Partizanų muziejaus atidarymas Juozo Jakavonio-Tigro sodyboje

Laisvės kovotojo Juozo Jakavonio-Tigro (1925 07 10 - 2021 11 23) sodyboje, šalia įrengto bunkerio - vadavietės, iškilmingai atidarytas ir pašventintas partizanų muziejus. Ši sodyba, pasislėpusi gražiausiuose Dzūkijos šiluose ant Merkio kranto, mena dramatišką pokarį ir turi ypatingą aurą. Čia gyveno ir šio krašto pokario laisvės kovų istoriją daugybę metų nenuilsdamas liudijo partizanas Juozas Jakavonis-Tigras.

Lietuva žemėlapyje.

Muziejaus Įkūrimas ir Atidarymas

Juozo Jakavonio -Tigro dukra Angelė Jakavonytė, įgyvendindama tėčio svajonę, jau po jo mirties prieš trejetą metų atnaujino istorinę vadavietę, o jo šimtąsias gimimo metines įprasmino partizanų muziejaus ekspozicijų įrengimu. Tądien čia šalia Dainavos apygardos partizanų vadų J. Vitkaus - Kazimieraičio ir A. Ramanausko - Vanago vadavietės duris atvėrė architekto, profesoriaus Gintaro Čaikausko suprojektuotame pastate įrengtas partizanų muziejus, kurio įrengimo koncepciją parengė ir eksponatus išdėstė J. Jakavonio-Tigro vaikaitė, grafikos dizainerė Miglė Rukštelytė. Autentiškoje istorinėje vietoje muziejaus pastatas iškilo geradarių lėšų, aukų dėka.

Renginyje „Istorijos atgarsiai Merkio krante“ buvo atidengta pagal architekto Gintaro Čaikausko projektą restauruota Dainavos apygardos partizanų vadų Juozo Vitkaus-Kazimieraičio ir Adolfo Ramanausko-Vanago vadavietė su autentiška įlindimo anga. Taip pat buvo pirmą kartą parodytas režisieriaus Valdo Babaliausko dokumentinis filmas „Juozas Jakavonis-Tigras“.

Iškilmingas Atidarymas

Renginys, kurį profesionaliai režisavo ir vedė Onutė Drobelienė, buvo kupinas prasmingų ir jautrių akimirkų. Iškilmės Jakavonių sodyboje prasidėjo Šv. Mišiomis, kurias aukojo Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas ir Merkinės parapijos klebonas Robertas Rumšas.

Prasmingi Arkivyskupo pamokslo žodžiai ir palinkėjimas, kad iš čia buvusių narsių vyrų reikia pasimokyti, kaip mylėti savo Tėvynę, kovoti ir dirbti vardan jos laisvės:

,,Meldžiamės už mūsų tautos atminties ir laisvės šaknis. Už žmones, kurie ne tik mylėjo Tėvynę, bet ją saugojo savo gyvybe, sąžine ir tikėjimu. Visi jie liudijo, kad ginklą galima nešti ne tik rankoje, bet ir širdyje. Kaip meilę ir atsakomybę. Dievas atgaivino jų širdis bunkeriuose, tardymo izoliatoriuose ir stiprina mus dabar, kai esame laisvi. Kad mūsų rankos nenusvirtų, kad mes neprarastume vilties, kai užpuola išbandymai. Drąsos pamatas mums yra Tigro ir kitų jo bendražygių pasirinkimas išpažinti tiesą net ir tada, kai ji galėjo kainuoti gyvybę. Tigras, vienas iš paskutiniųjų bunkerio saugotojų, mums lieka tikėjimo ir sąžinės simboliu. Šiandien Šv. Mišios ne tik už jų sielas, bet ir už mus. Kad mes nenutoltume nuo to, ką jie gynė. Tauta, kuri gerbia savo žuvusius, yra gyva ir sąmoninga. Šiandien mūsų kova kitoj plotmėj - už šeimą, už vertybes, už tiesą."

Šv. Mišių metu giedojo Varėnos kultūros centro mišrus choras ,,Harmonija“, vadovaujamas Ilonos Zalanskienės, ir solistas Jonas Sakalauskas. Trispalvę juostelę perkirpus Angelei Jakavonytei, Juozo Vitkaus-Kazimieraičio sūnui Rimgaudui Vitkui ir vaikaitei Vilijai Pranskienei, muziejaus projekto autoriui Gintarui Čaikauskui, Tigro vaikaitei, grafikos dizainerei Miglei Rukštelytei, pagrindiniams rėmėjams Mariui ir Živilei Valukynams, muziejų pašventino Arkivyskupas Gintaras Grušas.

