Pirties Įrengimo Reikalavimai Lietuvoje: Teisiniai, Higienos ir Praktiniai Aspektai

Pirtis nuo seno žinoma kaip kūno ir dvasios atgaivos šaltinis. Ši tradicija gyvuoja ir iki mūsų dienų, nes pirties teikiama nauda ir malonumas yra nenuginčijami. Atėjus lietingiems, šaltiems orams, dalis Lietuvos gyventojų užuovėjos nuo jų ieško pirtyje. Pirtis taip pat gali pagerinti sveikatą ir tapti blogos nuotaikos prevencine priemone, mat yra puiki vieta praleisti laiką su draugais ir namiškiais. Įsirengti pirtį nėra sudėtinga, tačiau ką daryti, jei gyvenate mieste ar sklypas užima vos 4-5 arus ir atskiro pastato pirčiai statyti paprasčiausiai nėra kur? Čia ateina mintis įsirengti pirtį name ar net bute, tačiau prieš tai reikia atsakyti į nemažai klausimų apie jos plotą, apšiltinimą ir įrangą.

Žiemos metu, kai šaltis spaudžia pro langus, mini pirtis nedideliame bute tampa tikru prieglobsčiu nuo šalčio, leidžiančiu šiltai ir jaukiai praleisti vakarus. Pirtis bute suteikia neįkainojamą prabangos ir komforto jausmą, leidžiantį atsipalaiduoti ir pamiršti dienos rūpesčius. Nors daugeliui pirtis bute gali atrodyti kaip neįgyvendinama svajonė, šiuolaikinės technologijos ir sprendimai leidžia ją įgyvendinti net ir nedideliame miesto bute.

Teisiniai Aspektai ir Reikalavimai

Pirmiausia daugeliui, matyt, kyla klausimas - ar teisiškai tai įmanoma padaryti? Ar nereikalingi statybos leidimai, kaimynų sutikimai ir pan.?

Žinoma, jei susiruošėte įsirengti pirtį savo bute ar name, ir norite tai daryti teisėtai, nepažeisdami teisės aktų reikalavimų, jums gali kilti daugybė klausimų: ar reikia leidimo, kokie priešgaisriniai reikalavimai keliami, ar būtinas kaimynų sutikimas ir pan.

Aplinkos ministerijos specialistų nuomone, „jei pirties patalpa įrengiama pripažintame tinkamu naudoti gyvenamajame pastate, galimi du įrengimo atvejai“: su statybos leidimu arba be jo. Pastebėkime - statybos leidimo gali ir nereikėti.

Kitaip sakant, jeigu jūs negriaunate ar nekeičiate laikančiųjų konstrukcijų, projektuodami ir įsirengdami pirtį bute ar name, atliekate tik paprastąjį remontą, statybos leidimo nereikia.

Tad svajodami apie atgaivą bute planuojamoje nuosavoje pirtelėje, paprastojo ar vadinamojo einamojo remonto metu drąsiai keiskite pertvaras, santechniką, grindis, pertvarkykite vamzdynus ir kitą, kaip nurodo Statybos įstatymas, „vartotojo inžinerinę sistemą“ („kuri yra buto savininko nuosavybei priklausančiose patalpose ir atskirta nuo bendrosios inžinerinės sistemos apskaitos prietaisais ar uždaromaisiais (paskirstomaisiais) įtaisais (sklendėmis, ventiliais, jungikliais ir pan.) bei kitomis vartotojo (juridinio ar fizinio asmens) atsakomybės ribas nustatančiomis priemonėmis“.

Daugiabutyje paprastojo remonto būdu rengiant pirtį, su jokiomis valdiškomis institucijomis nieko derinti nereikia. Galima apseiti ir be projekto, tačiau norint įsirengti tinkamą pirtį, patartina pasitelkti specialistus. Nieko nereikia derinti ir su kaimynais.

Tiesa, Aplinkos ministerija, aprašydama šį atvejį, kai leidimas nereikalingas, priduria: „įrengiant pirties patalpą turi būti įgyvendinti Statybos įstatymo 4 straipsnio reikalavimai“.

Kita vertus, jeigu, projektuodami pirtį bute ar name, vykdysite kapitalinio remonto ar rekonstrukcijos darbus, t.y. bus griaunamos ar kaip kitaip keičiamos statinio laikančiosios konstrukcijos, teks pasirūpinti visais atitinkamais dokumentais - projektu, kaimynų sutikimais, statybos leidimu.

