Ką daryti, jei esate pensininkas ir nesutinkate su daugiabučio namo renovacija, bet norite gauti šildymo kompensaciją? Su tokia problema susidūrė ne viena senjorė Lietuvoje. Straipsnyje aptarsime, kaip veikia šildymo kompensacijos sistema, jei nesutinkate su namo renovacija, ir kokios pasekmės gali laukti. Panagrinėkime šią situaciją išsamiau.
Kompensacijos už šildymą ir renovacija: ar tai susiję?
Taip, tai susiję dalykai, nes Piniginės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas numato, jei būsto savininkas nesutiko dalyvauti renovacijoje ir jo sprendimas turėjo įtakos, kad namo renovacijos procesas nebuvo pradėtas. Tačiau jei būstų savininkų dauguma (daugiau nei 50 + 1 proc.) priėmė sprendimą namą renovuoti, tokiu atveju kompensacijos dydis paramos gavėjui nemažinamas, nes jo veiksmai neturėjo lemiamos įtakos sprendimui renovuoti būstą. Būsto savininkui, turinčiam teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją, apmokamos kredito ir palūkanų įmokos.
K. informuoja, kad renovacijos tikslas yra mažinti neefektyviai šilumos energiją naudojančių būstų skaičių ir tokiu būdu gyventojų patiriamas išlaidas būstui šildyti. Todėl valstybė ir taiko papildomą priemonę nepasiturintiems gyventojams: jei kompensacijos teikiamos, šiems asmenims 100 proc. apmokamos kredito ir palūkanų įmokos.
Renovacijos procesas: žingsnis po žingsnio
APVA projektų vadovas Vladas Trakimavičius nurodė, kad daugiabučio renovaciją gali inicijuoti ir įmonė, administruojanti namą, ir patys butų ar kitų patalpų, esančių tame name, savininkai. Aiškindamas procesą V. Trakimavičius įvardijo, kad iš pradžių butų savininkai (ne gyventojai, o tik savininkai) pirmu balsavimu ir 51 proc. balsų dauguma turi priimti sprendimą, renovuoti namą ar ne.
Jei balsų surenkama ne mažiau kaip 51 proc., laikoma, kad sprendimas renovuoti - priimtas. Tada, pasak APVA atstovo, yra parengiamas namo atnaujinimo investicijų planas. Plane parenkamos atnaujinimo priemonės, t. y. kokius darbus reikės atlikti, ir nustatoma kaina - kiek tai kainuos visam namui ir kiekvienam savininkui individualiai. Taip pat apskaičiuojamos projektavimo, ekspertizės ir kitos išlaidos, kas ir sudaro visą projekto kainą.
Ir galiausiai vyksta antrasis savininkų balsavimas, siekiant patvirtinti parengtą investicijų planą. Tik šįkart jau reikia surinkti ne mažiau kaip 55 proc. jų balsų. Surinkus tiek ar daugiau balsų, belieka pateikti paraišką. Jei viskas atitinka, APVA pasirašo valstybės paramos sutartį ir imasi projekto įgyvendinimo.
Mokėjimas už renovaciją: kaip tai veikia?
V. Trakimavičiaus paminėjo, kad paprastai renovacijos trukmė yra mažiausiai 3 metai. O kai daugiabutis - baigiamas renovuoti, yra paskaičiuojamos bendrosios ir individualios investicijos. Pašnekovas išskyrė, kad individualias investicijas sudaro langų keitimas, balkonų įstiklinimas ir rekuperatorių įrengimas, o bendrąsias - visi kiti darbai.
Jo aiškinimu, bendrosios investicijos visiems butų savininkams yra paskaičiuojamos pagal buto plotą - kv. m. O individualios priskaičiuojamos atskirai, mat gali būti, kad vienas butas keitė langus, o kitas - ne.
Taigi kiekvieno buto kredito dalis yra skirtinga ir priklauso nuo 2 dalykų: ploto ir individualiųjų investicijų.
