Žemės savininko sutikimas įvažai į sklypą projektuojant: teisinis reglamentavimas ir praktiniai aspektai

Įrengiant įvažą į žemės sklypą, ypač kai tai susiję su valstybinės reikšmės keliais ar inžinerine infrastruktūra, būtina atsižvelgti į teisinius reikalavimus ir gauti reikiamus sutikimus. Šiame straipsnyje aptariami pagrindiniai aspektai, susiję su žemės savininko sutikimu įvažai į sklypą projektuojant, remiantis teisės aktais ir praktiniais pavyzdžiais.

Nuovažų įrengimo reikalavimai

Pažymėtina, kad nuovažų nuo valstybinės reikšmės kelių įrengimas ar remontas galimas tik gavus iš kelio savininko prisijungimo sąlygas, pasirašius prisijungimo prie valstybinės reikšmės kelių sutartį ir įgyvendinus sutartyje numatytas nuostatas. Vykdant valstybinės reikšmės kelių kapitalinio remonto ar rekonstravimo darbus, nuovažos rengiamos esamų, legaliai įrengtų ir registruotų nuovažų vietose arba nežymiai koreguojant jų vietą, atsižvelgiant į matomumo ir saugumo užtikrinimo sąlygas. Kitais atvejais, jei nuovaža nėra numatyta naujai rengiamuose kelio tiesimo, rekonstravimo ar remonto teritorijų planavimo dokumentuose ar techniniuose projektuose, prašymai įrengti nuovažas nuo valstybinės reikšmės kelių į gyventojams priklausančius žemės sklypus tenkinami, kai tai neprieštarauja Kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ XI skyriaus II skirsnio reikalavimams.

Norėdamas įsirengti arba remontuoti nuovažą, sklypo savininkas turi kelis kartus kreiptis į AB „Via Lietuva“. Įrengtos nuovažos turi atitikti norminių dokumentų ir saugumo reikalavimus.

Sutikimai statybos darbams

Rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) privalomi statant užtvarą ant sklypo ribos (konstrukcijomis peržengiant sklypo ribą) arba prie sklypo ribos (arčiau kaip 1 m iki sklypo ribos, konstrukcijoms neperžengiant sklypo ribos), kai užtvaros kiaurymių plotas mažesnis nei nurodyta reglamento STR 1.05.01:2017 7 priede.

Rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) neprivalomi statybos darbams atliekamiems: valstybinės reikšmės kelio juostoje; miesto ar kaimo gyvenamosios vietovės teritorijoje esančių ir turinčių pavadinimą gatvių raudonosiose linijose statant ar rekonstruojant inžinerinius tinklus ir (ar) susisiekimo komunikacijas arba šiose gatvėse statant ar rekonstruojant statinius mažesniais už norminius atstumais nuo šių gatvių raudonųjų linijų.

Praktinis pavyzdys: situacija Kleboniškyje

Kleboniškyje, Vasarvietės gatvėje, gyvenanti Zoja Šupenienė kreipėsi į „Kauno dieną“, kai pateko į absurdišką ESO sukurtą situaciją. Prie jos namo yra elektros stulpas. Elektros linija Vasarvietės gatvėje įrengta valstybinėje žemėje, tačiau visai šalia - privatūs sklypai. Viename jų stovi ir namas, kuriame gyvena Z. Šupenienės šeima. Namas ir sklypas padalytas dviem šeimoms. Elektros stulpas stovi būtent toje pusėje, kuri priklauso Z. Šupenienei.

Ši Kleboniškio vieta - tarsi uždaras kvartalas, kuriame seniai suplanuota, kur gali būti įrengti keliai ir įvažos į sklypus, todėl, ESO įrengus stulpo atramą, Vasarvietės g. „Pernai ESO samdytas rangovas Vasarvietės gatvėje vykdė darbus - dalį elektros oro linijos keitė į kabelinę liniją. Vykdant šiuos darbus buvo įrengta nauja atrama prie Vasarvietės g. 21 namo sklypo esančio stulpo. Šiuo atveju esminės reikšmės neturi tai, kad atrama įrengta už sklypo ribos. Esminė aplinkybė - atrama užblokavo įvažos į sklypą vietą. Minėta įvaža toje vietoje šiuo metu neįrengta, tačiau, rengiant detalųjį planą, buvo suprojektuota kaip vienintelė galima. Tai vienintelė vieta, kur sklypas ribojasi su gatve“, - dėstoma Z. Šupenienės skunde.

