Finansinė apskaita tvarkoma taikant eurą, o prireikus - ir eurą, ir užsienio valiutą. Ūkio subjekto apskaitoje registruojamas tik to ūkio turtas, nuosavas kapitalas, įsipareigojimai, pajamos, sąnaudos ir pinigų srautai. Asmeninis ūkio savininko (ar savininkų) turtas ūkio apskaitoje neregistruojamas.
Tvarkant apskaitą daroma prielaida, kad ūkio veiklos laikotarpis neribotas ir artimiausiu metu nenumatoma ūkį likviduoti. Ūkio veikla tvarkant apskaitą suskirstoma į finansinius metus arba kitos trukmės ataskaitinius laikotarpius, kuriems pasibaigus sudaromos finansinės ataskaitos. Jos turi būti sudaromos pagal paskutinės ataskaitinio laikotarpio dienos duomenis.
Ūkio finansiniai metai trunka 12 mėnesių. Kai ūkinė veikla pradedama, reorganizuojama, likviduojama arba keičiami finansiniai metai, finansiniai metai gali būti trumpesni arba ilgesni negu 12 mėnesių, bet negali viršyti 18 mėnesių. Ūkinės operacijos apskaitoje registruojami, kai jos įvyksta, ir tų laikotarpių finansinėse ataskaitose pateikiami neatsižvelgiant į pinigų gavimą ar išmokėjimą.
Per ataskaitinį laikotarpį uždirbtos pajamos siejamos su to laikotarpio sąnaudomis, padarytomis šioms pajamoms uždirbti. Sąnaudos, tenkančios keliems ataskaitiniams laikotarpiams, paskirstomos laikotarpiams, per kuriuos ūkis uždirbs pajamų. Pasirinkta apskaitos metodika turi būti taikoma kiekvienais finansiniais metais. Apskaitos informacija pateikiama nešališkai.
Pagrindinė apskaitos lygtis.
Ilgalaikio Turto Nusidėvėjimas ir Perleidimas
Ilgalaikis materialusis turtas (išskyrus žemę ir mišką) ir nematerialusis turtas apskaitoje registruojamas įsigijimo (pasigaminimo) savikaina, o balanse rodomas likutine verte. Ją sudaro suma, gauta iš ilgalaikio turto įsigijimo (pasigaminimo) savikainos atėmus nusidėvėjimo (amortizacijos) sumą, sukauptą iki paskutinės ataskaitinio laikotarpio dienos.
Žemė ir miškas apskaitoje registruojami įsigijimo (pasigaminimo) savikaina, vėliau, atsižvelgiant į pasirinktą apskaitos politiką, gali būti apskaitomi įsigijimo (pasigaminimo) savikaina arba perkainota verte, kuria parodomi balanse. Perkainota vertė yra lygi turto tikrajai vertei perkainojimo dieną. Žemės ir miško tikroji vertė paprastai yra jų rinkos kaina, kuri gali būti nustatoma naudojantis spauda, internetu ir kita turima informacija arba ją gali nustatyti nepriklausomi turto vertintojai.
Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto įsigijimo savikaina turi būti nustatoma prie pardavėjui sumokėtos arba mokėtinos už šį turtą sumos pridedant muitą, akcizą, kitus negrąžinamus mokesčius, susijusius su šio turto įsigijimu, atsivežimo bei šio turto parengimo naudoti išlaidas (instaliavimo, bandymo, derinimo ir kitas), padarytas iki jo naudojimo pradžios. Į nekilnojamojo turto įsigijimo savikainą įskaitomas turto įregistravimo mokestis ir remonto išlaidos, patirtos iki jo naudojimo pradžios.
Į ilgalaikio turto įsigijimo savikainą neįskaitomas pridėtinės vertės mokestis, išskyrus atvejus, kai šis mokestis negrąžinamas (neatskaitomas). Ilgalaikio materialiojo turto pasigaminimo savikaina turi būti nustatoma prie pagrindinių žaliavų, medžiagų, komplektuojamųjų gaminių, sunaudotų gaminant ilgalaikį materialųjį turtą, įsigijimo savikainos pridedant tiesiogines darbo ir netiesiogines (pridėtines) gamybos išlaidas, patirtas gaminantis šį turtą iki jo naudojimo pradžios.
Ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimą ir nematerialiojo turto amortizaciją ūkyje rekomenduojama skaičiuoti taikant tiesiogiai proporcingą (tiesinį) metodą. Jo taikymas pagrįstas prielaida, kad turtas dėvisi tolygiai per visą naudojimo laiką.
Nusidėvėjimas (amortizacija) pradedamas skaičiuoti nuo kito mėnesio 1 dienos po ilgalaikio turto perdavimo naudoti ir nebeskaičiuojamas nuo kito mėnesio 1 dienos po jo nurašymo, pardavimo ar kitokio perleidimo, kai turtas nustoja būti naudojamas ir tuo atveju, kai visa naudojamo ilgalaikio turto vertė (atėmus likvidacinę vertę) perkeliama į sąnaudas (t. y., kai likutinė vertė lygi likvidacinei vertei).
Kiekvieno įgyto ilgalaikio materialiojo turto objekto nudėvimoji vertė apskaičiuojama iš jo įsigijimo (pasigaminimo) savikainos atėmus numatomą likvidacinę vertę. Ilgalaikio materialiojo turto likvidacinę vertę sudaro suma, kurią ūkis tikisi gauti už šį turtą jo naudingo tarnavimo laiko pabaigoje, įvertinęs būsimas likvidavimo ir perleidimo išlaidas. Likvidacinę vertę nustato pats ūkis.
Žemės, miško ir biologinio turto, išskyrus daugiamečius sodinius, nusidėvėjimas neskaičiuojamas. Finansinis turtas apskaitoje registruojamas įsigijimo savikaina.
Ilgalaikio turto apskaitos paaiškinimas | Nuo pradžios iki galo su pavyzdžiu | „Accounts Buddy“ #IlgalaikisTurtas
Atsargų Apskaita
Nustatant atsargų įsigijimo savikainą, prie pirkimo kainos, patikslintos pirktų atsargų nukainojimo ir gautų nuolaidų sumomis, pridedami visi su pirkimu susiję mokesčiai bei rinkliavos (išskyrus tuos, kurie vėliau bus atgauti), gabenimo, paruošimo naudoti bei kitos tiesiogiai su atsargų įsigijimu susijusios išlaidos.
Į atsargų įsigijimo savikainą neįskaitomas sumokėtas pridėtinės vertės mokestis, išskyrus atvejus, kai pridėtinės vertės mokestis yra negrąžinamas (neatskaitomas). Negrąžinamą (neatskaitomą) pridėtinės vertės mokestį ūkis gali įskaityti į turto įsigijimo savikainą arba priskirti bendrosioms ūkio sąnaudoms, jei jo pripažinimas ataskaitinio laikotarpio bendrosiomis sąnaudomis reikšmingai neiškraipytų ūkio veiklos rezultatų.
Biologinis turtas (išskyrus daugiamečius sodinius) bei visi iš ūkio valdomo biologinio turto gauti žemės ūkio produktai gali būti vertinami vienu iš ūkyje pasirinktų būdų: įsigijimo (pasigaminimo) savikaina arba tikrąja verte, atėmus pardavimo išlaidas.
Jeigu ūkio apskaitos politikoje numatyta biologinį turtą ir iš jo gautus žemės ūkio produktus vertinti įsigijimo (pasigaminimo) savikaina, biologinis turtas (išskyrus daugiamečius sodinius) ir žemės ūkio produktai balanse parodomi įsigijimo (pasigaminimo) savikaina.
Daugiamečiai sodiniai apskaitoje registruojami įsigijimo (pasigaminimo) savikaina, o balanse rodomi likutine verte.
Jeigu ūkio apskaitos politikoje numatyta biologinį turtą (išskyrus daugiamečius sodinius) ir iš jo gautus žemės ūkio produktus vertinti tikrąja verte, atėmus pardavimo išlaidas, žemės ūkio produktai tikrąja verte, atėmus pardavimo išlaidas, vertinami tik pirminio pripažinimo metu. Biologinio turto arba žemės ūkio produktų tikrąją vertę lengviau nustatyti grupuojant šį turtą pagal svarbius požymius, pvz., gyvūnus - pagal amžių ar svorį, produktus - pagal kokybę. Grupuojant reikia atsižvelgti į tai, pagal kokius požymius kainos nustatomos rinkoje.
Atsargų įvertinimo metodų palyginimas.
