Gelemis Apsodintas Sodybos Sklypo Dizainas

Lėtai, bet sparčiais žingsniais atėjo ilgai lauktas pavasaris su saulės šiluma, rasos lašeliais, sodria lapų žaluma bei spalvingais žiedais. Norint lengviau ir geriau sutvarkyti sklypą jį reikia suskirstyti į zonas. Svarbiausia - neužsodinti viso sodybos ploto augalais. Būtina palikti erdvės, iš jos bus geriau matomi visi pakraščiuose esantys augalų deriniai.

Sklypo Zonavimas

Sklypo suskirstymas zonomis yra esminis žingsnis kuriant funkcionalią ir estetišką aplinką. Išskiriamos kelios pagrindinės zonos:

• Reprezentacinė zona: Dažniausiai rengiama sklypo fasadinėje pusėje, skirta sukurti gerą įspūdį.
• Dekoratyvinė zona: Puošia sklypą, dažnai apima gėlynus ir alpinariumus.
• Ramaus poilsio zona: Skirta sodybos šeimininkų poilsiui, joje daugiau želdinių, apribotų erdvių.

Alpinariumai ir Akmenų Sodai

Nuo senų laikų mėgstami alpinariumai. Dažnai įrengiamas alpinariumas ir vandens telkinys. Nuo reljefo labai priklauso gėlyno tipas, jo dydis bei pobūdis. Dėl kalvoto reljefo gėlynas gali būti geriau apžvelgiamas, be to susidaro įvairesnės augimo sąlygos. Šiuos gėlynus rengti europiečiai pradėjo, perėmę kinų ir japonų patirtį. Jau XVI a. Europos parkuose būdavo daromos dirbtinės grotos, kaskados ir kitokios akmens kompozicijos iš įvairiausių rūšių akmenų.

Žodis alpės - reiškia kalnus. Kalvelė arba šlaitas su akmenimis ir apsodintas augalais - vadinama alpinariumu. Jis tinkamas žaliajam plotui papuošti. Lygioje vietoje sukurta kompozicija iš akmenų ir augalų - tai akmenų sodas. Jis gražiai puošia jūsų kiemelį. O dideli akmenų deriniai, uolynai, kuriuos puošia ir jų grožį atskleidžia smulkūs augalėliai - tai rokariumai.

Alpinariumo Įrengimas

Kokį alpinariumą turėsime, labai priklauso nuo esamo reljefo. Jei sode yra šlaitas, kalvelė ar kitokių dirvos paviršiaus nelygumų, įrengti alpinariumą nėra sunku. Esantis, kad ir nedidelis reljefas labai pagyvina aplinką. Formuojant šlaitus suteikite natūralaus kalnelio formą. Tačiau tai padaryti lygioje vietoje yra žymiai sunkiau: reikia atsigabenti žemės, akmenų. Lygioje vietoje esanti akmenuota kalvelė atrodo nenatūraliai, išsiskiria iš aplinkos. Lygioje vietoje įrengiant kalnelį, šalia pagrindinio alpinariumo galite įrengti dar vieną ar kelis mažus lydinčiuosius 2-5 akmenų, alpinariumų fragmentus.

Alpinariumo įrengimas:

1. Pažymėkite aikštelės plotą - būsimą alpinariumą. Jis turi būti saulėtoje vietoje, ovalo ar stačiakampio formos (tik ne apskritimo), norimo dydžio: ne per mažas ir ne per didelis esamoje erdvėje, kur galima būtų jį apeiti, pasigrožėti augalais ar netoli atsisėsti ir pasidžiaugti baseinėliu ar gurgančiu upeliu, pajusti grožio ir džiaugsmo harmoniją.
2. Pažymėtoje vietoje nukaskite velėną, išrinkite piktžolių šaknis, akmenis.
3. Jei tai šlaitas, pagalvokite ar norite šiek tiek ar daugiau pakeisti formą: paaukštinti, ar priešingai nukasti šlaitelį.
4. Jei sklypelis nuokalnėje ir priesmėlio dirva, specialaus drenažo įrengti nereikia, tik pagerinkite laidžia, derlinga žeme, jei tai priemolio ar molio - būtinai įrenkite.

