Kaip nusiraminti ir būti ramiam: veiksmingi patarimai ir technikos

Visi sutiksite, kad gyvename pasaulyje, kupiname streso ir įtampos. Kiekvieno iš mūsų kasdiena kartais primena beprotiškas lenktynes, o kartais - baisiuosius amerikietiškus kalnelius. Tad norint išvengti užgaulių ir vaikus žalojančių pasisakymų, labai svarbu mokėti nusiraminti ir suvaldyti emocijas.

Dažniausiai skaudžius ir žeidžiančius žodžius tėvai savo vaikams pasako, kai sukyla stiprios emocijos, tarpusavio konfliktų metu, taip pat pavargus ar nerimaujant, jaučiant įtampą dėl asmeninių problemų, pasaulio įvykių, artimųjų sveikatos.

Patarimų apie tai, kaip turėtum keisti savo gyvenimo būdą, kad patirtum mažiau streso, yra be galo daug. Tačiau dažnam prireikia pagalbos kovoje su stresu ne tik ilgalaikėje perspektyvoje, bet ir „čia ir dabar“. Be to, ne visada apimti streso galime susikaupti ir prisiminti visas taisykles, kaip su tuo kovoti.

Tais atvejais, kai palengvėjimo reikia kuo greičiau, gali nė nežinoti ką daryti ar kur kreiptis.

Kaip pasirūpinti savimi, kol pyktis dar nesukilo?

• Pailsėkite (pamiegokite ar atsipalaiduokite), kai esate pavargę.
• Pavalgykite, kai jaučiate alkį.

Kaip atvėsti, kai ima kilti pyktis?

• Jeigu jaučiate, kad sunku susivaldyti, atsitraukite.
• Nelikite viena/s. Jeigu namuose yra suaugęs, kuris galėtų padėti, pasikvieskite jį.
• Patogiai atsisėskite, padėkite kojas ant grindų, o rankas - ant kelių. Sutelkite dėmesį į kvėpavimą. Klausykitės savo įkvėpimų ir iškvėpimų. Pastebėkite, kaip jaučiasi visas jūsų kūnas.
• Nurodymus ir draudimus keiskite prašymais. Aiškiai įvardinkite, ką norite, kad šeimos nariai padarytų.
• Mandagumo žodžiai kuria draugiškesnę atmosferą suaugusiems.

Aktyvus klausymas - tai supratingas atjaučiantis reagavimas. - padėkite rasti sprendimus: „Ką tu dėl to darysi?

Kaip padėti vaikams nusiraminti?

Pokalbį su vaikais apie nusiraminimą reikėtų pradėti, paaiškinant jiems, kad kai esame įsitempę, kartais pasielgiame taip, kaip pirmiausia šauna į galvą. Kai padarome ką nors greitai ir nepagalvoję - elgiamės impulsyviai, o taip galime pakenkti sau arba kitiems. Tokiais atvejais svarbu sustoti ir paklausti savęs, kaip reaguoja mūsų kūnas.

Gali būti, kad pradėjo stipriai plakti širdis, iškaito žandai, norisi sugniaužti kumščius, padažnėjo kvėpavimas, susiraukė antakiai.

• Pamokykite vaiką tris kartus giliai įkvėpti ir iškvėpti. Iš lėto įkvėpiame per nosį, sulaikome kvėpavimą ir tada lėtai iškvėpiame per burną.
• Išbandykite lėtą skaičiavimą atgal nuo 5 iki 1.
• Pasipraktikuokite galvoti apie raminančius dalykus. Šį būdą, kaip ir visus kitus, reikėtų aptarti iš anksto. Pasiūlykite pafantazuoti, koks vaizdas ar mintis jiems padėtų pasijausti ramiau. Galima paprašyti tai nupiešti ar nupasakoti.
• Nusiraminti padeda kalbėjimas su savimi. Vaikus galima pamokyti pačiam sau mintyse priminti sustoti, nusiraminti ir pagalvoti. Pavyzdžiui, vaikas gali sau sakyti: „Mano kūnas sako, kad pykstu. Aš galiu nusiraminti. Tris kartus giliai įkvėpsiu ir iškvėpsiu.