Atsargų Įkainojimo Būdai
Yra keletas būdų, kaip galima įkainoti atsargas:
- FIFO (pirmas atėjo, pirmas išėjo) būdas: Daroma prielaida, kad pirmiausia parduodamos arba sunaudojamos atsargos, kurios buvo įsigytos arba pagamintos anksčiausiai, o laikotarpio pabaigoje likusios atsargos buvo įsigytos ar pagamintos vėliausiai.
- Svertinio vidurkio būdas: Jeigu atsargos sumaišytos ir neįmanoma atskirti, kurios įsigytos ar pagamintos pirmiau, jos gali būti įkainojamos taikant svertinio vidurkio būdą. Taikant šį būdą, atsargų savikaina nustatoma pagal atsargų vienetų laikotarpio pradžioje ir per visą laikotarpį įsigytų ar pagamintų panašių atsargų vienetų kainų svertinį vidurkį.
Atsargų Apskaitos Būdai
Atsargų apskaitai taikomi šie būdai:
- Nuolat apskaitomų atsargų apskaitos būdas: Sąskaitose registruojama kiekviena atsargų ir biologinio turto kaitos operacija: atsargų ir biologinio turto gavimas, sunaudojimas, nepanaudotų atsargų grąžinimas, atsargų ir biologinio turto pardavimas. Taikant šį būdą, rekomenduojama pirktas atsargas įkainoti įsigijimo savikaina, o žemės ūkio produktus, gyvūnus ir kitą biologinį turtą - įsigijimo (pasigaminimo) savikaina arba tikrąja verte, atėmus pardavimo išlaidas.
- Periodiškai apskaitomų atsargų apskaitos būdas: Rekomenduojama pirktų atsargų likučių įsigijimo savikainą nustatyti FIFO būdu, o žemės ūkio produktų, gyvūnų ir kito biologinio turto likučius įkainoti tikrąja verte, atėmus pardavimo išlaidas, tačiau ūkis gali pasirinkti šiuos likučius vertinti ir pasigaminimo savikaina.
Sąskaitų Planas
Ūkio apskaitoje naudojamos įvairios sąskaitos turtui, įsipareigojimams, nuosavam kapitalui, pajamoms ir sąnaudoms registruoti. Štai keletas iš jų:
| Sąskaita | Aprašymas |
|---|---|
| 11 sąskaita Nematerialusis turtas | Skirta ūkio disponuojamo materialios formos neturinčio turto apskaitai. Šį turtą sudaro kompiuterių programinė įranga, verslo plėtros planai, sumokėti avansai už planuojamą įsigyti nematerialųjį turtą ir pan. |
| 12 sąskaita Ilgalaikis materialusis turtas | Skirta materialiojo turto, kuris teikia ūkiui ekonominės naudos naudojamas ilgiau nei vienerius metus, apskaitai. |
| 120 sąskaita Žemė | Registruojama ūkiui nuosavybės teise priklausanti žemė. |
| 122 sąskaita Pastatai ir statiniai | Skirta ūkio nuosavybės teise turimų pastatų ir kitų statinių apskaitai. |
| 125 sąskaitoje Kiti įrenginiai, prietaisai ir įrankiai | Apskaitomi matavimo prietaisai, įvairūs įrankiai, kompiuteriai, baldų komplektai ir kt. |
| 127 sąskaitoje Vykdomi materialiojo turto statybos darbai | Apskaitomos statybos darbų išlaidos, montuotinų įrenginių ir statybinių medžiagų įsigijimas ir jų panaudojimas bei su statyba susiję išankstiniai apmokėjimai. |
| 13 sąskaita Ilgalaikio turto nusidėvėjimas (amortizacija) | Skirta nematerialiojo turto amortizacijos, riboto naudojimo laiko ilgalaikio materialiojo turto bei derančių daugiamečių sodinių nusidėvėjimo apskaitai. |
Sąskaitos likutis rodo turimo ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo (pasigaminimo) savikainą. 126 sąskaita kredituojama, registruojant įsigytą ilgalaikį materialųjį turtą, už kurį buvo sumokėti avansai (D 120-125). Apskaičiuotos turto amortizacijos ir nusidėvėjimo sumos registruojamos 13 sąskaitos kredite. Šios sąskaitos debete fiksuojamos nurašomo ilgalaikio turto sukauptos nusidėvėjimo (amortizacijos) sumos. Sąskaita turi kredito likutį.