Ekspozicijos ir Relikvijos

Visuomenei atvertame muziejuje eksponuojamos J. Jakavonio-Tigro relikvijos, asmeniniai daiktai - šeimos maldaknygės, parsivežtos iš Sibiro, kur partizanas kalėjo 10 metų, lagaminas, dokumentai, fotografijos, iki šiol dar neskaityti laiškai; partizanų vadų J. Vitkaus-Kazimieraičio ir A. Ramanausko -Vanago bei kitų partizanų asmeniniai ir jų veiklą vardan Lietuvos laisvės liudijantys daiktai. Yra kryželis, kuriuo šioje sodyboje buvo laiminamas Adolfas Ramanauskas-Vanagas prieš santuoką Nedzingės bažnyčioje su Birute Mažeikaite. Taip pat Merkyje rasta žuvusio partizano krauju sulaistyta maldaknygė. Visa tai - itin vertinga istorinė medžiaga, kuri turi būti išsaugota ateities kartoms.

Muziejuje eksponuojami ir J. Jakavonio-Tigro, ir šioje vadavietėje dirbusių partizanų vadų Juozo Vitkaus - Kazimieraičio ir Adolfo Ramanausko - Vanago bei kitų partizanų asmeniniai ir jų veiklą vardan Lietuvos laisvės liudijantys daiktai.

KGB rūmai Vilniuje.

KGB Kalėjimo Rūsys

„Rūsyje įrengta kamera, primenanti KGB kalėjimo rūsį, kur buvo kankinamas ir tardomas mano tėtis, kiti partizanai“, - pasakoja A. Jakavonytė. Rūsyje įrengta tardymo izoliatoriaus kamerą primenanti patalpa, čia skamba įrašas, kuriame Juozas Jakavonis-Tigras pasakoja, kaip jis buvo kankinamas.

Bunkerio Rekonstrukcija

Atliekant rekonstrukciją sudaryta galimybė nusileisti į bunkerį, jį apžiūrėti iš vidaus, jis iš dalies uždengtas stiklo gaubtu. Pasak A.Jakavonytės, jos tėtis rūpinosi bunkerio atstatymu, siekė, kad jis taptų traukos centru, žmonės susipažintų su partizanų laisvės kova. „Jis visą gyvenimą tuo gyveno, kad skleistų tiesą apie partizanus, kad jaunimas sužinotų, kaip buvo aukojamasi dėl Lietuvos laisvės. Man tai buvo kaip misija, ir tai buvo padaryta, nors atrodė neįmanoma“, - kalbėjo A.Jakavonytė.

Parama ir Aukos

Ji sakė negalinti įvardinti sumos, kiek žmonės paaukojo vadavietės rekonstrukcijai, nes dalis prisidėjo pinigais, kiti - medžiagomis, pvz., davė grūdintą stiklą bunkeriui uždengti, transportu, darbais. Žmonių suaukotomis lėšomis partizanų vadavietę rekonstravusi J. Jakavonio-Tigro dukra, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narė konservatorė Angelė Jakavonytė sakė taip išpildžiusi paskutinį tėčio norą, išsakytą prieš mirtį.

Dalyviai ir Svečiai

Renginyje dalyvavo Europos parlamento ir LR Seimo nariai, Varėnos r. savivaldybės, partizanų vadų A. Ramanausko-Vanago ir J. Vitkaus-Kazimieraičio vaikai ir artimieji, Lietuvos šaulių sąjungos, Tautinės lietuvių studentų korporacija „Neo-Lithuania”, Lietuvos bajorų kraštų susivienijimo, Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugijos, Šv. Adalberto - LDK - riterių ordino, LGGRTC ir kitų organizacijų atstovai, Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovai, tremtiniai, politiniai kaliniai, svečiai iš užsienio šalių.

Nevyriausybinių organizacijų atstovai Kristina ir Artūras Giedraičiai tarė sveikinimo žodį ir įteikė VšĮ LDK atminties rūmų ir kitų istorinės atminties organizacijų įsteigtą Emilijos Platerytės vardo garbės apdovanojimą Angelei Jakavonytei. Už prisidėjimą prie muziejaus įkūrimo, pagalbą organizuojant renginį bei kitas patriotines iniciatyvas ir darbus buvo įteiktos padėkos.

Juozo Jakavonio-Tigro Gyvenimo Istorija

Juozas Jakavonis - Tigras - partizanas, politinis kalinys, Vyčio kryžiaus ordino kavalierius, pasirinkęs Tigro slapyvardį, jau 19-os metų įsitraukė į ginkluotą antisovietinį pasipriešinimą. 1945 m. kartu su kitais partizanais tėvų namų kieme įrengė bunkerį, kuriame 1945-1946 m. veikė Pietų Lietuvos partizanų vadavietė, viena pirmųjų paruoštų žiemai. Bunkeryje gyveno ir dirbo Lietuvos partizanų vadai Juozas Vitkus-Kazimieraitis (1901-1946) ir Adolfas Ramanauskas-Vanagas (1918-1957). Čia buvo leidžiamas partizanų laikraštis „Laisvės varpas“, įvyko Merkinės mūšio planavimas, pasiruošimas.