Išbandžius šiuos būdus, su vaikais galima aptarti, kaip sekėsi, ar pavyko sustoti ir nusiraminti.

Užvaldžius stipriems jausmams (pykčiui, baimei ar kt.), vaikai ir paaugliai dažniausiai elgiasi impulsyviai, neapgalvotai, netinkamais būdais išreiškia emocijas.

Kaip įveikti stresą?

Pastaruoju metu daugelis mūsų jaučia didesnį stresą nei įprasta, tačiau su juo susitvarkyti sugeba tikrai ne kiekvienas. Nuolatinis stresas ilgainiui gali pakenkti ne tik mūsų darbui ir santykiams, bet ir sveikatai: jis gali sukelti depresiją, nerimo ir miego sutrikimus, turėti įtakos aukšto kraujospūdžio, dažnų galvos skausmų, skrandžio sutrikimų atsiradimui ir kt. Dėl to svarbu nedelsiant imtis veiksmingų priemonių jo mažinimui.

Stresas yra klastingas. Laikui bėgant mes prie jo priprantame, jis net pradeda atrodyti pažįstamas ir įprastas, tad dažnai nepastebime, kaip stipriai jis mus veikia. Jeigu nors vienas iš aukščiau išvardintų požymių atitinka jūsų dabartinę savijautą - neignoruokite kūno rodomų įspėjamųjų ženklų. Imkitės veiksmingų priemonių jiems pašalinti jau dabar.

Yra keletas moksliškai įrodytų streso valdymo technikų, kurios padeda sumažinti streso hormono - kortizolio išsiskyrimą, sulėtinti padažnėjusį širdies ritmą bei kvėpavimą, kas leidžia mums lengviau nusiraminti ir atsipalaiduoti.

Efektyvūs streso valdymo būdai:

• Gilus diafragminis kvėpavimas: Kai nerimaujame, mūsų kvėpavimas būna paviršutiniškas ir greitas. Vienas iš paprasčiausių atsipalaidavimo būdų yra gilus diafragminis kvėpavimas, dar vadinamas pilvo kvėpavimu. Patogiai atsisėskite ar atsigulkite. Padarykite bent 10 tokių įkvėpimų.
• Meditacija: Tai mokslu patvirtinta priemonė, padedanti valdyti ir sumažinti stresą, kuri paprastai apima ramybės ugdymą naudojant fokusavimo objektą (kvėpavimą, vizualizaciją ir pan.). Yra daugybė meditacijos rūšių ir būdų, tačiau jeigu niekada anksčiau to nedarėte, rekomenduojame pradėti nuo pačių pagrindų, skiriant bent 10 min.
• Raumenų atpalaidavimas: Tai pratimų serija, kurios metu įkvėpdami įtempiate raumenis, o iškvėpdami juos atpalaiduojate. Gilus raumenų atpalaidavimas nesuderinamas su mūsų kūno reakcija į nerimą, todėl ši technika gali padėti mums nurimti. Įkvėpkite ir 4 - 10 sek. Iškvėpkite ir skirkite 10 - 20 sek. Tuomet darykite tą patį su sekančiomis raumenų grupėmis - pilvu, nugara, kojomis ir kt.
• Buvimas gamtoje: Buvimas gamtoje mūsų kūną ir mintis veikia atpalaiduojančiai: sumažėja kraujospūdis, širdies susitraukimų dažnis, streso hormonų gamyba bei raumenų įtampa. Taip pat buvimas gamtoje padeda „pravėdinti galvą” - tampame ramesni, geriau nusiteikę ir pan. Rekomenduojama kasdien lauke praleisti bent 20 min.

