Kaip apsisaugoti nuo karšto vandens vagystės namo bendrijoje

Daugiabučių namų bendrijos Lietuvoje ilgą laiką buvo laikomos idealiu būsto valdymo modeliu. Tikėta, kad bendrą turtą prižiūrėti pigiau, valdyti - demokratiškiau, o svarbiausia - patys gyventojai gali priimti naudingiausius ir jų interesus geriausiai atitinkančius sprendimus. Tačiau realybėje viltys apie idealius bendrijos narių santykius ir veiklą sudūžta į šipulius, kai atsitrenkia į žmonių egoizmą ir nepasotinamą norą pasipelnyti kitų sąskaita. Dėl to daugiabučių namų savininkų bendrijos tapo patogia terpe veikti įvairaus plauko sukčiams, pinigų grobstytojams ir nekompetentingiems „vadovams“.

Bendrijų problemos ir vagystės

Silpnoji daugiabučių bendrijų valdymo vieta - pirmininkų ir valdybų kontrolė. Išrinkę bendrijos vadovybę, butų savininkai ištisus metus tarp ataskaitinių susirinkimų nusišalina nuo bendro turto valdymo. Dėl to visoje Lietuvoje daugiabučių namų gyventojai ne kartą tapo grobuonių iš savo pačių tarpo aukomis.

Prieš keletą metų Panevėžį supurtė skandalas, kai paaiškėjo, kad buvęs daugiabučių namų savininkų bendrijos pirmininkas E. B. devynerius metus vogė gyventojų pinigus ir pasisavino daugiau nei 40 tūkst. eurų. Iš gyventojų grobtus pinigus bendrijos pirmininkas leido loterijoms bei lošimo automatams. Nors nuo lošimų priklausantis vyras vėliau savo kaltę pripažino, teismas jam skyrė vos 6 tūkst. eurų baudą. Išgirdę teismo nutartį gyventojai neslėpė apmaudo - už kelerius metus trukusį grobstymą bausmė, jų nuomone, buvo simbolinė.

Kitas iš ryškesnių atvejų taip pat įvyko Panevėžyje, kur bendrijos pirmininkė V. K. ketverius metus sistemingai vogė iš bendrijos sąskaitos ir pasisavino daugiau nei 29 tūkst. eurų. Kai šilumos tiekėjai ėmė kelti aliarmą dėl neapmokėtų sąskaitų, paaiškėjo, kad iš gyventojų surinktomis lėšomis nebuvo mokama už šildymą.

Panašiai elgėsi ir buvusi Vilniaus bendrijos buhalterė V. U.. Naudodamasi gyventojų pasitikėjimu, nekontroliuojama grobuonė iššvaistė 22 tūkst. eurų: pinigus pervesdavo ne tik sau, bet ir kitiems asmenims.

Daugiabučių savininkų bendrijose ne tik grobstomos lėšos, bet ir klastojami dokumentai. Antai vienas Kėdainių gyventojas, siekęs tapti bendrijos pirmininku ir galimai pasipelnyti iš nesąžiningos veiklos, klastojo gyventojų parašus ir suklastojo bendrijos savininkų visuotinio susirinkimo protokolą. Nors gyventojai pirmininko nerinko ir savo valios neišreiškė, bendrijos dokumentuose atsirado net 27 parašai.

Nekontroliuojama daugiabučių namų savininkų bendrijų veikla gali ne tik sudaryti sąlygas finansiškai apiplėšinėti gyventojus. 2023 m. liepos mėn. Šiaulių daugiabutyje kilus gaisrui, žuvo trys žmonės. Paaiškėjo, kad tragedija įvyko dėl to, kad buvo užrakinti evakuaciniai išėjimai ir išmontuotos evakuacinės kopėčios. Tai tiesioginė bendrijos valdomo namo nepriežiūros pasekmė. Taigi, būtent dėl pirmininko aplaidumo ar nepakankamas kvalifikacijos gaisras baigėsi tragedija.

Bendrijos pirmininko aplaidumas vos nesibaigė tragedija ir Vilniuje, Lazdynų mikrorajone. Nuo daugiabučio namo 15 aukšto nukrito betoninės balkonų konstrukcijos. Laimei, niekas nenukentėjo.

Registrų centro duomenimis, nuo 2019 m. ši tendencija - ne atsitiktinumas. „Žinau atvejį, kai trejus metus bendrija rinko simbolinius mokesčius, bet nevykdė jokio remonto. Kai namą perėmė administratorius, inžinierius nustatė, kad konstrukcijos tiesiog byra“, - teigė G. Pasak teisininkės, manymas, kad bendrijos padeda sutaupyti, yra tiesiog fikcija. Pataikaudami butų savininkams, bendrijų pirmininkai dažnai vengia daryti remontą.

