Sveikinimai yra svarbi bendravimo dalis, leidžianti mums išreikšti pagarbą, dėmesį ir šilčiausius jausmus artimiesiems, draugams ar kolegoms. Tačiau kartais, norėdami pasveikinti kuo gražiau, galime netyčia įvelti klaidų ar pasinaudoti konstrukcijomis, kurios nėra būdingos lietuvių kalbai.
Venkite prielinksnio "su" konstrukcijų
Dabar ypač paplitę sveikinimai su prielinksnio "su" konstrukcijomis (pvz.: "Sveikinu su Kalėdomis ir Naujaisiais metais!" "Su šventėmis!"). Primintina, kad tokie sveikinimai paplito dėl rusų kalbos įtakos ir baigia išstumti lietuviškus pasakymus. Lietuviai sveikindavo kitaip.
VIDEO SVEIKINIMAS
Šv. ar šventos?
Žodis "šventos" neįeina į Kalėdų ir Velykų švenčių pavadinimus, tad šį žodį ar jo santrumpą reikėtų rašyti mažąja raide, pvz.: "šventos Kalėdos", "šv. Kalėdos"; "šventos Velykos", "šv. Velykos".
Naujieji metai ar Naujieji Metai?
Klaidų pasitaiko ir rašant "Naujųjų metų" šventės pavadinimą.
Dosnus, turtingas, gausus ko, ne kuo
Rašant sveikinimus ir linkėjimus dažnai netaisyklingai vartojamas įnagininko linksnis su gausą reiškiančiais būdvardžiais "dosnus", "gausus", "turtingas" (pažymėtina, kad šie atvejai įtraukti į Didžiųjų kalbos klaidų sąrašą), pvz., "Tebūna kiti metai dosnūs džiaugsmo valandomis, turtingi gražiais darbais"; "Tebūna metai gausūs šypsenomis". Geriau vengti prielinksnio su konstrukcijų.
Gerbiamas ar gerbiamasis?
Šiais žodžiais dažniausiai pradedami oficialūs sveikinimai. Galima vartoti abi formas - ir "gerbiamas", "-a", ir "gerbiamasis", "-oji", nors oficialiojoje vartosenoje pirmenybė teikiama įvardžiuotinei formai ("gerbiamasis", "-oji").
Kokį skyrybos ženklą rašyti po kreipinio?
Dažnai kyla klausimas, kokį skyrybos ženklą - kablelį ar šauktuką - rašyti po kreipinio. Kadangi sveikinimo kreipinį galima suvokti kaip antraštę, geriau vartoti šauktuką.
Ar vartojamas prielinksnio "su" junginys "su pagarba"?
Dažnai bijoma pasirašant sveikinimą ar kokį kitą raštą vartoti prielinksninį junginį "su pagarba". Reikėtų pasakyti, kad ir "su pagarba", ir "pagarbiai" yra lygiaverčiai normos variantai.
Ar dėti kablelį po žodžių "pagarbiai", "su pagarba"?
Dažniausiai klystama ne vartojant mandagumo žodžius, o juos skiriant. Įsidėmėtina, jog lietuviškame tekste po žodžių "pagarbiai", "su pagarba" kablelio nereikia.
Sveikiname Lietuvos lenkų sąjungos Vandžiogalos skyriaus pirminką Ričardą Jankauską gražaus jubiliejaus progaŽmogus nepakeičiamas laike, nepakartojamas žemėje. Kiekvienas skleidžia gyvenime savo šviesą - ryškią ar blankią, tačiau ypatingą. Istorija skaičiuoja šimtmečius, žmogus - metus, valandas, dienas, o skubanti sekundė skaičiuoja žmogaus metus. Tau, mielas Ričardai, suskaičiavo 60. Tai ir daug ir mažai. Sveikiname jubiliejaus proga ir linkime : sveikatos, kūrybinės energijos, nepakartojamų akimirkų, džiaugsmingų valandų, prasmingų dienų, laimingų metų!
