Geoterminis šildymas dažnai minimas kaip viena iš efektyviausių, ekologiškiausių ir ilgalaikėje perspektyvoje pigiausių šildymo sistemų. Tačiau daugelis žmonių vis dar mano, kad tai - sprendimas tik dideliems, prabangiems ar naujos statybos namams. Panagrinėkime, ar tai tiesa ir ar geoterminis šildymas gali būti tinkamas pasirinkimas senos statybos namui.

Kas yra geoterminis šildymas?
Geoterminis šildymas - tai sistema, kuri šilumą išgauna iš žemės gelmių. Ji veikia naudodama žemės paviršiuje nuolat kaupiamą saulės energiją. Specialūs kolektoriai įrengiami požeminiuose horizontaliuose ar vertikaliuose gręžiniuose ir šilumą perduoda į šilumos siurblį, kuris ją paskirsto po visus namus.
Norėčiau sužinoti, koks optimaliausias šildymo sprendimas namui 240 m2. Naujai statomas, esu ties oras-vanduo variantu, bet sudomino ir geoterminis šildymas.
Geoterminio šildymo privalumai:
- Mažos eksploatacijos išlaidos.
- Nepriklausomybė nuo kuro kainų.
- Ilgaamžiškumas.
- Mažesnė tarša.
- Automatizacija.
Geoterminio šildymo trūkumai:
- Pradinė investicija. Geoterminio šildymo įrengimas reikalauja didesnių pradinių investicijų nei, pavyzdžiui, dujinės ar kietojo kuro katilinės.
- Sklypo dydis.
Ar geoterminis šildymas - tik dideliems namams?
Idėja, kad geoterminis šildymas - tik dideliems namams, jau seniai nebeatitinka realybės. Svarbiausia - ne namo dydis, o jūsų noras investuoti į patikimą, ilgalaikę ir tvarią šildymo sistemą. Technologijos tobulėja, o rinkoje atsiranda vis daugiau sprendimų, pritaikytų įvairaus dydžio būstams. Vertikalūs gręžiniai leidžia įsirengti sistemą net labai nedidelėje teritorijoje. Be to, šiuolaikiniai šilumos siurbliai yra gerokai efektyvesni ir kompaktiškesni nei ankstesnės kartos įranga.
Namas senos statybos, renovuojamas, manau pasiekti B šilumos klasę, 2 aukštų + rūsys po visu namu, šildomas plotas +- 150 kv.m. Šalia namo (20m atstumu), įrenginėjamas betonuotas baseinas. Kuris šilumos siurblys, būtų efektyvesnis (kaštų atžvilgiu) ar oras-vanduo, ar vanduo-vanduo (panaudojant baseino vandenį, baseinas 15m x 5m x 2m gylio).
Į ką atkreipti dėmesį renkantis geoterminį šildymą senos statybos namui?
- Energijos poreikio skaičiavimas. Kiek energijos reikės namo šildymui ir karšto vandens ruošimui?
- Grunto tyrimai. Ne kiekvienoje vietoje galima padaryti gilų gręžinį.
- Sistema pagal namo tipą.
Prieš priimant sprendimą dėl geoterminio šildymo įrengimo senos statybos name, svarbu atsižvelgti į keletą veiksnių:
- Namo energetinis efektyvumas: Kuo prastesnė namo izoliacija, tuo daugiau šilumos reikės, ir tuo mažiau ekonomiškas bus geoterminis šildymas. Prieš investuojant į geotermiją, rekomenduojama pasirūpinti namo apšiltinimu.
- Šildymo sistema: Geoterminis šildymas gali būti naudojamas su radiatoriais arba grindiniu šildymu. Grindinis šildymas yra efektyvesnis, nes jam reikia žemesnės temperatūros.
- Sklypo dydis ir gruntas: Horizontaliam geoterminiam šildymui reikia didelio sklypo. Jei sklypas mažas, galima rinktis vertikalius gręžinius. Taip pat svarbu ištirti grunto tipą, nes nuo to priklauso šildymo efektyvumas.