Akmenų Išdėstymas

Pirmiausia išdėstykite didžiausius akmenis alpinariumo apatinėje dalyje. Išsirinkite patį didžiausią ir įdomiausią. Jis bus pagrindinis apatinėje eilėje. Iškaskite duobutę, kiek didesnę, platesnę už akmens pagrindą ir į ją perkelkite akmenį. Aplink gerai apiberkite žemėmis, jas suspauskite, kad neliktų oro tarpų. Užlipus ant akmens jis neturi judėti. Kelis akmenis pastatykite vertikaliai - tai bus kompozicijos vertikalūs akcentai. Visus akmenis sustatykite taip, kad atrodytų įaugę į žemę (po žeme turi atsidurti 1/3 -1/2). Dauguma akmenų išdėstykite beveik horizontaliai ar su nedideliu pakrypimu, vienus grupelėmis, kitus - pavieniui. Likusius akmenis šlaito viršūnės link dėkite pasilypėdami ant sudėtų žemiau. Viršūnei palikite plokštesnius, mažiausius akmenis. Įrenkite takelius, laiptelius.

Alpinariumas Lygioje Vietoje

Geriausia vieta vejoje. Užsižymėkite vejoje būsimo alpinariumo plotą. Nukaskite velėną ir perkaskite žemę. Jei reikia įrenkite drenažą, o ant viršaus užpilkite paruošto žemių mišinio. Alpinariumo aukštis apie 0,5 m, aukštesnio nereikia, nes atrodys nenatūraliai. Akmenis sudėkite tik horizontaliai, vertikaliai statyti netinka. Augalus sodinkite daugiausia smulkesnius ir žemesnius, nes alpinariumas bus matomas iš visų pusių. Žemiau pasodinkite tik kelis didesnius augalus taip, kad neužstotų aukščiau pasodintų smulkesnių. Mulčiuokite skalda.

Kai sudėsite visus akmenis ir pasodinsite augalus, alpinariumo šlaitus ir apie augalus galite užpilti skalda. Akmenys ir skalda turi derėti savo spalva. Geriausia tinka: rusva, pilkšva. Kontrastingos labai šviesios ar tamsios spalvos netinka.

Sodybos Stiliaus Pasirinkimas

Pasirenkant stilių pirmiausia atsižvelgiama į esamų pastatų išvaizdą ir bendrą kraštovaizdį. Aplinkos dirbtinumas ir nesiderinimas su bendru projekto kontekstu per ilgą laiką tampa vis pastebimesnis ir pradeda erzinti pačius šeimininkus. Be abejo, prie kaimiško stiliaus rąstinio namo netiks idealiai simetriškas klasikinis sodas su susodintų gėlių ornamentais, o modernus baseinas keistai atrodys rytietiškoje aplinkoje. Prieš pasirinkdami sodo stilių, aplankykite kuo daugiau parkų, peržiūrėkite kuo daugiau medžiagos.

Yra įvairių sodo stilių, tinkamų sodybos sklypui:

• Natūralią gamtą imituojantys sodai: Siekia atrodyti kuo natūraliau ir dažniausiai primena laukinę gamtą. Įvairiausi žydintys augalai, susimaišę su varpiniais augalais ir dekoratyvinėmis žolėmis gali atrodyti kiek chaotiškai, bet reikalauja nemažos priežiūros ir kruopštaus planavimo.
• Japoniškas sodas: Turi rodyti darną ir glaudų žmogaus ryšį su gamta ir suderinti visas penkias stichijas: vandenį, žemę, medį, orą ir ugnį. Projektuojant tokio stiliaus sodą naudojamos tik natūralios kilmės medžiagos: mediena, nendrės, bambukai, akmenys, žvirgždas, samanos.
• Sodas šeimai: Projektuojant sodą šeimai yra atsižvelgiama į visų šeimos narių laisvalaikio pomėgius, bendrus šeimos poreikius. Pagal tai sklypas suskirstomas funkcinėmis zonomis, pasitelkus vientisumo įspūdį teikiančias detales.
• Etnografinis kaimiškasis stilius: Populiarus kaimo turizmo sodybose, kaimo soduose. Kaimiško stiliaus sodas turi atrodyti netvarkingai, lyg augalai augtų patys savaime. Tačiau nereikėtų apsigauti dėl šiek tiek chaotiško vaizdo - šis sodas reikalauja nuolatinio darbo ir kruopštaus planavimo - taip gaunamas reikiamas rezultatas.