Gražūs palinkėjimai
Mintis, kurios gimsta iš širdies ir grįžta į ją. Gyvenimas - tai ne nuolat žydintis sodas, bet gebėjimas surasti grožį ir prasmę net tuomet, kai žiedai nukrinta. Būtent tada, kai atrodome silpniausi, atrandame tikrąją stiprybę. Būti savimi - tai ne pareiškimas, o tylus pasirinkimas kasdien. Tai gebėjimas stovėti tvirtai, kai aplinkiniai nori tave perkurti pagal savo vaizduotę. Tai švelnumas sau, kai suklysti. Ir drąsa neslėpti, kai kažkas iš tikrųjų skauda. Kai tyliai sėdi šalia mylimo žmogaus ir nieko nesakai, bet jauti, kad tau nieko netrūksta - tai meilė. Ji neskamba garsiai, ji ne visada matoma, bet jos buvimas - tikras.
Laikas - ne priešas, o mokytojas. Gyvenimas nėra tiesi linija. Jis vingiuoja, griūna, kyla. Bet galbūt tame ir slypi jo tikras grožis - kad mes nuolat mokomės eiti toliau, net kai nežinome, kas už kito kampo. Kai žmogus tave myli, jis nesiekia tavęs pakeisti - jis padeda tau tapti tuo, kuo visada buvai viduje. Tikra meilė ne formuoja, o augina. Svajonės - tai sielos žvaigždės. Laikas bėga greičiau nei mes spėjame suvokti. Bet prasmė - ji negyvena laikrodyje. Ji slepiasi tuose trumpuose žvilgsniuose, kuriais pasidaliname su artimaisiais, rankose, kurios laiko, ir žodžiuose, kurie pasako daugiau nei sakinys.
Kai išdrįstame pažvelgti į savo skausmą ne kaip į priešą, o kaip į mokytoją, pradedame matyti gyvenimą kitaip. Gyvenimas siūlo begales variantų, bet prasmė atsiranda tik tuomet, kai renkiesi - net jei tai reiškia riziką ar nesėkmę. Drąsa priimti atsakomybę už savo sprendimus, imtis iniciatyvos arba pasakyti „ne“ neteisingoms galimybėms kuria vidinį stuburą. Svajonės keičia žmogų ne tada, kai išsipildo, o tada, kai tampa vidiniu kompasu. Jos moko kantrybės, drąsos, pasitikėjimo. Svajonė gali būti tarsi šviesos taškas rūke - neaiški, bet vis tiek vedanti.
Yra žmonių, kurie į tavo gyvenimą ateina tarsi šviesa - ir lieka kaip kryptis. Meilė - tai buvimas ne tik tada, kai viskas gerai, bet ir tada, kai norisi bėgti. Didžiausia gyvenimo prasmė dažnai slypi ryšyje su kitu žmogumi - ne būtinai artimu, kartais tiesiog svetimu praeiviu, kuriam padedi. Kai tampame kažkam svarbūs, net be žodžių, mūsų dienos įgauna gylio. Žmogus neapsiriboja savo vardu, profesija ar socialiniu vaidmeniu. Jis - sapnai, kuriuos tyliai nešiojasi. Jis - akimirkos, kurios niekam nepapasakotos. Jis - šypsenos, kurias sukūrė, ir tylos, kuriose slėpėsi. Tik pažindamas kitą be kaukių, galime tikrai pažinti save.