Moteris „Kauno dienai“ aprodė ir pačią stulpo atramą. Ji dabar yra sklypo viduryje. Automobiliu įvažiuoti į sklypą dabar niekaip neįmanoma, net jei ir būtų pašalintos tvoros. „Jei kiltų gaisras, net tarnybos neprivažiuotų, nes aplink - kaimynų namai, jų tvoros, jokio kito privažiavimo kelio nėra. Svarbu: nors įvaža kol kas neįrengta, tai vienintelė vieta, kuri ribojasi su gatve, aplink - kaimynų valdos.

Kartu su teisininkais Z. Šupenienė reikalavo imtis priemonių, kad būtų atlaisvinta įvaža į sklypą, pašalinant atramą arba ją perkeliant į kitą vietą. Tačiau tiek ESO, tiek VERT aiškino, kad esą visi darbai atlikti teisėtai. „Vykdant oro linijos pertvarkymo darbus įvaža nebuvo įrengta, o jos vieta tik numatyta. Taip pat atkreipiu dėmesį, kad sklypas nebuvo suformuotas. Darbai vykdyti pagal parengtą ir suderintą techninį darbo projektą. Darbai vykdyti esamoje 0,4 kV oro linijos apsaugos zonoje. Ši linija įrengta 1997 m.

NŽT viešųjų ryšių skyriaus specialistė Zita Šlepetienė „Kauno dienai“ nurodė, kad NŽT Kauno miesto skyrius, atsižvelgdamas į AB Energijos skirstymo operatoriaus 2022 m. rugsėjo 30 d. prašymą, išdavė sutikimą elektros oro linijai rekonstruoti. Šis sutikimas išduotas vadovaujantis Sutikimų tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus ir statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išdavimo taisyklių, patvirtintų NŽT direktoriaus 2013 m. rugsėjo 10 d.

ESO ir VERT dėl užtvertos įvažos siūlo dvi gyventojams kainuojančias alternatyvas. Pirmoji - padengti dalį darbų kainos ir ESO atramą esą patrauks į kitą vietą. Kita galimybė - kreiptis į teismą. „Šiuo atveju vartotojas, kurio prašymu energetikos objektas yra perkeliamas, apmoka energetikos objekto perkėlimo išlaidas. Darbai atliekami pagal vartotojo parengtą techninį darbo projektą. Jeigu būtų nuspręsta rekonstruoti arba perkelti ESO priklausančias, anksčiau nei prieš 20 metų įrengtas 0,4-10 kV elektros linijas, reikėtų apmokėti 50 proc. visų ESO patirtų rekonstravimo arba perkėlimo išlaidų.

Ši situacija iliustruoja, kaip svarbu iš anksto planuoti įvažą į sklypą ir derinti projektus su visomis suinteresuotomis šalimis, įskaitant ESO, savivaldybę ir kaimynus.

Institucijų pozicijos

„Kauno diena“ papildomai kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą (NŽT), Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją (VTPSI) ir Kauno miesto savivaldybę. Paprašėme įvertinti užtvertos įvažos į Vasarvietės g. 21 sklypo istoriją ir pakomentuoti, kaip spręsti šią situaciją.

NŽT atstovė Z. Šlepetienė komentavo, kad ESO turėjo gauti sutikimą elektros oro linijos rekonstrukcijai valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuotas žemės sklypas. Dokumentai pateikti, parengti, suderinti taisyklių nustatyta tvarka.

VTPSI dėstė kitaip ir nurodė, kad iki 2023 m. gruodžio 31 d. sutikimus tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus ir statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, išduodavo NŽT.

Inspekcijos darė prielaidą, kad elektros linijų keitimo darbai Vasarvietės gatvėje galimai buvo atliekami nustatytoje elektros linijų apsaugos zonoje.

Svarbiausi aspektai planuojant įvažą į sklypą

Planuojant įvažą į sklypą, svarbu atsižvelgti į šiuos aspektus:

• Teisinis reglamentavimas: Išsiaiškinti visus taikomus teisės aktus ir reikalavimus, susijusius su įvažiavimo įrengimu.
• Sutikimai: Gauti visus reikiamus sutikimus iš suinteresuotų šalių, įskaitant kaimynus, savivaldybę ir inžinerinių tinklų valdytojus.
• Projektavimas: Užtikrinti, kad įvažiavimo projektas atitiktų visus techninius reikalavimus ir saugumo standartus.
• Derinimas: Derinti projektą su visomis suinteresuotomis šalimis, kad būtų išvengta nesusipratimų ir konfliktų.
• Alternatyvos: Ieškoti alternatyvių sprendimų, jei įvažiavimo įrengimas yra apribotas dėl esamos infrastruktūros ar kitų priežasčių.

Pagrindiniai teisės aktai

Šioje lentelėje pateikiami pagrindiniai teisės aktai, reglamentuojantys įvažų įrengimą ir statybos darbus:

tags: #gavus #zemes #savininko #sutikimus #suprojektuoti #ivaza