Geriamojo Vandens Telkinių Kadastro Tvarkymo Taisyklės Lietuvoje

Šis straipsnis reglamentuoja visuomeninius santykius, atsirandančius naudojant, valdant ir saugant Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius paviršinius ir požeminius vandens telkinius ir juose esantį vandenį.

Svarbu apibrėžti pagrindines sąvokas, susijusias su vandens telkiniais:

• Paviršinis vandens telkinys - kiekybės rodikliais apibūdinama reikšminga žemės paviršiuje esanti vandens aplinkos dalis, tai yra: jūra ar jos dalis, upė ar jos dalis, ežeras, dirbtinis vandens telkinys.
• Požeminis vandens telkinys - sąlygines ribas turinti vandeningojo sluoksnio ar sluoksnių dalis, kurioje yra susitelkęs pakankamas kiekis požeminio vandens, kurio per dieną būtų galima išgauti 10 m3.
• Tarpiniai vandenys - prie upės žiočių esanti jūros dalis, kurioje vanduo yra iš dalies sūrus ir kurioje maišosi sūrus ir gėlas vanduo.
• Upės baseinas - žemės plotas, iš kurio paviršinis vanduo upėmis ir ežerais nuteka į jūrą vienos upės žiotimis.
• Upių baseinų rajonas - Lietuvos Respublikos vandens įstatymo nustatyta tvarka sudarytas pagrindinis vandens apsaugos ir valdymo teritorinis vienetas iš vienos ar kelių gretimų upių baseinų kartu su visais susijusiais požeminiais vandens telkiniais, tarpiniais ir priekrantės vandenimis.
• Prioritetinės medžiagos - teršalai, kurių išleidimas ar kitoks patekimas į aplinką turi būti mažinamas ar nutrauktas.

Paviršinių ir (arba) Požeminių Vandens Telkinių Nuosavybė

Valstybinės reikšmės paviršiniams vandens telkniams nepriskiriami paviršiniai vandens telkiniai, kurie pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą ar kitais teisiniais pagrindais įgyti privačion nuosavybėn iki 2020 m.

Parduodant privačius paviršinius vandens telkinius, pirmumą juos pirkti tomis pačiomis sąlygomis pardavėjo ir pirkėjo sutarta kaina turi valstybė.

Leidimai neišduodami, jeigu vandens telkinių ir (ar) jų vandens naudojimo veikla trukdo pasiekti vandensaugos tikslus ir (arba) gali pabloginti paviršinių ir (arba) požeminių vandens telkinių būklę.

Asmuo, išgaunantis 100 kubinių metrų ir daugiau vandens per parą iš paviršinių vandens telkinių, privalo turėti Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą arba Taršos leidimą, kurių išdavimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas.

Asmenys, paviršiniuose vandens telkiniuose naudojantys plaukiojimo priemones, privalo užtikrinti, kad šios priemonės neterštų vandens, neardytų krantų, negadintų hidrotechnikos statinių bei komunikacijų, nekeltų pavojaus žmonėms ir aplinkai.

Aplinkosaugos sąlygas plaukioti paviršiniuose vandens telkiniuose plaukiojimo priemonėmis ir paviršinių vandens telkinių, kuriuose tam tikro tipo plaukiojimo priemonių naudojimas draudžiamas ar ribojamas, sąrašą nustato aplinkos ministras.

Plūduriuojančių priemonių, kurios pritaikomos gyventi ir (arba) vykdyti ūkinę komercinę veiklą, pastatymo ir (arba) švartavimo vietos nustatomos teritorijų planavimo dokumentuose.

Paviršiniuose vandens telkiniuose ir (arba) ant jų krantų gali būti statomi statiniai, reikalingi paviršinio vandens telkinio ir (arba) jame esančio vandens stebėsenai, apsaugai, naudojimui ir aplinkai nuo žalingo vandens poveikio saugoti, inžinerinės infrastruktūros vystymui, hidroenergetikai, laivybai. Šie statiniai statomi vadovaujantis šiuo įstatymu, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymu, Lietuvos Respublikos statybos įstatymu, Lietuvos Respublikos melioracijos įstatymu, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymu, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymu, Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymu, Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodeksu ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais statinių statybą.

Vykdomos šios priemonės:

• vykdomos žuvų išteklių apsaugos priemonės (dirbtinių nerštaviečių, žuvų pralaidų, aptekėjimo kanalų ir pan.);
• vykdomos potvynių prevencijos priemonės (polderių sistemų, krantosaugos statinių, apsauginių pylimų, vandens nuvedimo kanalų ir pan.).

Draudžiama statyti užtvankas Nemuno upėje bei ekologiniu ir kultūriniu požiūriu vertingose upėse ar jų ruožuose.

Draudžiama naudoti polderių siurblinėse žuvis žalojančius greitaeigius (slėginius) vandens siurblius ir hidroelektrinėse, įrengtose užtvenkus upes ir (arba) patvenkus ežerus, Frencis tipo hidroturbinas, išskyrus atvejus, jeigu tokiose hidroelektrinėse įrengtos efektyvios žuvų pralaidos ir žuvų apsaugos priemonės.