Kartais meilė ateina ne kaip audra, o kaip rytinis rūkas - tyliai, švelniai, bet viską apgaubianti. Ji neužvaldo, o apgaubia. Dažnai skubame pro gyvenimą, nežiūrėdami į akimirkas, kurios slėptų gilų turinį. Tačiau kai sustojame ir įsigiliname - į kvėpavimą, garsus, šviesą ar jausmus - patiriame tą neapčiuopiamą „daugiau“. Niekada nevėlu tapti tuo žmogumi, kuriuo visuomet norėjai būti. Svajonė dažnai gimsta tyliai - ne fanfarose, o kažkur tarp vienatvės ir vilties. Galbūt ji nedrąsi, vos juntama, kaip lengvas vėjo dvelksmas. Tačiau jeigu jos neišsigąsti, jei leidi jai gyventi, ji pradeda augti. Kai myli, pradedi kitaip žiūrėti į pasaulį. Spalvos tampa ryškesnės, tylos - šiltesnės, o net ir paprasčiausia diena įgauna šventės atspalvį.
Net ir pats prasmingiausias individualus tikslas praranda dalį savo vertės, kai lieka vien tik mums vieniems. Prasmė stiprėja, kai ją dalijamės - per bendrą patirtį, juoką, ašaras ar tylų buvimą šalia. Mylėti reiškia ne tik būti šalia, bet ir laikyti vietą kito širdyje net tada, kai jo nėra šalia. Kartais žmogus pats nežino, kiek daug reiškia kitiems. Jis galvoja, kad tiesiog gyvena, daro savo darbus, tyliai išbūna. Bet kažkieno gyvenime jis - atrama, šviesa, įkvėpimas. Todėl verta būti savimi - net jei niekas neploja. Labai dažnai norime greitai pasiekti rezultatą ir pamirštame, kad kiekviena diena, kiekvienas iššūkis ir net kliūtis yra dalis prasmingos istorijos. Kiekviena širdis trokšta būti matoma - ne paviršiumi, o esme.
Būk laiminga, pavasarį sodui pražydus! Būk laiminga, kai lapkritis barsto lapus! Būk laiminga, sniegui nuklojus takus! Būk laiminga, upės vingiuos saulei spindint ir skaičiuojant gražiuosius metus! Ilgiausių metų palinkėsim, Tegul nebus juose rudens... Takai, pavasario gėlėm nusėti, Ir laimė širdyje gyvens. Giedrų dienų tegul nestinga, Daug sukakčių dar Tau atšvęst, Dainuot širdy gyvenimą kas dieną...
Karaliai būna su karūnom ir be jų, lengvai pažinsit juos iš požymių divejų: pirmas - jie myli iš visos širdies, o antras - būna mylimi be galo. Ir dar jie laiškus rašo ypatingu rašalu, kuris iš tolo šviečia gerumu (su niekuo nesupainiosi) Dar - sapnuose nesunkiai galima su jais pasišnekėt (jei būna reikalas), su Saule, Vėju, Lietumi, Kalnais Karaliai tie ryšius palaiko, Ir dar labai svarbu: jiems niekad nepritrūksta laiko gerų darbų darybai ir svajų svajoms. Nors tai jau šeštas požymis, jis ne mažiau svarbus negu pirmieji!(Giedrė Beinoriūtė)
Mylimas sūnau, Nelengva parinkti tuos vienintelius žodžius, kuriuose sutilptų mamos meilė, rūpestis ir linkėjimas paties geriausio šia ypatingo gimtadienio - jubiliejaus proga. Žvelgdama į Tave, matau ne tik iš mažo nerūpestingo berniuko užaugusį tvirtą ir atsakingą vyrą, bet ir žmogų, kuriuo be galo didžiuojuosi. Rodos dar neseniai čiauškėjai apie nesibaigiančius nuotykius tyrinėjant stebuklų pilną vaikišką pasaulį. Laiko raštai įrašė nevaldomą juoką, pabėgusią ašarą, pirmąją meilę… Palikai tu gimtuosius namus, nes juk paukščiui sparnai tam duoti, kad link savo svajonės plasnotų. Buvo visko, ir vaivorykščių po lietaus, ir audrų… Mamos akys lydėjo Tavo virsmą iš anglies gabalėlio į gyvenimo patirties nugludintą brangakmenį- deimantą. Džiaugiasi mano širdis, nes patyrei tėvystės džiaugsmą. Šiandien didžiuojuosi kartu su tavimi dviem sūnumis - lietuviškais ąžuolais. Ir žinau, kad tiek, kiek nakties dangų nusagsto žvaigždžių, bus laimingų akimirkų tavoj ateity. Tegul jau sukaupta gyvenimiška išmintis padeda rinktis tai, kas svarbu, o širdis - nepamesti žmogiškumo, artimo meilės ir šilumos. Juokis ir įsiklausyk į tylą. Mylėk ir būk mylimas atgal. Daug geriau žinoti, kad išdrįsai siekti savo svajonių, nei nugyventi gyvenimą snaudžiant ir apgailestaujant.“ Gilbert E.