Pasak specialistų, daugiabučių priežiūra yra specialių žinių ir kvalifikacijos reikalaujanti veikla. Dažnai bendrijų pirmininkais išrenkami pensininkai ar žmonės be jokio techninio išsilavinimo. Bendrijose dažnai neatliekamas išorinis auditas, o jeigu ir atliekamas, daromas paviršutiniškai.

Šilumos vagystės

Daugiabučių namų gyventojai dažnai patiria nuostolius, kuriuos sukelia kaimynai, vogdami šilumą. Tačiau panašu, kad užkirsti kelią tokiems piktnaudžiautojams yra pakankamai sudėtinga.

Pasak Lietuvos respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų (toliau - Būsto rūmai) vadovo Juozo Antanaičio, problemos tikrai yra opios. Nesąžiningi vartotojai butuose montuoja papildomus radiatorius ar galingesnius gyvatukus, įsirengia šildomas grindis. Tokiu būdu namo suvartojamas šilumos kiekis didėja, o mokestis paskirstomas visiems gyventojams.

Kita problema - gyvatukas. Visiems už gyvatuką mokestis yra vienodas. Tačiau vieni gyventojai turi pasilikę standartinius, kiti susimontavę galingesnius, dar kiti gyvatuku apsišildo grindis.

Tačiau keisčiausia, kad sužinoti, kiek ir kurie kaimynai moka už šilumą, yra neįmanoma. To neleidžia asmens duomenų apsaugos įstatymas. Jis neleidžia bendrovių pirmininkams gauti kiekvieno buto duomenų iš šilumos tiekėjo. Vilniaus daugiabučių bendrijų atstovų susirinkime buvo diskutuojama apie tai, kad esama nemažai įtarimų, jog kaimynai vagia šilumą.

Jie skundėsi, kad anksčiau, - bent jau keletą mėnesių, - bendrijų atstovai gaudavę šilumos daliklių duomenis, tačiau po kurio laiko šis procesas nutrūko. Tai lėmė duomenų apsaugos inspekcijos įstatymo išaiškinimas, kad gyventojų sąskaitos yra saugomos asmens duomenų apsaugos įstatymo ir šilumos tiekėjai neprivalo pateikti jų bendrijoms. Tokiu būdu palyginti duomenų nebepavyksta.

Gyventojai per laikotarpį, kai visų vartotojų sąskaitos buvo viešinamos, pastebėjo daug dalykų, kurie leido įtarti, jog kai kuriuose butuose gali būti vagiama šilumos energija. Seminare dalyvavę žmonės dalijosi, jos įtartina, kad butas, esantis pirmame aukšte, moka mažiau, nei esantis virš jo.

J. Antanaitis mano, kad būtina įstatymą keisti ar bent tobulinti, nes taip sudaromos sąlygos nesąžiningiems vartotojams šilumą visokiausiais būdais didinti, o vėliau mokestis už tai paskirstomas visiems butams.

Pašnekovas stebėjosi, kodėl elektros skaitikliai yra vieši - išdėstyti laiptinių aikštelėse, ir duomenys visiems matomi. „Nemanyčiau kad tai yra asmens duomenys ir jie turi būti prieinami namo valdytojui, karšto vandens bei šildymo sistemos prižiūrėtojui. Tuo labiau, kad pagal įstatymą prižiūrėtojas turėtų ir skaičiuoti sunaudojimą, žinoti lyginamąsias reikšmes, kad galėtų palyginti šilumos suvartojimą vienu ir kitu laikotarpiu. Privalu taisyti įstatymą arba įstatymo išaiškinimą.

Algirdas Glodenis mano, kad nebūtina piktnaudžiautojus kaip nors bausti už nelegalią įrangą. „Mes neverčiame vartotojų atstatyti sistemą pagal projektą. Tarkim, jei pas vieną gyventoją įrengtas grindinis šildymas ir visiems tos šilumos užtenka, tai tegul naudoja daugiau, kol jį privers, teismo akto numatyta tvarka, grįžti prie projektinio sprendimo. Bet kol jis grįš prie jo - privalo mokėti už tą šilumą, kurią faktiškai suvartoja. Jeigu padidinai radiatorių galią du kartus, tai skaičiuoji, kad tas butas turi dvigubai didesnį plotą. Ir viskas labai paprastai išsisprendžia. Jeigu nori, gyvenk su daugiau radiatorių, bet ir mokėk dvigubai.