Statybos leidimas bus reikalingas, kai planuodami pirtį, numatote atlikti kapitalinį remontą ar statinio rekonstravimą. Pasiryžus rimtiems remontams, teks vykdyti ir visus biurokratinius reikalavimus - parengti atitinkamus dokumentus, gauti kaimynų sutikimą, statybos leidimą. Visą tai aprašyta aukščiau minėtame Statybos įstatyme.

Ir dar. Pirtį įrengus, primena ministerijos specialistai, „teisės aktų nustatyta tvarką turi būti atlikta pripažinimo tinkamu naudoti procedūra“. Procedūra biurokratinė, atims jėgų ir laiko.

Bet kuriuo atveju, šios teisinės procedūros yra sugalvotos ne veltui - jų laikantis būsite garantuoti, kad įsirengsite kokybišką ir saugią pirtį, kurios veikimas neturės neigiamos įtakos nei jums, nei aplinkiniams. Tačiau net ir tais atvejais, kuomet statybos leidimo nereikalaujama, statytojas neturėtų per daug atsipalaiduoti ir vykdyti darbus atmestinai.

Pirties Įrengimo Aspektai

Jei nusprendėte įsirengti pirtį name ar bute, visų pirma turite nuspręsti dėl jos vietos. Tam tinkamiausia patalpa, kuri gali užtikrinti patikimą vėdinimą ir komunikacijas. Tuomet reikia apsvarstyti, kokio dydžio pirtį įrengti. Pirmiausia susiplanuočiau pagrindines patalpas, iš kurių svarbiausia - pirties garinė.

Optimalus pirties (garinimosi patalpos) dydis yra 4-4,5 kv.m ploto arba 8-10 kub. m tūrio. Pirties aukštį reikėtų numatyti 2,2-2,3 m. Net ir pačioje mažiausioje pirtelėje turėtų tilpti dviejų aukštų pirties suolai (plautai), ant kurių galima būtų laisvai atsigulti.

Jos ilgis skaičiuojamas pagal vidutinis vyro ūgį (185 cm): atsigulęs ištiestomis kojomis ir pakeltomis už galvos rankomis jis užima 210 cm. Palikite dar šiek tiek vietos vantai ar kokiam rakandui ir gausite pirmąjį matmenį - optimalus garinės ilgis yra 240 cm ar daugiau.

Garinės viršutinio gulto plotis turėtų siekti maždaug 70 - 80 cm - tiek užima ant gulto atsigulęs ir šalia savęs rankas padėjęs žmogus. Apatinio suoliuko plotis turėtų siekti 35-40 cm. Taip pat reikia palikti vietos praėjimui ir krosnelei, įskaitant saugų atstumą nuo jos iki sienos.

Kita svarbi vieta - priepirtis. Jei leidžia galimybės, negailėkite jai vietos - 15 kvadratinių metrų ar daugiau.

Pirtininkai rekomenduoja įsirengti trijų aukštų gultus, kurie išdėstomi pakopomis kas 40 cm. Tarp viršutinio gulto ir lubų turi būti išlaikytas bent 1,1 m atstumas, kad būtų patogu nuo jo nulipti. Plauto plotį reikėtų numatyti ne mažesnį kaip 60 cm, kad atsigulus būtų kur padėti rankas.

Krosnelės Pasirinkimas

Geriausia įsirengti malkinę krosnelę, bet įrengiant pirtį name ar bute tai sukels nemažai problemų - reikia dūmtraukio, papildomos ventiliacijos, priešgaisrinės saugos ir energetinio efektyvumo užtikrinimo. Tad šiuo atveju patariu rinktis elektrinę krosnelę, kuri galėtų talpinti kuo daugiau skaldytų akmenų - tuomet išgaunamas švelnesnis ir sodresnis garas. Apatiniai akmenys turi būti didesni už viršutinius, nes jie turi sukaupti šilumą ilgesniam laikui. Nenaudokite natūralių lauko akmenų, t.y. riedulių, nes juose gali būti organinių priemaišų - jiems skilus pasklinda bjaurus kvapas, kuris ilgai neišsivėdina.

Butuose pirtelės gali būti šildomos tik elektrinėmis krosnelėmis. Pastarosios turi būti pagamintos gamykloje bei aprūpintos automatiniu srovės išjungikliu, kai krosnis įkaista iki 130°C arba kai ji veikia 8 valandas be pertraukos. Krosnis turi turėti įrangą, atjungiančią ją nuo elektros tinklo, be to, elektrinė krosnelė turi būti įžeminta.