„Yra tik du būdai gyventi. Vienas - galvoti, jog stebuklų nebūna. „Niekas taip nepadeda kurti ateities, kaip drąsios svajonės. „Troškimas yra visų laimėjimų pradžių pradžia. Visada turėkit tai omeny. Silpni troškimai įžiebia menkus rezultatus. „Kai įkvėpia didis tikslas, jūsų mintys išlaisvėja, sąmonė ima plėstis visomis kryptimis, jūs atsiduriate naujame, didingame ir nuostabiame pasaulyje. „Tikslas yra ne kas kita kaip galutinį terminą turinti svajonė.“ Joe L. „Praeitis, dabartis ir ateitis yra mūsų sąmonės savybės. Praeitis - tai prisiminimai, ateitis - laukimas, o dabartis - tikrasis suvokimas. Todėl laikas yra minties judesys. Ir praeitis, ir ateitis tėra vaizduotėje, ir tik dabartis - mūsų suvokimas - yra amžina.
“Negali gauti meilės daugiau negu esi pasiryžęs priimti. Negali gauti meilės daugiau negu pats gali suteikti. „Sėkla negali žinoti, kas jos laukia, sėkla nežino kas yra žiedas. Dar daugiau, sėkla net neįsivaizduoja turinti potencialą pavirsti į nuostabų žiedą. Ilga yra kelionė, ir visada saugiau nesileisti į ją, nes kelias nežinomas, nėra jokių garantijų. Ir negali būti jokių garantijų. Gyvenimo kelias kupinas pavojų, daug duobių ir skardžių, o sėklą saugo kietas apvalkalas, ji slepiasi jame. Tačiau sėkla mėgina, ji stengiasi, ji išlenda iš kieto apvalkalo, ji pradeda kelionę. Prasideda kova: skverbimasis pro dirvožemį, akmenis, uolienas. Sėkla buvo labai kieta, o daigas labai jautrus ir pažeidžiamas, ir daug pavojų jo laukia. Tačiau sėkla pasiryžo kelionei į nežinią, kelionei į saulę, kelionei į šviesos šaltinį, nesuprasdama kur ir kodėl. Sunku kryžių teks jai nešti, bet ją užvaldo SVAJONĖ, ir sėkla pradeda judėti. Toks pats yra ir žmogaus kelias. Jis kupinas pavojų. Reikės daug drąsos.
