Patarlės ir priežodžiai - tai išminties perlai, perduodami iš kartos į kartą. Jie glaustai ir taikliai apibūdina gyvenimo situacijas, vertybes ir principus. Viena tokių patarlių - "geriau būti paskutiniu tarp vilkų nei pirmas tarp šakalų". Ši patarlė skatina susimąstyti apie pasirinkimus, vertybes ir aplinką, kurioje norime būti.
Šiame straipsnyje panagrinėsime šios patarlės reikšmę ir aptarsime, kaip ji gali būti pritaikoma gyvenime. Taip pat aptarsime prelato Pranciškaus Mykolo Juro gyvenimo pavyzdį, iliustruojantį šios patarlės aktualumą.
Patarlės "geriau būti paskutiniu tarp vilkų nei pirmas tarp šakalų" reikšmė
Patarlė "geriau būti paskutiniu tarp vilkų nei pirmas tarp šakalų" reiškia, kad geriau būti tarp stiprių, garbingų ir patikimų žmonių, net jei esi žemiausioje pozicijoje, nei būti lyderiu tarp silpnų, veidmainiškų ir nepatikimų asmenų.
- Vilkai simbolizuoja stiprybę, drąsą, lojalumą ir garbę. Būti tarp vilkų reiškia būti tarp žmonių, kurie siekia aukštų tikslų, yra sąžiningi ir patikimi.
- Šakalai simbolizuoja silpnumą, bailumą, veidmainystę ir nepatikimumą. Būti tarp šakalų reiškia būti tarp žmonių, kurie yra linkę į apgaulę, išdavystę ir neturi jokių moralinių principų.
Ši patarlė moko, kad svarbiau yra būti apsuptam teisingų ir vertingų žmonių, nei siekti lyderio pozicijos bet kokia kaina. Geriau būti paskutiniu tarp tų, kurie tave įkvepia ir motyvuoja, nei būti pirmuoju tarp tų, kurie tave žemina ir trukdo tobulėti. Tokia aplinka skatina asmeninį augimą, tobulėjimą ir suteikia galimybę mokytis iš geriausių.
Žmonėms apsišviesti buvo įkurtos skaitlingos mokyklos, kurių lygis buvo aukštas ir tvarka jose griežta. Šis miestas tuomet buvo lietuvių tautinis bei kultūrinis centras šiaurės Lietuvoje, panašiai kaip Marijampolė Sūduvoje.
Prelato Pranciškaus Mykolo Juro gyvenimo pavyzdys
Prelatas Pranciškus Mykolas Juras (1891-1971) buvo žymus lietuvių kunigas, visuomenės veikėjas ir mecenatas. Jo gyvenimas puikiai iliustruoja patarlės "geriau būti paskutiniu tarp vilkų nei pirmas tarp šakalų" reikšmę.
Nuoširdi padėka priklauso abiem grupėm, kurios pilniau suprato tikrąją istoriko misiją. Simas Sužiedėlis, vadindamas Jurą Valančiaus šviesa už marių, taip būtų galėjęs apibūdinti dar eilę kitų Amerikos lietuvių veikėjų.
Prisiminkime tik kunigus: A. Burbą (1854-1898), A. Miluką (1871-1943) ir J. Karalių (g. 1889), o iš pasauliečių ypač pusiau užmirštą, bet didžiai nusipelniusią Pranaičių Julę (1881-1944), kuri viena yra finansavusi išleidimą beveik tiekos knygų, kaip Juras. Taip pat Valančiaus šviesa spinduliuoja tie šiame veikale minimi autoriai bei veikėjai, kurių gabumai palietė Juro mecenatišką širdį ir davė jam galimybę laimėti aną garbės titulą.
Prel. Krupavičius, tai humoristiškai, tai rimtai rašydamas, įdomiai ir teisingai charakterizuoja Jurą, nurodydamas dar naujas gelmes glūdinčias už psichologinio portreto ir naujus šaltinius - pačią aprašomojo dūšią.
Iš tikro, su nuostabiu kruopštumu autorius pavaizdavo tuos kelius ir vingius, kuriais teko Jurui kilti aukštyn, susiedamas jo gyvenimą su aplinkos veikėjais, pavaizduodamas Prelatą kunkuliuojančio gyvenimo srovėje, duodamas visą sietyną veikėjų.