Adolfas Ramanauskas-Vanagas ir Juozas Jakavonis-Tigras.

Atminimo Pagerbimas

Renginio dalyviai Kasčiūnų kaimo kapinaitėse pagerbė J. Jakavonio Tigro bei kitų čia palaidotų Lietuvos partizanų atminimą. Jautrios akimirkos pasimeldžiant ir dalijantis prisiminimais lydėjo miškelyje pasislėpusiose kapinaitėse, kur palaidotas J. Jakavonis-Tigras bei jo bendražygiai - Pranas Pačkauskas, Petras Treigys-Trečiokas, žuvę Adomas Valentukevičius ir Vladas Baranauskas-Taugirdas. Jų kuklius kapelius papuošė trispalvės puokštės ir žvakutės. Juozas Jakavonis-Tigras buvo vienas paskutiniųjų Merkinės būrio partizanų, paimtas priešų į nelaisvę, kankintas ir neišdavęs savo vadų Adolfo Ramanausko-Vanago bei Juozo Vitkaus-Kazimieraičio. Tigras išgyveno Magadano lagerius ir grįžo į Tėvynę. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, aktyviai iki pat savo gyvenimo pabaigos rūpinosi Dainavos krašto partizanų atminimu, atkūrė partizanų vadavietės bunkerį savo gimtojoje sodyboje Kasčiūnų km., Merkinės sen.

Dokumentiniame filme girdimos žiaurios partizano Tigro istorijos iš Jo paties lūpų. Tuo filmas ir unikalus, kad herojus pats papasakoja visą dramatišką savo ir Dainavos apygardos partizanų pasipriešinimo okupantams istoriją.

Filmo režisierius Valdas Babaliauskas filmo siužetą sukūrė sugretindamas A. Ramanausko-Vanago prisiminimus apie J Jakavonį -Tigrą su gyvu paties Tigro pasakojimu savo gimtojoje sodyboje Kasčiūnų kaime prie atkurto partizanų bunkerio-vadavietės. Filme pasakojama apie tai, ką patyrė partizanai gyvendami nuolatinėje rizikoje, persekiojami priešo, kaip išgyveno ginklo brolių praradimus, kodėl stojo ginti Lietuvos.

Filme kartu su J. Jakavoniu operatoriaus Vyto Jankevičiaus kameros pagalba nukeliausite į KGB rūmų rūsius, išgirsite kokius nežmoniškus kankinimus ir dramatiškus išgyvenimus patyrė Tigras ir kiti su Juo buvę partizanai. Sužinosite kaip lietuviai išgyveno tremtyje. Pamatysite daug vertingos archyvinės medžiagos iš Sibiro gulagų.

Šio filmo tikslas-realizuoti Juozo Jakavonio-Tigro svajonę, kad šios žiaurios gyvenimo knygos istorijos liktų gyvos žmonių širdyse meilės ir ištikimybės Tėvynei forma.

Filmas prasideda ir baigiasi Kryžkalnio memorialo atidarymo iškilmių vaizdais.

Juozo Jakavonio-Tigro sodyba Kasčiūnų kaime, Varėnos rajone, tapo svarbia Lietuvos partizanų istorijos dalimi. Ši sodyba, apsupta nuostabios gamtos šalia Merkio upės, mena karo audras ir partizanų kovas. Čia buvo įrengtas bunkeris, kuriame slapstėsi ir kovojo už Lietuvos laisvę partizanai, įskaitant garsųjį Adolfą Ramanauską-Vanagą. J. Jakavonis-Tigras, būdamas vos devyniolikos, davė partizano priesaiką ir iš arti matė Antrojo pasaulinio karo siaubą.

Slėptuvė, Išsaugojusi Gyvybes

J. Jakavonio-Tigro sodyboje buvo įrengta itin slapta slėptuvė, kurioje slėpėsi ir jis pats, ir A. Ramanauskas-Vanagas. Nors aplink miškuose buvo aštuonios slėptuvės, bunkeris J. Jakavonio namuose buvo žieminis, skirtas slapstytis šaltuoju metų laiku. J. Jakavonis pasakojo, kad bunkerį iškasė per dvi dienas, o jį atkuriant darbavosi gal savaitę. Svarbu paminėti, kad apie šį bunkerį žinojo vos keturi partizanai.