| Klaida | Taisyklingas variantas |
|---|---|
| Sveikinu su šventėmis! | Sveikinu švenčių proga! |
| Metai dosnūs džiaugsmo valandomis | Metai dosnūs džiaugsmo valandomis |
| Gerbiamas | Gerbiamasis |
„Ir tiesiog neįtikėtina, koks vaisingas gali pasirodyti tas trumpas laikas, jeigu suskumbi juo pasinaudoti ir neeikvoti laiko veltui. Dažnai pastebima, kad daugiausiai turintys laiko žmonės juo naudojasi prasčiausiai. Jeigu turėdami vieną laisvą valandą ją pastoviai skiriame tam, kad išmoktume ką nors naujo, įdomaus, tai jis mums atnešą netikėtą gausą. Aš atsakau: atkalus ryžtas suranda laiko arba jo susikuria. „Jei manote, kad galite, tai ir galite. „Kad uždegtum, visų pirma pats turi degti tuo jausmu. Kad pravirkdytum, visų pirma ašaros turi tekėti pačiam. „Nepažįstu nei vieno, kuris pasiekė aukštumų be sunkaus darbo. Tai ir yra receptas. „Vizija tampa tikra tik tada, kai pažvelgi į savo širdį. „Tai, ko negali gauti, visada atrodo geresnis dalykas už tą, ką turi. ,,Viską galima pasiekti mažais žingsneliais. Tačiau kartais reikia drąsos atlikti šuolį - juk neperšoksi duobės dviem mažais žingsneliais”. „Dauguma žmonių savo pirmąją gyvenimo pusę nugyvena taip, kad sugadintų antrąją.“ Ž. „Supraskite, ko iš tiesų norite. „Laikas, kurį mes turime, - tai pinigai, kurių mes neturime.“ I. Ilfas, E.
„Esam savo nelaimės šaltinis. Laimę taip pat prisišaukiam patys.“ L. E. „Praeities nepakeisi. „Ateitis sutinkama su praeities našta.“ Peral S. „Niekas pasaulyje neprilygsta atkaklumui. Jo neatstoja talentas; nieko nėra blogiau už talentingą nevykėlį. Jo neatstoja genialumas; neįvertintas genijus yra beveik priežodis. Jo neatstoja ir išsilavinimas; pasaulyje pilna išsilavinusių nenaudėlių. „Nedrausk savo svajonių. Priešingai, svajok iš tikrųjų uoliai ir tikėk savo svajonių įgyvendinimu, nes jos yra Dievo dovanos, kurios tave padaro didesnį, tvirtesnį ir geresnį. Aukštas siekimas yra kaip ranka, kuri mums parodo kelią, kelią, vedantį į dangų. „Laikykis atokiau nuo žmonių, kurie siekia sumenkinti tavo tikslus, svajones. „Meilė - vienintelis dalykas, kuris eikvojamas auga.“ R. „Jei uždarysite duris visoms klaidoms, tiesa liks už durų.“ R.
„Tavo vaistas yra tavyje, tik tu jo nepastebi. Don Miguel Ruiz knygoje „Menas mylėti” radau tokius žodžius: Tačiau jūsų vertingumas neįkainojamas nei pinigais, nei auksu - tik meile. Jeigu mylite save, jūsų kaina labai aukšta. „Jeigu norite smulkių permainų, keiskite savo elgesį; jeigu norite kvantinių šuolių, keiskite savo paradigmą (pasaulėžiūrą).“Stephen R. „Būti atkakliam - tai nereiškia, kad visur reikia naudoti tą pačią taktiką. Yra tik du būdai, kaip gyventi. Vienas - galvoti, jog stebuklų nebūna. „Sėkmingi žmonės sudaro ne daugiau nei 10% visų planetos gyventojų. Ar norite būti jų gretose? Jeigu taip - visų pirma pradėkite keisti mąstymą. Ar būsite sėkmingi, ar būsite nesėkmingi, visų pirma priklausys nuo to, apie ką jūs dažniausiai galvojate. „Protas yra viskas. „Visiems gyvenimas duoda viską, tik dauguma to nežino.“ Borchesas, Chorchė Luisas. Smėlio knyga.