Pasak šilumos tiekėjų asociacijos prezidento Vytauto Stasiūno, duomenys suinteresuotiems asmenims nėra viešinami. Atsakymus, ar nėra apgauti, gyventojai gali gauti tik kreipdamiesi į įgaliotas institucijas., tai patvirtino ir Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktorius dr. „Šilumos tiekėjas suinteresuotam asmeniui tiesiogiai šių duomenų atskleisti negali. Jeigu gyventojams kyla kokie nors įtarimai, kad kažkas neteisėtai naudoja šilumą, jie gali, įstatymo nustatyta tvarka, kreiptis su skundu arba į Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją, arba į Valstybinę energetikos inspekciją. Tuomet šios institucijos privaloma tvarka įpareigoja šilumos tiekėją pateikti duomenis komisijai, kuri išnagrinėja bei nustato, ar yra kokių nors pažeidimų. Tuomet išvadas pateikia užklausą pateikusiam asmeniui. Be abejo, kaltinamas asmuo gali nesutikti, tuomet prasideda teisminiai ginčai ir tęsiasi ne vienerius metus“, - sakė V.

Kaip teigė V. Stasiūnas, sutvarkyti šilumos sektorių įpareigojo Europos Sąjunga. „Yra nauja ES direktyva, reglamentuojanti energijos efektyvumą. Ji patvirtinta 2012 metais. Pirmą kartą Europos Sąjungos mastu šios direktyvos 9 straipsnis reglamentuoja, kaip turi būti atlikti šilumos matavimai, jeigu šiluma yra tiekiama iš miesto šilumos tinklų. Nurodoma, kaip turi būti teisingai išrašomos sąskaitos, kaip įrengta apskaita, kad nekiltų problemų. Kiekviena valstybė iki 2014 metų birželio 5 dienos turėjo parengti ir patvirtinti teisės aktus, kaip numatoma šią direktyvą įgyvendinti. Tačiau jau greitai bus 2015 birželio 5-oji, o Lietuva vis dar nepatvirtino teisės aktų ir neaišku, kaip teks atsakyti prieš Europą. Šiuo metu iš valdžios organų sklinda tik žodžiai, kaip norima padėti, tačiau realių darbų nėra.

Šildymas yra brangus malonumas, o žiemą šildymo išlaidos sudaro nemažą kiekvienos šeimos biudžeto dalį.

Elektros vagystės daugiabučiuose

Elektros vagystės daugiabučiuose nėra labai paplitusios ir dažniausiai kainuoja kaimynams žymiai mažiau nei šilumos ar karšto vandens vagystės. Jei už „bendrą“ elektrą mokate daug arba tas mokestis staiga išaugo - tikriausiai kažkas iš kaimynų vagia elektrą dideliais kiekiais (nes jei vogtų mažais - suma išdalinta visiems butams nebūti didelė).

Štai keletas būdų, kaip gali būti vagiama elektra:

• Prijungimas prie bendro elektros skydelio: Galima prisijungti tiesiogiai prie laiptinės elektros skydelio (dažnai ten būna palikta laisva rozetė). Tereikia nepastebimai atsivesti laidą į butą.
• Elektros vagystės rūsyje: „Perestrojkos“ laikais dažniausiai bendra elektra būdavo vagiama rūsyje įsirengus dirbtuves (elektrinės staklės, presai, džiovinimo krosnys ir t.t.) ir nemokant už savo sunaudotą elektrą. Ir dabar tokios vagystės pasitaiko, bet, kiek man žinoma, gana retai. Visgi, jei užėję į rūsį nuolat girdite tekinimo stakles ar ką nors panašaus - galbūt jūsų rūsyje dirba „pogrindininkas“ ir savo bizniukui naudoją „bendrą“ elektrą.
• Pertvarkymai laiptinėje: Paskutinius kelis metus tapo madinga „užsimūryti“ dalį laiptinės, išplečiant savo prieškambarį. Kai kada, po tokios pertvarkos, lempa, naudota laiptinės apšvietimui, atsiduria naujojo savininko bute. Taigi, toks šaunuolis pas save turi papildoma įvadą, už kurio sunaudotą elektros energiją moka visas namas. Solidariai.
• Rozetės tarp butų: Senuose penkiaaukščiuose (o gal ir kitur) rozetės sienose tarp butų buvo daromos kiaurai pragręžiant bloką, ir sujungiant kiekvieno buto rozetes prie to buto instaliacijos. Nagingas kaimyninio buto kaimynas, „teisingai“ sujunginėjęs laidukus gali naudotis elektra, už kurią mokėsite jūs.
• Remonto metu: Darant remontus yra labai populiaru visus galingesnius elektrinius įrankius jungti ne į remontuojamo buto rozetes, bet tiesiai į laiptinėje esantį skydą. Dažniausiai tai daroma dėl to, kad buto saugikliai yra per silpni, kad atlaikytų galingą techniką. Taip vieno buto remonto metu sunaudota elektra yra tolygiai padalinama visiems to namo gyventojams.
• Prisijungimas prie rūsio instaliacijos: Pirmo aukšto gyventojai, kurių rūsys yra tiesiai po jų butu, gali prisijungti prie rūsio instaliacijos ir naudotis „bendra“ elektra. Tokį nelegalų prisijungimą nustatyti labai sunku.
• Sugedę skaitikliai: Elektros skaitliukai, ypač senesni, turi negerą savybę: jie kartais pradeda patys savaime suktis (žargonu tai vadinama „samatioku“). Sugesti gali tiek namo įvadinis skaitiklis, tiek kiekvieno buto individualūs skaitikliai. Sugedęs skaitiklis sukasi net tuomet, kai nėra naudojama elektra, todėl pravartu bent kartą metuose pasitikrinti, ar jūsų skaitiklis nesisuka pats. Išjunkite visus namie esančius elektros prietaisus (geriausia iš rozečių) arba atjunkite visus boto saugiklius ir pasižiūrėkite, ar skaitliukas nesisuka.