Šiam metodui naudojamos sunkios antklodės, kurios savo spaudimo dėka skatina natūralią miego hormono - melatonino ir laimės hormono - serotonino bei mažina streso hormono - kortizolio gamybą organizme.

Sakoma, kad puodelis arbatos išsprendžia bet kokią bėdą. Garantuoju, kad dalis jūsų tikrai sutiks su šiuo posakiu. O aš nuo savęs pridėsiu, kad iš tiesų padėti gali be galo platus raminančių žolelinių arbatų pasirinkimas: ramunėlių, mėtų ir t.t. Maža to, arbatos ruošimo procesas gali būti ne mažiau raminančio poveikio nei pati arbata.

Rami klasikinė muzika - bene greičiausiai veikaintis būdas nuraminti mintis ir nervus. Ji gali netgi sumažinti kraujospūdį ir apraminti pagreitėjusį širdies plakimą. Tačiau jei tai - ne tavo skoniui, rinkis bet kokią dainą ar žanrą, kurie, tavo manymu, duotąją akimirką bus veiksmingiausi. Muzikos terapija yra patvirtinta ir efektyvi priemonė gydant psichologinius sopulius. Tai - neįtikėtina galia pakeisti nuotaiką.

Aplinkos pakeitimas yra veiksmingesnis nei manai. Net jei teturi kelias minutes - išbėk į lauką, pabėk nuo darbo vietoje stresą keliančių dirgiklių. Saulės šviesa, grynas oras, galų gale, kūno išjudinimas puikiai veikia norint atsipalaiduoti. Jei yra galimybė pasidaryti bent mažytę pertraukėlę natūralioje aplinkoje - pajusi stebinančią naudą.

Susinervinus kelissyk giliai įkvėpti ir iškvėpti siūloma ne be priežasties. Ši strategija puikiai veikia, tik, deja, mes itin dažnai apie ją pamirštame. Ir tam nereikia pakeisti vietos, kurioje esi, kai patiri stresą. Tiesiog užsimerk, priglausk rankas prie pilvo ir susitelk į savo kvėpavimą. Kuo labiau susinervinusi esi, tuo greitesnis ir paviršutiniškesnis kvėpavimas.

Joga - tai labiausiai kovoje su stresu padedantys fiziniai pratimai. Ir tam, kad pajustum pokyčius nereikia daug laiko, kaip gali pasirodyti. Inversinės pozos, teigiama, greičiausiai padeda nusiraminti. Jei nesi pažengusi jogė, tiesiog atsigulk ant grindų kojomis į viršų palei sieną, kuri padės palaikyti lygsvarą. Tai gali padaryti kiekvienas. Ši poza nuramina, mažina galvos ir nugaros skausmus.

Ką daryti, kad atgauti dvasinę harmoniją?

„Pasistenkite susitelkti į tai, kas vyksta su jumis čia ir dabar. Tai padės atgauti dvasinę harmoniją, nustosite po kaulelį narstyti savo praeitį ir nebekursite ūkanotos praeities“, - siūlo geštaltpsichologijos atstovai.

Taigi paimkite į rankas, tarkime, jums mielą ant jūros kranto rastą akmenuką (gali būti ir kitas jūsų širdžiai mielas daiktas) ir užsidarykite viena kambaryje. Iš pradžių pasistenkite atsipalaiduoti: ramiai kvėpuokite pro nosį, ištieskite nugarą, nuleiskite pečius, rankas, pamėginkite neįtempti kaklo. Kad atpalaiduotumėte veido raumenis, darykite įvairiausias grimasas. Nors galvoje greičiausiai ūš įprastos įkyrios ir ramybės neduodančios mintys, pasistenkite nustumti jas į šalį.