Gėlyno Įrengimo Patarimai

„Kaip visada - kuo daugiau matai, tuo geriau supranti, kas tau patinka. Siūlau tiesiog pamatyti kiek įmanoma daugiau gėlynų: internete ir gyvai. Visais metų laikais. Galima fotografuoti, naršyti, patikusius paveikslėlius archyvuoti. Juos peržiūrint atmesti, kas ne labai patinka, kol viskas, kas liks, bus vienos spalvinės gamos, vieno stiliaus“, - pataria E. Sūnilaitienė.

Svarbu iškart nuspręsti teisingai. Pirmiausia nuspręskite, kur ir kodėl norite gėlyno. Po langais, kad galėtume gėrėtis gerdami kavą? Prie gatvės, kad sklypas atrodytų puošnesnis? Prie terasos ar laisvalaikio zonos, kurioje leisite vakarus? Sodo kampe, siekiant nukreipti akį nuo nepageidaujamo objekto? Palei tvorą, kad jos matytųsi kiek įmanoma mažiau? Nuspręskite, kokio dydžio bus gėlynas. Svarbiausia nepadaryti per mažo (nesižiūrės - nieko nėra baisiau už netinkamoje vietoje įrengtą per mažą gėlyną) arba per didelio (sunku prieiti ravint, daugiau darbo, nors efektas bus panašus kaip ir mažesnio).

Renkantis gėlyno formą, svarbiausia žinoti, ar norite geometrinės (tiesių ar tolygiai lenktų linijų), ar laisvos kaip gamtoje (bangelių). Geometrinė gėlyno forma paprastai derinama prie namo architektūros, o laisva tinka daug kur.

Suprantama, į sutryptą žemę augalų nesodinsite, dėl to gėlyno vieta turi būti bent 20-30 cm supurenta, išravėtos piktžolių šaknys. Labai naudinga žemę pagerinti: įberti komposto, derlingo juodžemio ir pan.

Kai vieta išrinkta, parengta ir augalai pasodinti, ne vienas pradės sukti galvą, kaip dar papuošti gėlyną: fontanėliais, skulptūromis, dekoratyviniais šviestuvais, augalų atramomis, akmenimis, vazonuose augančiais augalais. „Patarčiau nepiktnaudžiauti, - perspėja želdynų dizainerė. - Dažnai tokie elementai, ypač ryškūs, gėlyną labiau bjauroja, nei puošia. Geriausia, kai pirmu smuiku griežia augalai, o ne betoninės varlės.

Gražų vaizdą sukuria ne augalų rūšių gausa ir ryškūs žiedai. Renkantis gėles, pirmiausia reikėtų išsiaiškinti: koks dirvožemio laidumas, rūgštingumas, kiek saulės, kiek drėgmės, ar vieta atvira. Vėliau galima galvoti apie augalus.

„Kadangi daugiamečiai augalai brangūs, didesnio gėlyno sąmatą galima santykinai atpiginti, pasodinant ne tik gėlių, bet ir krūmų: lanksvų, rododendrų, hortenzijų, buksmedžių, įdomesnių rutulio ar kolonos pavidalo tujų. Galima priderinti netgi vaiskrūmius, - pataria E. Sūnilaitienė. Jei finansai riboja kuriant net mažą gėlyną, galima sodinti daugiamečius augalus, derinant juos su pigesniais vienmečiais (patagonine verbena, kosmėja, gaura, žile, nasturta ir pan.).

