažadais. O leisti pasišalinti, gerbiant jų laisvę. Tai jau būtų panašu į meilę. Su meile ir ramybe ateitų supratimas.
Kai priartėtumei prie Dievo, nieko nebereikėtų. Štai koks įdomus kelias laukia tokio žmogaus, kaip jūs. Arba ne. Jūsų pasirinkimas.
Nepalaužiamumas - tai savybė, kurią galima ugdyti ir stiprinti įvairiais būdais.
tags: #gas #gali #buti #nepalauziamas