Dabar sutelkite dėmesį į tris dalykus: kūną (atpalaiduokite visus raumenis), psichiką (slogios mintys tegul plaukioja kažkur toli už horizonto) ir emocijas (gal nerimas absoliučiai ir nepranykęs, bet jis gerokai sumažėjęs). Pabandykite sau mintyse nusakyti, kokia šiuo metu jūsų savijauta? Ar jaučiate, kad jūsų nerimas pamažu sklaidosi lyg rūkas?

Dabar pereikite prie antrojo etapo: paimkite į rankas akmenėlį ir itin atidžiai apžiūrinėkite jį. Pasistenkite į jį sutelkti visą savo dėmesį, gerai įsižiūrėkite į akmenėlio formą, spalvą, pamėginkite spėti jo svorį, dydį. Jums turi būti svarbūs ne tik vizualiniai įspūdžiai, bet ir taktiliniai jutimai: palieskite akmenuko kontūrus, ribas, skiriamąsias žymes.

Prabėgus kelioms minutėms, vėl užduokite sau klausimą, kaip dabar pasikeitė jūsų būsena, kaip galėtumėte ją apibūdinti? Ar jaučiate vidų užplūstantį malonų lengvumo pojūtį?

Kaip susidurti akis į akį su vidiniais demonais?

„Baimė kyla tuomet, kai nenorime į ką nors žiūrėti, - sako egzistencialistinės psichoterapijos atstovai. - Baimė yra kaip kompasas, nurodantis, į ką turite atkreipti dėmesį, kad jūsų gyvenimas taptų geresnis. Būtent dėl šios priežasties reikia sekti paskui savo baimes, pažvelgti joms į akis. Aišku, tai nėra paprasta, bet... Tad ar esate pasiruošusi susidurti akis į akį su vidiniais savo demonais ir pažvelgti į juos iš arti?

Pamąstykite, ko visgi bijote? Su kuo susijusi didžiausia jūsų baimė? Kas nutiktų, jei įvyktų tai, ko labiausiai bijote? Ar pajėgsite tada ką nors padaryti? Nemanykite, kai visa tai - juokų darbas. Iš tiesų šis nuoširdus analize pagrįstas darbas (atsakymai į klausimus) yra gerokai sunkesnis, nei įsivaizduojate. Nerkite stačia galva į savo baimių liūną, nes vaikščioti aplink jį (ką paprastai ir darome, nes mums pernelyg sunku žiūrėti į baimės pusę) nerekomenduojama.

Kad būtų kiek lengviau, įsivaizduokite, jog pamažu leidžiatės kopėčiomis į gilią olą, kurios apačioje jūsų tyliai tyko baisiausia jūsų baimė ir iki kurios žūtbūt reikia nusigauti. Tačiau tuo pačiu metu greičiausiai pajusite, kad jūsų nebevargina toks „sunkus“ kvėpavimas kaip anksčiau, o baimė pamažu netenka savo valdžios ir galios jums. Žmogaus viduje paprastai atsiranda didelis didelis liūdesys, kai jis palaipsniui ima gilintis į baimės esmę.

Kaip atsiriboti nuo situacijos?

„Netgi tuomet, kai emocijos liejasi per kraštus, nuo situacijos įmanoma atsiriboti, - įsitikinęs psichoterapeutas, neurolingvistinio programavimo specialistas Alainas Losier. - Tai padeda rasti atsakymą į klausimą, ko iš tiesų norite.“

Kad pratimą būtų lengviau nupasakoti ir jums geriau suvokti, įsivaizduokite toliau pateiktą situaciją ir kokių veiksmų derėtų imtis. Tarkime, esate motina, kuri už kelių dienų su didžiu nerimu išleis mylimą sūnų mokytis į užsienį ir kuri jam linki tik paties geriausio.

Pratimui atlikti pasiimkite tris kėdes ir pastatykite jas kambario viduryje. Viena kėdė tegul būna skirta mamai, kita - sūnui, trečia - pašaliniam stebėtojui.