Pasodintiems augalams reikia laiko suvešėti. Todėl iš pradžių tarp gėlių yra tarpų, kuriuose įsikeroja piktžolės, tose vietose žemė greičiau džiūsta. „Siūlau nesirinkti ryškių spalvų mulčiaus, nes jis nebemadingas. Verčiau naudokite natūralių spalvų, stambesnės faktūros. Neseniai atsiradęs grikių lukštų mulčias yra smulkus ir tiks ten, kur jo neišpustys vėjas. Rūgštesnę žemę mėgstantys augalai gali būti mulčiuojami durpėmis, - primena E. Sūnilaitienė.

„Skundžiamasi, kad augalai auga prasčiau nei pas kaimynus. Dažniausia priežastis - jie tiesiog nepakankamai laistomi ir tręšiami“, - atkreipia dėmesį medelyno savininkė.

Jei ką nors iš gėlyno valgysite - ieškokite natūralių trąšų, jų pasirinkimas taip pat didelis. „Nepatingėkite nuravėti pavienių piktžolių ir neleiskite joms žydėti, nukarpykite nužydėjusius gėlių žiedus ir laiku imkitės priemonių prieš kenkėjus, tuomet jūsų gėlynas džiugins ir puoš taip, kaip buvote sumanę“, - patarimų negaili E.

Bernardinų Sodo Pavyzdys

Centrinėje Vilniaus miesto senamiesčio dalyje veši Bernardinų sodas. Turtingos miesto architektūros komplekso pakraštyje teritorija vaidina galbūt svarbiausio miesto parko vaidmenį. Gedimino kalno bei Kalnų parko papėdė, Vilnelės ir Neries upės santakos prieigos turėjo būti vaizdingos nuo seniausių laikų.

Įeinant į parką pro pagrindinius vartus, nuo Barboros Radvilaitės gatvės, dešinėje pusėje yra stilizuota parko dalis su klasikiniu geometriniu želdinių išdėstymu, primenančiu klasikinį baroko ar renesanso vaizdą. Kairėje pusėje yra Bernardinų vienuolyno sodo dalis, dabar vadinama tiesiog Botanika. Pagrindinis takas, atkartojantis senovinę Vilnelės vagą, šiandien veda prie centrinio fontano. Bernardinų sodas atlieka reprezentacinio parko vaidmenį. Jam būdingos atviros ir uždaros erdvės, rožynai, alpinariumai, tvenkiniai, fontanai. Parkas - tai savitas kraštovaizdis, neeilinis peizažas.

Želdiniuose vyrauja lapuočiai. Sode daugiausia auga šalies florai būdingi medžiai : liepos, uosiai, ąžuolai, klevai, šermukšniai. Auginami įvairūs krūmai - rododendrai, hortenzijos, alyvos, jazminai, ievos, lanksvos, rožės, kukmedžiai. Auginamos gėlės: vienadieniai, irisai, echiopsai, melvenės, levandos, arunkos, hostai, gausu viksvų. Dėl medžių, krūmų, gėlynų buveinių įvairovės ir dėl upės teritorijoje gausi paukščių įvairovė.

Bernardinų sode, ties vartais į Šv. Brunono Bonifaco gatvę, auga seniausias miesto ąžuolas. Jam apie 400 metų. Medis paskelbtas botaniniu gamtos paveldo objektu.

Iš rytų pusės sodą juosia Vilnelė. Upė labai srauni, vanduo joje šniokščia tarsi kalnų upokšnyje. Vagoje gausu žvyro ir akmenų. Rudenį čia galima pamatyti migruojančias lašišas. Bernardinų sodas yra vienas gražiausių atokvėpio kampelių Vilniaus senamiestyje.

Bernardinų Sodo Augalų Įvairovė

tags: #gelemis #apsodintas #sodybos #sklypas