A. Ramanauskas-Vanagas, pasitikėdamas savo bendražygiu, nepersikėlė į kitą bunkerį ir liko J. Jakavonio-Tigro tėvų sodyboje. Sužinojęs, kad aplinkinėse sodybose kareiviai atlieka kratas, J. Jakavonis nusprendė bunkerį geriau užmaskuoti ir pats pasislėpė. Po kelių minučių sodyba jau buvo apsupta kareivių.

Apie bunkerį J. Jakavonio sodyboje A. Ramanauskas-Vanagas nepasakė.

A. Ramanauskas-Vanagas savo atsiminimuose pasakojo, kad slėpdamasis bunkeryje užsidegė lempą ir ėmė rašyti, ką jaučia prieš mirtį.

Sodybos Reikšmė Partizanų Kovoms

1945 m. J. Jakavonis kartu su kitais partizanais savo tėvų sodyboje įrengė bunkerį. Po Varčios mūšio 1945 m. birželio 14 d. į šį bunkerį buvo perkeltas A. Ramanausko-Vanago vadovaujamas Merkio rinktinės štabas. Vėliau, 1946 m. pradžioje, čia apsigyveno A apygardos vadas pulkininkas Juozas Vitkus-Kazimieraitis. J. Jakavonis atliko štabo ryšininko pareigas, platino pogrindinę spaudą.

1946 m. gruodžio 8 d. J. Jakavonis-Tigras buvo suimtas, kalintas ir kankintas, tačiau neišdavė savo bendražygių. A. Ramanauskas-Vanagas 1946 m. gruodžio 8 d. Merkio rinktinės štabo dienoraštyje rašė: „Sužinojom, kad š. mėn. [gruodžio] 8 d. pas ūkininką paimtas gyvas ryšininkas partizanas Tigras… Tigras daug žino. Jeigu išduotų, būtų blogai. Tačiau juo pasitikim. Jis neišduos“.

Bolševikinis karo tribunolas J. Jakavonį nuteisė Sibiro kalėjimams - lageriams ir tremčiai, kur jis praleido didelę savo jaunystės dalį - nuo 1946 iki 1959 metų. Po vergiško darbo dešimtmečio Sibire 1959 m. partizanas su šeima grįžo į Lietuvą.

Relikvijos ir Istoriniai Artefaktai

J. Jakavonio sodyboje galima rasti ne vieną relikviją, menančią partizanų kovas. Nuostabios gamtos apsupta sodyba matė karo audras ir net Vokietijos kariuomenės generolą, kuris čia poilsiavo su bataliono kariais. „Štai šiame kambarėlyje jie susisiekė su Berlynu“, - pasakojo J. Jakavonis, rodydamas į kambarį, kuriame buvo įrengtas ryšio punktas.

Į rankas senolis paėmė kryželį, kuriuo jo tėvai palaimino A. Ramanauską-Vanagą. Keistas sutapimas - kryželį J. Jakavonio močiutė parvežė iš Amerikos, o garsusis partizanas taip pat buvo gimęs Amerikoje. Tebestovi ir suolas, ant kurio sėdėdami J. Jakavonio tėvai laimino A. Ramanauską-Vanagą. Jam - daugiau kaip aštuoni dešimtmečiai. Taip pat J. Jakavonis saugo krauju sulaistytą maldaknygę, kuri susijusi su Merkinės puolimu.

Lietuvos partizanų priesaika.

Atminimo Įamžinimas ir Įvertinimas

J. Jakavonis mirė 2021 m. lapkričio 23-iąją, pralaimėjęs kovą su COVID-19. Šiemet liepą jam sukako 96-eri. Po jo mirties, 2025 metais, Juozo Jakavonio-Tigro sodyboje atidarytas muziejus. Partizano dukra Angelė Jakavonytė tėvo norą išpildė praėjus 3,5 metų po jo mirties.

Partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago bendražygis J. Jakavonis-Tigras buvo Merkinės būrio partizanas, paimtas priešų į nelaisvę, kankintas ir neišdavęs savo vadų. Lietuvai atgavus nepriklausomybę atgimė ir J. Jakavonis. Ypač jis pajuto tą antrą alsavimą, galimybę save realizuoti plačiau, kai buvo atkurta vadavietė jo sodyboje Kasčiūnuose. Tada pradėjo lankytis daug žmonių - grupėmis, pavieniui, ir jis visus sutikdavo kaip brangiausius svečius.

Už nuopelnus Lietuvai J. Jakavonis buvo apdovanotas Vyčio kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi (1998 m.), Lietuvos kariuomenės kūrėjo medaliu (2000 m.) ir Laisvės premija (2018 m.).

tags: #vanago #sodyba #tigras