Taigi sėskitės ant pirmosios kėdės (t. y. į savo kėdę) ir garsiai išsakykite, ką jaučiate. Pavyzdžiui, „Mane užvaldė paniškas nerimas, kaip sūnui seksis svečioje šalyje, milžiniška baimė, kad jam niekas nenutiktų, ir mintys, kad labai retai jį matysiu. Kelių tūkstančių kilometrų atstumas nuo sūnelio... Man tai pernelyg skaudu, nepakeliama... Šie dalykai kone ėda mano smegenis. Tačiau taip pat noriu, kad jis būtų laimingas, atrastų save, savo vietą gyvenime, būtų įdomus ir išsilavinęs žmogus“.

Viską išsakiusi, pavaikščiokite po kambarį, paskui pasistenkite įsivaizduoti, kaip jus užlieja didelė jūros banga, kuri nuplauna nuo jūsų viską, ką neseniai jautėte.

Dabar sėskitės ant antrosios - sūnaus - kėdės ir pasistenkite įsijausti į jo „kailį“. Prisiminkite viską, ką apie jį žinote, jo ūgį, svorį, įpročius... Mėginkite kalbėti tai, ką sūnus, jūsų manymu, jums atsakytų: „Suprantu, kad mano artimiesiems labai trūks manęs, liūdės, jaudinsis, nerimaus... Tačiau man norisi pažinti save, išmokti daug naujų dalykų, pradėti gyventi kitaip, tiksliau - taip, kaip aš trokštu. Jaučiu, kad jau galiu gyventi savarankiškai, be tėvų.

Lieka trečioji kėdė, kuri skirta pašaliniam stebėtojui - visai kitam žmogui. Taigi dabar jūs - tas pašalietis. Jus rami, savimi pasitikinti, išmintinga moteris. Tad sakote: „Regiu prieš save jauną žmogų, kuris myli savo artimuosius, yra prisirišęs prie šeimos, bet jam jau išmušė savarankiškumo valanda. Jo motina puikiai suvokia, kad sūnui būtina gyvenimo patirtis. Žinoma, ji jokiu būdu nepaleistų jo, jei manytų, jog sūnus dar nepasiruošęs savarankiškam gyvenimui.

Grįžusi prie motinos kėdės, persakykite viską, ką neseniai girdėjote: „Sūnaus ateitis priklauso nuo išsilavinimo, gyvenimo patirties. Argi man nesinori, kad sūnus subręstų? Vadinasi, man reikia tiesiog daugiau juo pasikliauti.

Kaip išmokti matyti daugiau gerų dalykų?

„Labai svarbu išmokti matyti daugiau gerų, gražių, o ne blogų dalykų, - pabrėžia psichoterapeutai. - Jei žmogus nustos eikvoti jėgas nuolat trykštančiam negatyvui, jis išsaugos energiją, kuri leistų nuveikti ką nors svarbaus. Tik tuomet bus galima įveikti svarbiausias gyvenimo kliūtis, trukdančias pasiekti vidinę palaimą, t. y. įveikti įvairių formų baimės jausmą: prieš kitus žmones ar save pačią, prieš miglotą ateitį ar galimą nesėkmę.“

Tad ženkite ryžtingą žingsnį ir imkitės vizualizacijos - įsivaizduokite nuostabias pasekmes, kurias nulems artimiausi būtini jūsų pokyčiai. Tad jei toliau tęstume motinos nerimo dėl sūnaus temą, turėtumėte suprasti, kad kuo geresnis bus jūsų nusiteikimas, tuo lengviau ištversite sūnaus išvykimą.

Įsitaisykite patogiai, ištieskite kojas, prisiminkite atpalaiduojamuosius pratimus, kuriuos darėte norėdama pajusti savyje tuštumą, užmerkite akis ir įsivaizduokite savo sūnų ir naująjį jo gyvenimo etapą. Matote jį patenkintą, laimingą, juokaujantį, besišypsantį? Ar jaučiate, kad pati imate šypsotis nuo tokio vaizdinio?