Keturios sienos. Nepaisant problemų, susijusių su daugiabučių renovacija, jos tempą didins
Jis atkreipė dėmesį, kad dažnai žmonės klausia, kas vyktų su mokėjimu už renovaciją pardavus butą. Pašnekovo aiškinimu, viskas vyktų paprastai - įmokas tiesiog tęstų naujas savininkas.
V. Trakimavičius neslėpė, kad labai dažnai užduodamas klausimas - kiek vidutiniškai kainuoja namo renovacija - atsakymo neturi. Pasak jo, rengiant investicijų planą savininkai pasirenka įvairias priemones, todėl ir kainos būna labai skirtingos tiek pačiam namui, tiek kiekvienam butui. V. Trakimavičius pažymėjo ir tai, kad sprendimai daugiabučiuose yra priimami balsų dauguma. Taigi, jei sutikimas dėl renovacijos buvo gautas iš 55 proc. savininkų, likę 45 proc. taip pat privalo mokėti renovacijos kreditą, nepriklausomai nuo to, ar pritarė renovacijai, ar ne.
Kada apmoka visą kreditą, o kada nebeskiria kompensacijos?
Tv3.lt portalui pasiteiravus, ar dėl renovacijos nesumažėtų, nebūtų panaikinama šildymo kompensacija ir ką daryti, jei nėra iš ko mokėti įmokų renovacijai, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) atsakė taip: „Siekiant skatinti būstų renovaciją (modernizavimą), mažinti šilumos energiją neefektyviai naudojančių būstų skaičių ir gyventojų patiriamas išlaidas būstui šildyti, nepasiturintiems gyventojams, gaunantiems būsto šildymo išlaidų kompensaciją, taikoma dar ir papildoma priemonė - jeigu daugiabučio namo buto savininkai įgyvendina ar jau įgyvendino valstybės ar savivaldybės remiamą daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą, šiems asmenims 100 proc. yra apmokamos kredito, paimto daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti), ir palūkanų įmokos.“
Vis tik įdomu tai, kad, jeigu asmuo, gaunantis šildymo kompensaciją, balsavo „prieš“ renovaciją ir jo sprendimas turėjo įtakos tam, kad renovacija neįvyko, tokiam gyventojui pirmąjį šildymo sezoną būsto išlaidų kompensacija yra mažinama net 50 proc. O paskesnius du šildymo sezonus tokiam asmeniui šildymo kompensacija išvis neskiriama, aiškino ministerija.
„Tačiau, jeigu dauguma (50+1 proc.) būsto savininkų priėmė sprendimą namą renovuoti, kompensacijos dydis paramos gavėjui nemažinamas, nes jo veiksmai neturėjo lemiamos įtakos sprendimui renovuoti būstą. O būsto savininkui, turinčiam teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją, apmokamos kredito ir palūkanų įmokos“, - komentavo SADM.
Ministerija primena, kad kompensacija už šildymą skiriama nepasiturintiems žmonėms, įvertinus jų pajamas ir turimą turtą.
Šildymo kompensacijos dydžio apskaičiavimas
SADM aiškinimu, gyventojams už normatyvinį būsto plotą kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamų ir 2 valstybės remiamų pajamų dydžių (2024 m. 2 VRP - 352 eurai) kiekvienam šeimos nariui arba 3 valstybės remiamų pajamų dydžių (2024 m. 3 VRP - 528 eurai) vienam gyvenančiam asmeniui.
Tai reiškia, kad, apskaičiuojant būsto šildymo išlaidų kompensaciją, iš gaunamų pajamų „į rankas“ per mėnesį šeimai atimamas VRP dydis, padaugintas iš šeimos narių skaičiaus - po 352 eurus kiekvienam šeimos nariui. O, jeigu gyventojas - tik vienas, iš jo pajamų per mėnesį atimami 528 eurai.
SADM įvardijo, kad 2023 m. vidutinis būsto šildymo išlaidų kompensacijos dydis vienam žmogui per mėnesį būstą šildant centralizuotai sudarė apie 35,3 euro, būstą šildant kitomis energijos ir kuro rūšimis - 150,5 euro.