„Skirk laiko mąstymui, tai - stiprybės šaltinis. Skirk laiko maldai, tai - didžiausia jėga žemėje. Skirk laiko juokui, tai - sielos muzika. Skirk laiko žaidimui, tai - amžinos jaunystės paslaptis. Skirk laiko mylėti ir būti mylimam, tai - Dievo duota privilegija. Skirk laiko duoti. Diena per trumpa, kad būtum savanaudis. Skirk laiko skaitymui, tai - išminties fontanas. Skirk laiko draugiškumui, tai - laimės kelias. Skirk laiko darbui, tai - sėkmės kaina. Skirk laiko gailestingumui. “Jei žmogus kalba ar ką daro skatinamas blogų minčių, liūdesys ir vargas seks jį, kaip ratas seka paskui jį traukančio jaučio kanopą. Jei žmogus tvirtai žengia savo svajonių link ir stengiasi gyventi tokį gyvenimą, kokį įsivaizdavo, jis patirs kasdienybei nebūdingą sėkmę. Net jei jūs statote oro pilis, jūsų triūsas nenueis veltui. Svarbiausia - turėkite svajonių. „Vienas iš tragiškiausių dalykų, kurį žinau apie žmogaus prigimtį yra tai, kad mes visi linkę atidėlioti gyvenimą.
„Būti parazitu yra kančia. Jei kyla noras išprovokuot artimą žmogų ir tokiu būdu gaut iš jo naudos (kad pačiam kažko nereikėtų daryti ar galvoti), tai reiškia, kad neturi pakankamo kiekio gyvybinės energijos. Vadinasi trūksta lankstumo ir meilės sau. Niekas nieko tau duoti neprivalo ir niekam neprivalai savęs atiduoti prieš savo ar kitų valią. Kūrybiškumas - tai dar nereiškia, kad moki piešti, lipdyti ar kurti mandalas. Kūrybiškumas - tai energijos pertekliaus atidavimas be tikslo gauti atgal. Tai mokėjimas lanksčiai prisitaikyti prie bet kurio gyvenimo vingio ir likti savimi. „Mes esame savo minčių belaisviai. Atmintis ir įpročiai verčia mus elgtis automatiškai… mūsų nervų sistemoje veiksniai sukelia vis tas pačias biochemines reakcijas, todėl mūsų elgesys nuspėjamas ir susaistytas gyvenimo aplinkybių. Taigi sąlygotas protas nepalieka vietos jokioms naujovėms. Mes nekontroliuojame emocijų. Mes pastatome kalėjimą, o tragedija yra ta, kad net nesugebame pastebėti šio kalėjimo sienų. „Žmogus yra toks, kokios jo mintys. „Žmonės visada dėl to, kuo tapo, kaltina gyvenimo aplinkybes. Aš netikiu aplinkybėmis.
„Harmoninga sveikata yra susijusi su mūsų vidinio Dieviškumo spinduliuote, kuri veikia ir mus pačius, ir mus supantį pasaulį. O šią spinduliuotę mes galime kontroliuoti savo nuostatomis bei gyvenimo būdu. Ją stiprina pozityvios mintys, emocijos. Čia dar gali padėti meditacija ir tylus buvimas su savimi. „Nors gali pasirodyti, kad mūsų emocinės reakcijos vyksta automatiškai, reikia bent trijų sekundžių, kad informacija nerviniais kanalais pasiektų smegenis ir jas sužadintų. Per tas tris sekundes likusioji smegenų dalis jau būna gavusi info kitais, spartesniais, nerviniais kanalais, tačiau mes nors ir nežinome apie šį procesą, pasak kai kurių šaltinių, esame užprogramuoti galvoti dar prieš patirdami emociją. „Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad veiksmas seka po jausmo; iš tikrųjų jie vyksta kartu. Reguliuodami veiksmą, kurį tiesiogiai kontroliuoja valia, galime netiesiogiai reguliuoti jausmus, kurie nepavaldūs kontrolei. Taigi neįmanoma pakeisti jausmų vien valios pastangomis, bet įmanoma pakeisti veiksmus. Pakeitę veiksmus, mes iš karto pakeisime reakciją į juos. „Vadinasi nuliūdę akimirksniu pralinksmėti negalite. “…Būk dėmesingas savo mintims - jos tampa žodžiais. Būk dėmesingas savo žodžiams - jie tampa veiksmais. Būk dėmesingas savo veiksmams - jie tampa įpročiais. Būk dėmesingas savo įpročiams - jie tampa charakteriu.