Grįžtant prie krosnelės - jos galingumą reikėtų skaičiuoti pagal garinės tūrį. Jei pirtyje yra langas ir medinės durys, kurie yra šilumos praradimo taškai, prie krosnelės galingumo skaičiavimo reikia pridėti 1 kubinio metro tūrio. Jei durys stiklinės - 2 kub. metro.

Izoliacija

Įrengiant pirtį nereikia pamiršti šilumos ir garo izoliacijos sluoksnių. Garų izoliacijai tinkamiausia aliuminizuota plėvelė su aliuminio sandarinimo juosta suklijuotomis sandūromis. Apšiltinimui ir izoliavimui dažniausiai naudojamos aukštai temperatūrai atsparios akmens vatos plokštės arba pirčiai skirtos aliuminio folija dengtos poliuretano plokštės. Šių abiejų plokščių paskirtis - kuo ilgesnį laiką išsaugoti aukštą temperatūrą pirties garinėje.

Pirties sienos apkalamos mediniu karkasu, kurio tarpai užpildomi ne mažesniu kaip 5 cm storio akmens vatos sluoksniu. Apšiltinta siena dengiama aliuminio folija, kurios paskirtis atspindėti karštį į patalpos vidų. Galų gale sienų ir lubų paviršius apkalamas dailylentėmis, tarp kurių ir folijos paliekamas tarpas orui cirkuliuoti. Dailylentes rekomenduojama kalti horizontaliai, taip drėgmė kapiliarais nekils į viršų, o patalpa atrodys vizualiai platesnė.

Pirties išorines sienas reikia apšiltinti bent 50 mm storio mineraline vata. Kadangi patalpoje šiluma kyla į viršų, lubos apšiltinamos storesne, bent 100 mm termoizoliacija.

Ventiliacija

Galiausiai - svarbioji ventiliacija. Oro cirkuliacijai užtikrinti skirtą ventiliatorių montuokite ištraukiamojoje ventiliacijos atšakoje. Jei pasirinkote elektrinę krosnelę, oro padavimą darykite už krosnelės gulto lygyje ar truputį žemiau, o ištraukiamąją apie 80 cm virš gulto. Ventiliacija pirtyje turi sudaryti mažesnį slėgį nei besiribojančiose su ja patalpose, į kurias tuomet nepateks drėgnas pirties oras. Tam padeda mažesnė nei ištraukiamosios padavimo anga.

Vienas iš svarbiausių geros pirties elementų yra ventiliacija. Ji gali būti tiek natūrali, tiek mechaninė. Projektuojant natūralią vėdinimo sistemą, turi būti numatomos oro padavimo ir šalinimo angos. Oro padavimo anga gali būti po kaitinimosi patalpos durimis, palei grindis ar virš krosnies. Oro šalinimo anga neturi būti toje pačioje pusėje kaip ir oro padavimas, rekomenduojama ją įrengti 30 cm žemiau lubų arba po apatiniais gultais.

Pirtis turėtų būti projektuojama taip, kad jos atitvaros patikimai atskirtų ją nuo kitų buto patalpų šilumos ir drėgmės režimo ir jo nepablogintų. Nėra ko nė galvoti apie naujai iškeptos garinės „vėdinimą“ į gretimas buto patalpas. Jose kondensuosis drėgmė, atsiras nebūdingas kvapas. Geriausia, jei pirties ventiliacijos kanalą galite sujungti su buto ventiliacijos kanalu.

Kita galimybė - pasidaryti ventiliaciją, išeinančia į balkoną ar palei langą. Pirtį galima vėdinti ir per durų apačią į vonia ar dušą, jei šiose patalpose įrengta gera ištraukiamoji ventiliacija. Kadangi ventiliacijos sistema pirčiai yra labai svarbi - patariame pasitarti su pirties konsultantu. Galima kreiptis ir į Pirties akademiją.

Saugumas

Pirtyje yra didžiausias pavojus kilti gaisrui, todėl gyvenamajame būste privalo būti įrengta gaisrinė signalizacija. Jeigu pirtis įrengiama gyvenamajame name, tai pirties atitvaros turi būti iš padidinto atsparumo ugniai medžiagų: perdanga turi atitikti REI 45 ugniai atsparumo klasę, vidinės pertvaros ir durys - REI 30. Kitaip tariant, kilus gaisrui, perdanga 45 min turi atlaikyti gaisro apkrovą - nesugriūti ir nepraleisti karščio ir dūmų į kitas patalpas.