Vidutiniškai per vieną 2023 metų mėnesį būsto šildymo ir vandens išlaidų kompensacijas gavo 193,3 tūkst. žmonių (6,8 proc. visų Lietuvos gyventojų).
Ji pridūrė, kad gyventojai dėl būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijų skyrimo gali kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę arba elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą.
Paramos skyrimas
K. primena, kad visos savivaldybės paramą teikia besivadovaudamos įstatymu, kuris sako, kad žmogus, kreipdamasis dėl paramos, turi pateikti teisingą informaciją. Banko sąskaitų išrašai nėra privalomai teikiami dokumentai, bet jei kyla įtarimų, kad asmuo pateikė ne visą informaciją, savivaldybės turi teisę paprašyti papildomų dokumentų.
Ji nurodė, kad būsto šildymo išlaidų kompensacijai apskaičiuoti taikomas naudingojo būsto ploto normatyvas. Kai būste gyvenamąją vietą deklaruoja (būstą nuomoja) vienas gyvenantis asmuo - 50 kv. m. Kai būste gyvenamąją vietą deklaruoja (būstą nuomoja) šeima: Pirmam šeimos nariui - 38 kv. m.; Antram - 12 kv. m.; Trečiam ir kiekvienam paskesniam - 10 kv. m. „Pavyzdžiui, nepasiturinčiai 4 asmenų šeimai būtų kompensuojamos būsto šildymo išlaidos už 70 kv. m. naudingąjį būsto plotą“, - pridūrė atstovai.
Kompensacija už renovaciją
Valstybė, siekdama skatinti senų daugiabučių ir privačių namų atnaujinimą, jau keletą metų teikia finansinę paramą gyventojams, kurie dalyvauja energinio efektyvumo didinimo programose. Pagrindinis tokios paramos tikslas - užtikrinti, kad renovacija būtų prieinama visiems, nepriklausomai nuo pajamų ar socialinės padėties.
Kompensacijų administravimu užsiima Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) kartu su savivaldybėmis. Norint gauti kompensaciją už renovaciją, būtina atitikti tam tikras valstybės nustatytas sąlygas. Šios sąlygos priklauso tiek nuo pajamų dydžio, tiek nuo atnaujinamo pastato tipo ir projekto tikslo. Kompensacija taikoma tik tiems renovacijos projektams, kurie prisideda prie energijos vartojimo mažinimo. Tai reiškia, kad darbai turi būti susiję su šilumos izoliacijos įrengimu, langų, durų, šildymo sistemų ar stogo atnaujinimu. Renovacija - tai ne tik būdo atnaujinimas ar estetinis pagerinimas, bet ir svarbi investicija į energinį efektyvumą bei mažesnes sąskaitas už šildymą.
Renovuotas pastatas po darbų turi pasiekti bent C energinio naudingumo klasę, o pageidautina - B arba aukštesnę. Jei žmogus atitinka šias sąlygas, jam gali būti kompensuojama iki 100 % įmokos už renovaciją. Kitiems, kurių pajamos šiek tiek viršija socialinės paramos ribas, kompensacija gali būti dalinė - pavyzdžiui, 30-50 % įmokos.
Sužinoti, ar jums priklauso kompensacija už renovaciją, galima gana paprastai - tereikia pateikti prašymą ir keletą dokumentų savo savivaldybei arba Būsto energijos taupymo agentūrai (BETA). Pirmiausia reikėtų kreiptis į savivaldybės socialinės paramos skyrių pagal deklaruotą gyvenamąją vietą. Pateikus dokumentus, savivaldybės specialistai per kelias savaites įvertina jūsų pajamų lygį ir pateikia sprendimą. Kompensacija dažniausiai taikoma automatiškai, t. y. Kompensacijos už renovaciją dydis priklauso nuo kelių veiksnių - gyventojo pajamų, pastato tipo, atliktų darbų ir energinio efektyvumo rodiklių. Pagal galiojančią tvarką, mažesnes pajamas turintiems gyventojams gali būti kompensuojama iki 100 % renovacijos išlaidų, tenkančių jų butui ar namui. Jei pajamos viršija nustatytus normatyvus, kompensacija gali siekti 30-50 % įmokos sumos, priklausomai nuo savivaldybės sprendimo ir projekto tipo.