Ką daryti, jei įtariate elektros vagystę?

Jei pastebėjote, kad jūsų sąskaitos už elektrą staiga padidėjo, arba turite kitų įtarimų dėl elektros vagystės, štai ką galite daryti:

• Kreipkitės į bendrijos pirmininką ar administratorių: Jie turėtų ištirti situaciją ir imtis priemonių.
• Sudarykite komisiją: Reikėtų sudaryti komisiją, kuri patikrintų, kur panaudojama energija. Ją sudaro - butų ūkio (ar kaip ten vadinasi pas jus), 1 narys ir keli namo gyventojai, kurie turėtų eiti ir patikrinti visus el. įrengimus.
• Patikrinkite rūsį ir kitas bendro naudojimo patalpas: Dažnai būna, kad rūsiuose žmonės laiko po kelis šaldytuvus, šaldiklius ir pan įrenginius, kurių naudojama elektra yra iš bendro namo.
• Kreipkitės į elektros tinklus: Elektros tinklai nesikiša į tai, kas yra namo viduje, jiems apmokate bendrą sąskaitą ir tiek.

Kaip apsisaugoti nuo elektros vagystės?

Štai keletas patarimų, kaip galite apsisaugoti nuo elektros vagystės:

• Reguliariai tikrinkite savo elektros skaitiklį: Įsitikinkite, kad jis veikia tinkamai ir nesisuka, kai nenaudojate elektros.
• Stebėkite savo elektros sąskaitas: Jei pastebėjote neįprastai didelius skaičius, nedelsdami kreipkitės į bendrijos pirmininką ar administratorių.
• Būkite budrūs: Atkreipkite dėmesį į bet kokius įtartinus veiksmus laiptinėje ar rūsyje.
• Įsirenkite individualią elektros apskaitą: Jei įmanoma, įsirenkite individualią elektros apskaitą bute.

Kaimynas nori prisijungti prie jūsų elektros skydelio: ar galima?

Jeigu elektros skirstomoji/apskaitų spinta yra Jūsų nuosavybė tada be Jūsų sutikimo kiti vartotojai (kaimynai) negali prisijungti prie tos spintos. Jeigu spinta yra elektros skirstomųjų tinklų operatoriaus (AB ESO) nuosavybė, tai Jūs negalite uždrausti kitiems vartotojams prisijungti prie tos spintos. Jeigu Jūsų sklype nėra nustatytas servitutas elektros tinklams tiesti, tada galite nesutikti jog Jūsų sklype bus klojami naujų vartotojų (kaimynų) arba nauji elektros skirstomųjų tinklų operatoriaus (AB ESO) kabeliai.

Svarbu žinoti, kad prijungiant kitą naują vartotoją AB ESO vėl išrašo technines sąlygas, įvertinant esamą infrastruktūrą ir, jeigu reikia, priklausomai nuo planuojamos naujai prijungti elektros galios, vėl nurodoma rengti projektą.

Lentelė: Dažniausiai pasitaikančios žalos daugiabučiuose pastatuose

Šiame straipsnyje aptarėme situacijas, susijusias su elektros energijos naudojimu daugiabučiuose namuose, įskaitant galimas elektros vagystes ir būdus, kaip apsaugoti savo interesus.

tags: #kaip #vagiamas #karstas #vanduo #namo #bendrijoje