Jei kada skridote lėktuvu, turbūt prisimenate, kad stiuardesės ragina pirmiausia užsidėti deguonies kaukes ant savo veido ir tik tada uždėti vaikams. Tas pats galioja ir šeimos gyvenime. Mes negalima pasirūpinti savo šeimomis, jei neskiriame laiko sau. O tada stebimės, kad kai mes patiriame stresą, nelaimingi tampa ir mūsų vaikai.

„How to handle stress being a mom?“- šį užklausos sakinį už mane užbaigia „Google“. (liet. „Kaip įveikti stresą būnant mama?“) Akivaizdu - toks klausimas kyla viso pasaulio mamoms ir atsakymo jos ieško internete. Jauti stresą? Esi ne viena. Net 70 procentų Amerikos motinų sako, kad motinystė kelia ypatingą stresą.

Priežasčių, kodėl mamoms kyla stresas yra daug - nuo finansinio nesaugumo iki įtampos dėl to, ar gerai ji auklėja vaiką. Tačiau mums dabar svarbiau ne žinoti priežastis, o suvokti, kad nevaldomas stresas gali stipriai sužaloti ir mūsų kūną, ir neigiamai paveikti šeimos santykius.

Psichologinės studijos taip pat rodo, kad tėvų gebėjimas susidoroti su stresu stipriai veikia jų santykius su vaiku ir nuo to priklauso, kiek mažylis jaučiasi laimingas.

Jeigu paprašytumėte savo vaikų jus apibūdinti, ar jie sakytų, kad esate rami, juos išklausote ir su jumis malonu bendrauti? Ar veikiau apibūdintų jus kaip nuolat lakstančią aplink, įsitempusią ir paveiktą streso? Jei net pati žinote, kad vaikai jus apibūdintų kaip įsitempusią ir dirglią, reikėtų į stresą pažvelgti rimtai.