Kompensacijos gyventojui dažniausiai nėra pervedamos tiesiogiai. Jos pervedamos administruojančiai įmonei (pavyzdžiui, namo bendrijai ar renovacijos administratoriams), kuri sumažina ar visiškai panaikina gyventojo mokėjimus. Svarbu žinoti, kad kompensacija taikoma nuo to mėnesio, kai pateiktas prašymas. Tai reiškia, jog jei kreipsitės po renovacijos pradžios, už ankstesnius mėnesius pinigai nebus grąžinti.
Galutinę kompensacijos sumą lemia keli svarbūs veiksniai. Pirmiausia, ji priklauso nuo gyventojo pajamų lygio ir šeimos sudėties - kuo mažesnės pajamos, tuo didesnė kompensacijos dalis gali būti suteikta. Dar vienas kriterijus - energijos sutaupymo rodikliai, pasiekti po atnaujinimo. Kuo didesnis šilumos energijos sutaupymas, tuo daugiau pagrindo valstybės paramai, nes projektas labiau prisideda prie energinio efektyvumo tikslų. Tinkamai panaudota kompensacija sumažina ne tik finansinę naštą, bet ir sąskaitas už šildymą ateityje.
Dažniausios klaidos, siekiant gauti kompensaciją
Nors kompensacijos sistema Lietuvoje veikia aiškiai, daugelis gyventojų vis dar susiduria su problemomis dėl neteisingai pateiktų dokumentų, informacijos stokos arba nesuderintų darbų. Šios klaidos gali ne tik atidėti sprendimo priėmimą, bet ir visiškai panaikinti galimybę gauti paramą. Viena dažniausių klaidų - nepateikiami visi reikalingi dokumentai. Dažnai trūksta pajamų pažymų, šeimos sudėties įrodymų ar informacijos apie būsto nuosavybę. Kai kuriais atvejais gyventojai pateikia senus duomenis, kurie nebeatitinka aktualios situacijos.
Kad išvengtumėte šios problemos, prieš pateikdami prašymą pasitikrinkite dokumentų sąrašą savivaldybėje arba BETA puslapyje. Kompensacija taikoma tik tiems projektams, kurie patenka į valstybės remiamą renovacijos programą. Kita klaida - neatitikimas energinio naudingumo reikalavimams. Kompensacija netaikoma, jei po renovacijos pastatas nepasiekia bent C klasės. Gyventojai, kuriems kompensacija buvo suteikta, turi pareigą informuoti savivaldybę apie pajamų pokyčius ar gyvenamosios vietos pasikeitimą. Kartais gyventojai pasitiki administratoriais, kurie neatlieka visų formalumų tinkamai. Svarbu patikrinti, ar projektas registruotas BETA sistemoje, ar sutartys su rangovais ir bankais sudarytos pagal reikalavimus. Norint sklandžiai gauti kompensaciją, svarbiausia pasiruošti iš anksto. Prieš pradedant darbus verta pasidomėti reikalavimais ir dokumentais, kad projektas atitiktų visus valstybės nustatytus kriterijus.
DUK apie kompensacijas už renovaciją
- Kas gali gauti kompensaciją už renovaciją?
Kompensacija skiriama mažas pajamas gaunantiems gyventojams, socialiai remtiniems asmenims bei tiems, kurie jau gauna būsto šildymo ar vandens kompensacijas. Ji taip pat taikoma daugiabučių namų gyventojams, dalyvaujantiems valstybės remiamuose modernizacijos projektuose.
- Kaip sužinoti, ar man priklauso kompensacija?
Reikia kreiptis į savo savivaldybės socialinės paramos skyrių arba Būsto energijos taupymo agentūrą (BETA). Čia specialistai įvertins jūsų pajamas, šeimos sudėtį ir patvirtins, ar atitinkate nustatytus kriterijus. Kai kurios savivaldybės leidžia tai padaryti ir elektroniniu būdu per SPIS sistemą.