Aplinkosauginiai reikalavimai, atsižvelgiant į numatomų įrengti dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių dydį, turi riboti ar uždrausti tokių paviršinių vandens telkinių įrengimą konservacinės paskirties ir kompleksinėse saugomose teritorijose, paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostose, miško žemėje, naudingųjų iškasenų telkinių, pelkių ir šaltinynų, natūralių pievų ir akmenynų, potvynio metu užliejamose teritorijose.

Iki 0,1 ha ploto dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių įrengimo ir naudojimo reikalavimais turi būti reglamentuojamos bendrosios aplinkos ir melioracijos sistemų apsaugos nuostatos (saugotinų medžių kirtimas, saugotinų reljefo formų keitimas, melioracijos sistemų pažeidimas ir kt.).

Nuotekos turi būti renkamos, valomos ir šalinamos taip, kad būtų daromas mažiausias neigiamas poveikis aplinkai ir nebūtų trukdoma pasiekti vandensaugos tikslų.

Būtina atkreipti dėmesį į šiuos aspektus:

• išleidžiamos (planuojamos išleisti) nuotekos (išskyrus paviršines nuotekas), kurių kiekis yra 5 m3 ir daugiau per parą;
• išleidžiamas (planuojamas išleisti) vanduo iš akvakultūros tvenkinių, kurio kiekis yra 5 m3 ir daugiau per parą.

Draudžiama nuotekas išleisti tiesiai į požeminius vandens telkinius, žemės gelmių ertmes, karstines smegduobes, melioracijos požeminio drenažo sistemas.

Aplinkos ministras tvirtina paviršinių ir požeminių vandens telkinių būklės nustatymo metodikas, vandens telkinių tyrimų metodikas, vandensaugos tikslų nustatymo metodikas.

Vandens apsaugos ir valdymo optimizavimui upių baseinų rajonas gali būti sudarytas iš kelių gretimų upių baseinų.

Jeigu dalis upės baseino ploto yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, o kita jo dalis yra už jos ribų, tai upės baseinas priskiriamas prie tarpvalstybinio upių baseinų rajono.

Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiai tarpvalstybinio upių baseinų rajono daliai skirtas upių baseinų rajonų valdymo dokumentas turi būti derinamas su atitinkamu upių baseinų rajono valdymo dokumentu, rengiamu kitoje Europos Sąjungos valstybėje. Šiuo atveju siekiama parengti vieną tarpvalstybinio upių baseinų rajono valdymo dokumentą. Jeigu tarpvalstybinis upių baseinų rajono valdymo dokumentas neparengiamas, turi būti parengtas upių baseinų rajono valdymo dokumentas tai upių baseinų rajono daliai, kuri yra Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Jeigu tarpvalstybinis upių baseinų rajonas driekiasi už Europos Sąjungos valstybės ribų, tarptautinės sutarties pagrindu turi būti siekiama parengti vieną upių baseinų rajono valdymo dokumentą.

Paviršinių ir (arba) požeminių vandens telkinių būklei ir pokyčiams stebėti visuose upių baseinų rajonuose ar jų dalyse, esančiose Lietuvos Respublikos teritorijoje, turi būti vykdoma paviršinių ir (arba) požeminių vandens telkinių ir (ar) jų vandens stebėsena.

Ūkio subjektai privalo deklaruoti duomenis, jeigu:

• per parą iš kitų ūkio subjektų gauna 50 m3 ir daugiau vandens, ir jų pagrindinė ekonominė veiklos rūšis yra žemės ūkis, miškininkystė, žuvininkystė, kasyba, karjerų eksploatavimas, apdirbamoji gamyba, elektros, dujų, garo tiekimas, oro kondicionavimas, vandens tiekimas, nuotekų valymas, atliekų tvarkymas ir regeneravimas, statyba;
• kurių vykdomos ūkinės veiklos metu per parą į kitų asmenų eksploatuojamą nuotekų surinkimo sistemą išleidžiama 50 m3 ir daugiau gamybinių ir (ar) komunalinių nuotekų.

Vandens telkinių ir (ar) jų vandens naudotojai ir abonentai turi padengti būtinąsias sąnaudas, patirtas įgyvendinant vandensaugos tikslus ir teikiant vandens paslaugas, įskaitant sąnaudas aplinkos apsaugai, vadovaujantis principu „teršėjas moka“, Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymu ir aplinkos ministro nustatyta tvarka atlikta ekonomine analize.

Atsižvelgiant į socialinį, ekologinį ir ekonominį poveikį, taip pat į regiono ar regionų aplinkos sąlygas, sąnaudų susigrąžinimo principas gali būti taikomas iš dalies. Jeigu pagal nusistovėjusią praktiką kokiai nors vandens telkinių ir (ar) jų vandens naudojimo veiklai išimtiniais atvejais netaikomas sąnaudų susigrąžinimo principas, upių baseinų rajono valdymo plane turi būti nurodyta priežastis ir užtikrinama, kad tai netrukdys pasiekti vandensaugos tikslų. Šiuo atveju vandens apsaugos ir valdymo programoms bei kitoms priemonėms įgyvendinti įstatymų nustatyta tvarka gali būti teikiama valstybės parama.

Žemiau pateikiama lentelė, apibendrinanti pagrindines vandens telkinių kategorijas ir jų apibrėžimus:

tags: #geriamojo #vandens #telkiniu #kadastras