Saugumo sumetimais durys į kaitinimosi patalpą turėtų būti su langeliu arba stiklinės, jos turi atsidaryti į išorę arba būti švaistinės.

Papildomi Patarimai

O pirtį jau įsirengus, patariu vadovautis magiškais skaičiais - 120-130. Tai santykinio drėgnio ir oro temperatūros suma, t. y., jei temperatūra - 60 laipsnių pagal Celsijų, tuomet santykinis drėgnis turi būti 60-70 procentų. Tai žmogaus komforto zona pirtyje, būtent prie tokio santykio jausitės kaip „Dievo užantyje“.

Kalbant apie kvapus jau naudojant pirtį, nepilkite ant akmenų duonos giros, alaus, kvapniųjų aliejų ar kažko panašaus. Mat juose esančios kietosios dalelės nuo karščio dega, virsta kancerogeninėmis medžiagomis, kurios patenka į žmogaus plaučius.

Pirties Tipai Bute

Populiariausiomis bei lengviausiai bute įrengiamomis pirtimis įvardijamos garinės bei infraraudonųjų spindulių pirtys. Pastarosios gerai žinomos ir dėl ypatingųjų, gydomųjų savybių: jos puikiai stimuliuoja kraujo apytaką, slopina raumenų skausmus, mažina stresą ir atpalaiduoja kūną.

• Garinės pirtys: pasižymi itin dideliu garų kiekiu ir puikiai tinka tiems, kurie negali ilgai būti tradicinėse pirtyse, kur nepakankamas oro kiekis ir karštis ilgainiui pradeda dusinti ar kelti silpnumo pojūtį.
• Infraraudonųjų spindulių pirtys: paprasta ir saugu. Tokias vienvietes, dvivietes ar keturvietes pirtis, priklausomai nuo kabinos talpumo, galima statyti kone kambaryje - jos ne tik nesunkiai sumontuojamos bet ir lengvai pritaikomos įvairioms erdvėms.
• Turkiškos pirtys: dažniausiai rengiamos itin didelėse patalpose, taigi, norint įsirengti tokią bute, reiktų atsisakyti turkiškai pirčiai būdingo masažo ar poilsio kambario, tenkintis tik vadinama įšilimo patalpa, kurioje šildomi ne tik gultai, bet ir grindys.

Infraraudonųjų Spindulių Pirtys

Infraraudonųjų spindulių pirčių įrengimui būtina kabina ir infraraudonųjų spindulių šildytuvas, skleidžiantis panašią į saulės, sausą spindulių bangą. Kalbant apie infraraudonųjų spindulių pirties veikimą naudojant elektros energiją, svarbu tai, jog specialių reikalavimų dėl pajungimo į elektros tinklą šio tipo pirtys neturi - jos jungiamos kištuku į įprastą elektros tinklą (230V). Tokiai, iš atskirų dalių sudedamai pirčiai, nereikia ir vadinamojo trapo vandens nubėgimui.

Kalbant apie pirties išorės ir vidaus apdailą, būtina paminėti, jog joms naudojama itin atspari šilumai cūgos mediena, iš kurios daromi ir pirties gultai. Šie, savo ruožtu, prireikus, gali būti lengvai kilnojami.

Garinės Pirtys

Garinės, dar kitaip vadinamos suomiškos pirtys, dažniausiai mėgiamos dėl drėgnų garų, reikalauja didesnių pastangų, mat norint įsirengti tokią pirtį namuose, tam būtina atskira patalpa. Kita vertus, garinės pirtys taip pat gana kompaktiškos, tereikia gerai apgalvoto pirties įrengimo projekto. Garinės pirties svarbiausias elementas - krosnelė.

Mėgstantiems patogumą ir komfortą, norintiems mėgautis pirties malonumais, o ne malkų kiekiu reikiamai temperatūrai pasiekti, galima rinktis elektrines, ar kombinuotas, t.y. elektrines, su garo generatoriais, krosneles, kurios veikia naudodamos vulkaninės kilmės, 5 -10 cm skersmens akmenis. Elektrinės krosnelės patogios dar ir tuo, jog veikia palaikydamos stabilią pirties temperatūros bei drėgmės balansą. Taigi, naudojantis tokio tipo elektrinėmis krosnelėmis, galima lengvai reguliuoti temperatūrą pirtimi naudojantis suaugusiems asmenims, ar pasirenkant visai kitą balansą, kai pirtyje yra vaikai.