- Kokius dokumentus reikia pateikti?
Paprastai reikia pateikti prašymą, asmens dokumentą, duomenis apie pajamas ir šeimos sudėtį, bei informaciją apie nuosavybės teises į būstą. Jei renovacija vykdoma daugiabutyje - reikia nurodyti projekto pavadinimą ir administruojančios įmonės kontaktus.
- Kiek kompensacijos galima gauti?
Mažesnes pajamas turintiems gyventojams gali būti kompensuojama iki 100 % renovacijos išlaidų. Kitiems gyventojams taikoma dalinė kompensacija - paprastai nuo 30 iki 50 %, priklausomai nuo pajamų ir projekto pobūdžio.
- Ar kompensacija išmokama tiesiogiai man?
Ne. Kompensacija pervedama administruojančiai įmonei arba bendrijai, kuri sumažina ar visiškai panaikina jūsų įmokas. Tokiu būdu užtikrinama, kad lėšos būtų panaudotos tik renovacijos darbams.
- Ar galiu prašyti kompensacijos, jei renovaciją atlikau savarankiškai?
Ne, kompensacija taikoma tik tiems projektams, kurie patenka į valstybės remiamą renovacijos programą. Savarankiškai atlikti ar nepatvirtinti darbai nėra kompensuojami.
- Ką daryti, jei mano pajamos pasikeitė po kompensacijos gavimo?
Apie pajamų pasikeitimą būtina informuoti savivaldybę. Jei to nepadarysite, kompensacija gali būti sustabdyta, o neteisėtai gautos sumos gali tekti grąžinti.
- Ar reikia mokėti už renovaciją, kol sprendžiamas prašymas dėl kompensacijos?
Kol savivaldybė vertina jūsų prašymą, mokėjimai gali būti atidedami. Tačiau jei kompensacija nebus patvirtinta, teks padengti susidariusią sumą. Todėl svarbu prašymą teikti kuo anksčiau - dar prieš prasidedant darbams.
Mitai apie renovaciją
Vis tik Kauno būsto modernizavimo agentūros atstovai kaskart susitikdami su miesto gyventojais išgirsta ir įvairiausių mitų. Būtent jie neretai ir „stabdo“ gyventojus priimti teisingą sprendimą.
- Mitas Nr. 1: Renovacija kainuoja labai brangiai
Svarbu žinoti, kad renovacijos paskolą bei jos palūkanas socialiai remtiniems butų savininkams padengia valstybė, o ne kaimynai. Norėdami gauti kompensaciją iš valstybės gyventojai turi atitikti du reikalavimus. Pirma - jie turi turėti teisę į būsto šildymo išlaidų kompensavimą. Norint gauti kompensaciją, reikėtų daugiabučio namo administratoriui pateikti savivaldybės išduotą pažymą dėl būsto šildymo išlaidų kompensacijos.
- Mitas Nr. 2: Po renovacijos įsiveis pelėsis
Daugiabučio renovacijos darbai tikrai negali paskatinti pelėsio įsiveisimo mūre. Pagrindinė pelėsio namuose atsiradimo priežastis - drėgmė ir prastas vėdinimas. Jei butas yra nevėdinamas, ventiliacija patalpose - užsikišusi arba įrengta netinkamai, tikėtina, kad greitai atsiras ir pelėsis.
- Mitas Nr. 3: Finansinė parama nesusijusi su amžiumi
Neretai gyventojai labai nustemba sužinoję, jog galimybė pretenduoti į finansinę paramą visai nesusijusi su butų savininkų amžiumi. Finansiniai sunkumai gali užklupti įvairaus amžiaus žmonės. Dėl šios priežasties sunkiai besiverčiantys daugiabučių gyventojai gali pretenduoti į namo renovacijos kredito ir palūkanų kompensavimą. Tokiems gyventojams namo modernizavimas nekainuoja nei cento. Socialiai remtini asmenys, kurie turi teisę į kompensaciją už šildymą, gauna 100 proc. valstybės paramą kredito ir palūkanų padengimui. Ką padaryti, norint pretenduoti į šią kompensaciją? Dėl pažymos apie gaunamas kompensacijas reikėtų kreiptis į Kauno miesto savivaldybę.