- Investicijos ir atsipirkimas: Geoterminio šildymo įrengimas yra brangesnis nei kitų šildymo sistemų. Tačiau dėl mažesnių eksploatacinių išlaidų, ilgainiui geoterminis šildymas gali atsipirkti.
Alternatyvūs šildymo būdai senos statybos namams
Jei geoterminis šildymas nėra tinkamas pasirinkimas jūsų senos statybos namui, yra ir kitų alternatyvų:
- Šilumos siurblys oras-vanduo: Ši sistema yra pigesnė nei geoterminis šildymas, tačiau jos efektyvumas priklauso nuo lauko temperatūros.
- Granulinis katilas: Granuliniai katilai yra patogūs naudoti ir ekologiški.
- Infraraudonųjų spindulių šildytuvai: Šie šildytuvai yra pigūs ir lengvai įrengiami, tačiau jie nėra tokie efektyvūs kaip kitos šildymo sistemos.
Ar geoterminis šildymas (vanduo-vanduo) tinkamas variantas, ar galite pasiūlyti geresnį? Kiekviena šildymo sistema turi savo paskirtį ir priklausomai nuo objekto bei su juo susijusių aplinkybių, gali būti tinkama, arba ne. Kalbant konkrečiai apie geoterminį šildymą (vanduo - vanduo, ar gruntas - vanduo), tai ši šildymo sistema yra viena ekonomiškiausių, bet tuo pat metu reikalaujanti vienų didžiausių pradinių investicijų. Būtent todėl ji yra geras pasirinkimas dideliuose pastatuose, kai šildomas plotas siekia 300-500 m2 ir daugiau. Bet jei namas, kuriame planuojama įrengti šildymo sistemą, yra vidutinio dydžio 150-200 m2, tai racionalesnis sprendimas būtų šilumos siurblys oras-vanduo. Jis šildymo sąnaudomis nežymiai nusileistų geoterminiam siurbliui šalčiausiu žiemos laikotarpiu, kai temperatūra lauke krenta žemiau -10, bet įvertinus ženkliai mažesnę sistemos kainą, tokio dydžio name geoterminis siurblys dažniausiai neatsipirks per visą savo eksploatacijos laiką. Jei namas yra dar mažesnis, iki 100 m2, tai net ir oras-vanduo sistema tampa nebenaudinga investicijos požiūriu. Tokiu atveju geriau pasidomėti galimybe namą šildyti infraraudonųjų spindulių šildytuvais, arba juos derinti su Oras-oras sistema. Taip pat daug lemia namo konstrukcijų ir ypač šiluminės izoliacijos kokybė.
Jei namas pastatytas laikantis šiuolaikinių standartų ir gerai izoliuotas, bei jo energetiniai nuostoliai minimalūs, investuoti į brangiai kainuojančią šildymo sistemą, kuri tegu ir labai taupi eksploatacijoje, tampa neberacionalu - geriau įsirengti pigesnę šildymo sistemą, kuri tegu ir nebus pati taupiausia, bet netgi su truputį didesnėmis šildymo sąnaudomis neišleisite bendroje sumoje tiek pinigų, kiek kainuotų brangi šildymo sistema, kurios eksploatacija taupesnė. Taigi bendru atveju reiktų pateikti specialistams numatomo namo charakteristikas ir palyginti skirtingų siūlomų šildymo sistemų įrengimo kainą ir šildymo sąnaudas apytiksliai 15-20 metų (po maždaug tokio laikotarpio šildymo sistema jei ne fiziškai susidėvės, tai bent jau morališkai bus pasenusi ir ją dalinai ar pilnai reikės atnaujinti). Pasirinkta sistema turėtų labiausiai atitikti jūsų gyvenimo būdą, poreikius ir, pageidautinai, būti pigiausia įvertinus bendrai investiciją ir eksploatacijos išlaidas.