7 būdai, kaip įveikti stresą

1. Atpažinkite ženklus, kad stresas jau kyla Labai svarbu atpažinti, kokias kūno reakcijas patiriate dar prieš emocinį sprogimą. Įprasti streso požymiai - pakilęs kraujospūdis, pagreitėjęs širdies ritmas ir dėl to kylantis svaigulys. Balso tonas garsesnis ar jūs net imate rėkti. Didžiulis dirglumas, nekantrumas. Norisi kaltinti kitus. Minutėlę sustokite ir užduokite sau klausimą, kaip toks elgesys veikia jūsų vaikus. Sugrįžkite į kūną ir stebėkite jo pojūčius.
2. Padarykite pertrauką Jūs negalite visiškai išvengti streso. Tačiau visada galite sustoti kelias minutes, kai jaučiatės užvaldyta emocijų. Duokite sau leidimą pasiimti trumpą „streso pertrauką“. Jos dažnai užtenka, kad galėtumėte nusiraminti ar pamatytumėte naują perspektyvą. Ši pertrauka gali būti niekieno netrukdomas „mamos laikas“. Net nebūtina kažkur eiti iš namų. Tiesiog pakabinkite ženklą „Netrukdyti“ ant savo miegamojo durų. Tuo metu klausykitės muzikos ar įsivaizduokite raminančios vietos vaizdinį. Skirkite tam penkias minutes. Žinoma, jei norite tai padaryti, kai atžala dar visai mažytė, jums prireiks kitų suaugusiųjų pagalbos. Turite apie tai aiškiai pasakyti savo šeimos nariams. Kai kurios šeimos susitaria, kad mama, pajutusi streso požymius, turi parodyti tam tikrą gestą, reiškiantį, jog jai dabar reikia pabūti vienumoje ir nurimti.
3. Atraskite „karštam laikui“ skirtus sprendimus Stresas mamas dažnai ištinka nuspėjamu laiku. Pavyzdžiui, kai vyras ryte skuba į darbą, o vaikus vežate į darželį. Atpažinkite, kada esate labiausiai dirgli. Atraskite paprastą savo būdą nusiraminti tuo „karštuoju metu“. Tarkim, rytais jaučiate stresą, nes vaikai niekaip neapsisprendžia, kuo rengtis. Galite susitarti, kad rytdienos rūbus išsirenkate iš vakar. O gal jūs jaučiate stresą tada, kai skubate ir negalite rasti mašinos raktų. Sprendimas paprastas - tiesiog pasidarykite antrą jų komplektą.
4. Mokykitės gilaus kvėpavimo ar meditavimo technikų Gilus kvėpavimas pilvu, meditacija, malda padeda kūnui atsipalaiduoti. Nuostabiausia tai, kad šių įtampą mažinančių strategijų galite išmokyti ir vaikus. Išmėginkite „lifto“ kvėpavimą. Užsimerkite, lėtai triskart įkvėpkite. Tada įsivaizduokite, kad esate labai aukšto pastato lifte - pačiame viršuje. Paspauskite mygtuką. Liftui leidžiantis, stebėkite, kaip viena po kitos užsidega aukštų numeriai. Kartu mažėja ir jūsų stresas. Kai liftas nusileidžia, jo jau nebelieka.
5. Atlikite pratimus kartu su vaikais Daugybė mokslinių tyrimų rodo, kad stresą reguliuoti padeda mankšta, važiavimas dviračiu, aktyvūs žaidimai ar netgi paprasčiausias pasivaikščiojimas. Išsirinkite aktyvią veiklą, kuri jums patinka. Geriausia - tą, kuri įdomi ir jūsų vaikams. Tarkim, daugumai vaikų patiks kartu su mama spontaniškai šokti. Nereikia žinoti jokių judesių - tiesiog dešimčiai minučių mėgaukitės puikia muzika ir surenkite šeimos šokių sesiją. Pastebėsite, kad po šio užsiėmimo įtampos nebeliko.
6. Atraskite laiko pasijuokti Stresą patiriančių žmonių veido raumenys taip pat įsitempia. Juokas ir šypsena šias įtampas atpalaiduoja. Ar prisimenate, kada paskutinįsyk juokėtės, iš visos širdies su savo vaikais? Atraskite būdą kartu su jais pasijuokti ir jūsų šeimos gyvenime ne tik bus daugiau atsipalaidavimo, bet ir vėliau bus ką prisiminti. Svarbiausia čia pasiduoti spontaniškumui - šito galite mokytis iš savo vaikų. Pavyzdžiui, švęskite kartu su vaikais šuns gimtadienį ir iškepkite jam pyragą.
7. Atraskite palaikančių bendraminčių grupę Skirdamos tiek daug dėmesio šeimoms, mes pamirštam visuomeninį gyvenimą. O juk būtent geri santykiai mažina stresą ir grąžina mus į pusiausvyrą. Jei neužtenka draugių, ieškokite mamyčių bendrijos. Jokiu būdu stresuodama neužsidarykite namuose su vaiku. Pasidalinkite savo rūpesčiais su kitomis mamomis. Ir išsikelkite sau tikslą įkvėpti kitas. Jei neturite laiko išeiti, tikrai atrasite mamų pokalbių grupę internete. Tačiau būtina susiplanuokite laiką taip, kad galėtumėte skirti laiko tikriems pasimatymams su draugėmis. Tie pasimatymai nebūtinai turi kainuoti daug pinigų. Pakanka pasivaikščioti parke ar pažiūrėti kartu filmą. Skirkite laiko viena kitai. Svarbiausia - visada prisiminkite, kad rami ir laiminga mama augina laimingus ir ramius vaikus.

Visada prisiminkite, kad rami ir laiminga mama augina laimingus ir ramius vaikus.

tags: #gerai #turiu #nusiraminti #ir #buti #rami