Šių pirčių vidaus ir išorės apdailai naudojama tradicinė juodalksnio, liepos, kedro ar skandinaviškos pušies, eglės mediena, o gultai, daromi iš afrikietiškojo medžio abachi, ypatingo dėl mažų perkaitimo savybių.

Turkiškos Pirtys

Turkiškos pirtys dažniausiai rengiamos itin didelėse patalpose, taigi, norint įsirengti tokią bute, reiktų atsisakyti turkiškai pirčiai būdingo masažo ar poilsio kambario, tenkintis tik vadinama įšilimo patalpa, kurioje šildomi ne tik gultai, bet ir grindys. Šioje patalpoje dažniausiai palaikoma temperatūra yra nuo 50 iki 65 laipsnių, pastovų drėgmės ir temperatūros balansą palaikant į patalpą tiekiamais šiltais garais.

Turkiško tipo pirčių apdaila, tradiciškai diktuojama pietinių šalių interjero mados tendencijų, t.y. dažniausiai yra smulkių, mozaikinių ar didesnių keramikinių plytelių derinys. Visa tai - norinčiojo šeimininko fantazijos ir investuojamo pinigų kiekio reikalas, mat šios pirtys, sava kaina varijuoja itin plačiai: vien garo generatorius šio tipo pirčiai, kainuoja kaip viena iš brangesnių krosnelių, tačiau turkiškos pirties malonumus galima kompensuoti pigesnėmis garo kabinomis.

Garo kabina yra buitinis prietaisas, taigi, gali būti statoma paprastos dušo kabinos ar vonios vietoje, investuojant vidutiniškai nuo 2000 i...

Higienos Reikalavimai

Antradienį paskelbus „Valstybės žiniose”, įsigaliojo visuomenės sveikatos specialistų parengta ir Sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtinta higienos norma HN 39:2004 „Pirtys: įrengimo ir priežiūros saugos sveikatai reikalavimai” (patvirtinta SAM 2005 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. V-595, skelbta „Valstybės žiniose“ (Žin., 2005, Nr. 93-3483). Ji reglamentuoja įvairaus tipo pirčių įrengimo, priežiūros, inventoriaus ir naudojimo reikalavimus, kurių esmė - žmogaus sveikatos sauga.

Visuomenės sveikatos specialistų parengta ir Sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtinta higienos norma HN 39:2004 "Pirtys: įrengimo ir priežiūros saugos sveikatai reikalavimai". Ši norma reglamentuoja įvairaus tipo pirčių įrengimo, priežiūros, inventoriaus ir naudojimo reikalavimus, kurių esmė - žmogaus sveikatos sauga.

Bendrose nuostatose pabrėžiama, kad pirtyse turi būti teikiamos saugios sveikatai paslaugos ir sudaroma sveika aplinka, kad tokias paslaugas teikiantys asmenys turi turėti specialų leidimą šiai veiklai.

Higienos normoje išdėstomi konkretūs reikalavimai, kaip įrengti pirties patalpas, kokios paskirties jos turi būti, kokie minimalūs plotai, kokia įranga būtina jose. Pavyzdžiui, minimalus persirengimo patalpos plotas vienam lankytojui - 1,3 m 2, poilsio - taip pat 1,3 m 2, priepirčio - 1,5 m 2, kaitinimosi, priklausomai nuo patalpos pobūdžio, plotai skirtingi - nuo 0,8 iki 1,2 m 2.

Dokumente išvardyti reikalavimai apšvietimui, patalpų šildymui ir vėdinimui. Ypač akcentuojama, kaip teisingai įrengti oro cirkuliavimo, ventiliacijos, vandens tiekimo ir nuotėkų šalinimo sistemas. Antai vėdinimui turi būti įrengtos angos tarp patalpų, atidaromi langai, orlaidės, bet kaitinimosi patalpos orą draudžiama išvesti į kitas pirties patalpas.

Higienos reikalavimai skirtingi įprastoms ir mažoms tradicinėms pirtims, kurių bendras patalpų plotas iki 30 m 2.

Ši higienos norma reglamentuoja pirčių statybą ir įrengimą ir privaloma juridiniams ir fiziniams asmenims, tai yra įstaigoms, organizacijoms bei privatiems pirčių savininkams.

tags: #reikalavimai #pirties #patalpoms