Kaip kalba UAB „Santas“ vadovas Saulius Tamulevičius, kol kas rinkoje pirmąją vietą vis labiau užsitikrina šilumos siurbliai (oras-vanduo) - tai kol kas ekonomiškiausia sistema. Geoterminis šildymas atsipirks tik po 40 metų, tačiau per tuos metus tą siurblį reikės bent kartą pakeisti, vadinasi, atsipirkimas labai miglotas, kadangi teks investuoti į įrangą ir eksploataciją. Oras-vanduo šildymo sistema veikia panašiai, tačiau nereikia daryti jokių gręžinių, šiluma išsunkiama iš oro ir ji naudojama namų bei vandens šildymui. Įsirengti tokią sistemą kainuotų dvigubai pigiau nei geoterminį šildymą, t. y. apie 5000 tūkst. eurų, tačiau metinės išlaidos šildymui būtų kiek didesnės nei geoterminiam šildymui. Oras-vanduo dar atlieka ir šaldymo funkciją, veikia kaip kondicionierius šiltuoju sezonu, o ir triukšmo beveik nėra.
Jeigu pastatas yra naujas ir kokybiškas, tuomet šildymas metams galėtų kainuoti (apytiksliai 100 kv. m namui):
- Dujos - 267 eurai;
- Medžio granulės - 401 euras;
- Oras-vanduo šilumos siurblys - 305 eurai;
- Geoterminis šildymas - 237 eurai;
- Kieto kuro katilas naudojant beržines malkas - 215 eurų;
- Šildantis dyzelinu kaina gali siekti 604 eurus;
- Elektra - net 1035 eurus.
Tad nors malkos pigiausias būdas, brangiausiai čia kainuoja mūsų laikas, kurį turėtume skirti katilo kūrenimui ir malkų paruošimui. O jeigu tai yra senos statybos, neapšiltintas pastatas, tokio paties ploto apšildymas gali kainuoti 80-100 proc. daugiau, atsižvelgiant į šildymo sistemos rūšį, taigi mažiausiai dvigubai daugiau.
Grindinis šildymas ar radiatoriai?
Daugelis pamatė, kad privalumų yra daug, tad dabar maždaug 95 proc. žmonių renkasi grindinį šildymą, o radiatorių atsisako, kadangi jiems reikalinga aukštesnė temperatūra nei šildomoms grindims. Kuo žemesnė temperatūra, tuo žemesnės eksploatacijos išlaidos, vadinasi, tai yra didelis privalumas ir komfortas. Be to, grindiniam šildymui tinka bene visos dangos ir paviršiai.
Kaip kuo ilgiau išsaugoti šilumą?
Kauno technikos kolegijos lektorius, UAB „Pastatų sertifikavimo biuro“ vadovas, pastatų sertifikavimo specialistas Rolandas Samajauskas prideda, kad renkantis šilumos būdą reikia žiūrėti kompleksiškai, ir priduria, kad pirmiausia reikia galvoti apie paties pastato modernizavimą. Ir jeigu pastatas yra didelio ploto, statytas seniai, neapšiltintas, tuomet negelbės ir šilumos siurblys ar kiti šildymo būdai - šildysite orą, o ne namus.
Jeigu senos statybos namuose naudojamas senas katilas, kuris energiškai neefektyvus, reikėtų galvoti apie jo keitimą. Apskritai, dabar šildymo sistemų pasirinkimas nemažas - ir dujiniai, granuliniai katilai, geoterminis šildymas, šilumos siurbliai. Visais atvejais patariu modernizuoti savo šilumos sistemą. Tad pats pirmas darbas - modernizuoti namą ir pasirūpinti, kad jo energinė klasė būtų bent jau B.
| Šildymo būdas (100 kv. m namui) | Metinės išlaidos (apytiksliai) |
|---|---|
| Dujos | 267 eurai |
| Medžio granulės | 401 euras |
| Oras-vanduo šilumos siurblys | 305 eurai |
| Geoterminis šildymas | 237 eurai |
| Kieto kuro katilas (beržinės malkos) | 215 eurų |
| Dyzelinas | 604 eurai |
| Elektra | 1035 eurai |
tags: #geoterminis #sildymas #senos #statybos #name