- Mitas Nr. 4: Renovacija neduoda jokios naudos
Šaltuoju metų sezonu senos statybos nerenovuotų daugiabučių namų gyventojai neretai skundžiasi dėl gaunamų didelių sąskaitų už šildymą. Kauno būsto modernizavimo agentūros specialistai akcentuoja, kad po renovacijos, inovatyvesnis bei modernesnis pastatas vidutiniškai gali sutaupyti 40-70 proc. jam šildyti naudojamos energijos. Tokie sutaupymai lengvai pasiekiami todėl, kad sovietmečiu statyti daugiabučiai namai neturėjo jokio apšiltinamojo sluoksnio.
- Mitas Nr. 5: Paskolos negalima grąžinti anksčiau
Neretai gyventojai būna įsitikinę, kad paskolos, skirtos daugiabučio namo renovacijai, negalima grąžinti anksčiau, taip sutaupant didžiąją dalį palūkanų. Puiku tai, kad daugiabučių namų modernizavimą remia valstybė. Gyventojai gali pasinaudoti daline parama namų atnaujinimui, o taip pat ir gauti lengvatinę paskolą, išduodamą 20 metų laikotarpiui, su fiksuotomis 3 proc. Svarbu pabrėžti, kad šis laikotarpis - maksimalus, o ne terminuotas. Paskola renovacijai skirta padengti statybos rangos darbų išlaidas. Lengvatinė paskola yra grąžinama linijiniu būdu. Kiekvieną mėnesį gyventojai turi grąžinti fiksuotą paskolos dalį ir palūkanų normą, kuri yra apskaičiuota pagal likusią įsiskolinimo sumą. Kredito terminą pasirenka patys butų savininkai.
Svarbu ir tai, kad paskolos grąžinimą ir palūkanų mokėjimą galima atidėti, o paskolą pradėti grąžinti tik pabaigus visus daugiabučio namo atnaujinimo darbus ir gavus valstybės paramą. Paskola ar jos dalys gali būti grąžinamos iš anksto, prieš sutartyje nurodytą grąžinimo terminą.
Šildymo kompensacijos pavyzdys
Šildymo kompensacijos pavyzdys, apskaičiuotas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos:
| Rodiklis | Vienas gyvenantis senjoras | Dviejų senjorų šeima |
|---|---|---|
| Senatvės pensija | 644 eurai | 1288 eurai (bendrai) |
| Normatyvinis būsto plotas | 50 kv. m. | 50 kv. m. |
Socialiai remtini asmenys, turintys teisę į kompensaciją už šildymą, gauna 100 proc. valstybės paramą techninės dokumentacijos parengimui, bei statybos ir rangos darbams paimto kredito ir palūkanų padengimui. Dėl pažymos apie gaunamas kompensacijas, pirmiausiai, Jūs, turite kreiptis į savo miesto savivaldybę.
Koks buto plotas yra remiamas socialiai remtiniems žmonėms (vienam, dviem ir trim buto gyventojams).
Esame pensininkai, gyvename dviejų kambarių bute, namą ruošiasi renovuoti, gauname už šildymą kompensaciją, tačiau žmonos motina, žmonai padovanojusi savo vieno kambario butą ir gyvena uzurfrukto teisėmis kitame name, kurį irgi ruošiasi renovuoti.
Ar renovuojant daugiabutį priklausytų kompensacija pensininkui, kuris turi pusės buto nuosavybę, tačiau kitą buto dalį yra paveldėjęs sūnus (bendrasavininkis), kuris gyvenamos vietos čia nėra deklaravęs - gyvena užsienyje.
tags: #gaunantiems #kompensacijas #i #sildyma #daugiabucio #namo