Etiketas - vienas labiausiai nesuprastų terminų, dažnai painiojamas su protokolu ar etika apskritai. Vos susiduria mūsų keliai, vos vieno žmogaus elgsena paveikia kito gyvenimą, tai - etiketas. Skaitmeninis etiketas, dar vadinamas netiquette, atsirado devintojo dešimtmečio viduryje, kuomet buvo įvardytos pirmosios tinkamo elgesio skaitmeninėje erdvėje gairės. Nors mūsų naudojamos technologijos nuolat keičiasi, bendravimas turėtų išlikti toks pats.
Sakoma, kad 80 proc. žmonių mus visų pirma sutinka virtualiai - pamato mūsų profilius socialiniuose tinkluose ar mūsų veiklą. Todėl mūsų skaitmeniniai įpročiai įgyja vis didesnę reikšmę.
Etiketo ekspertė Indrė Sapagovaitė Briedelienė sako, kad etiketas yra įvaizdžio dalis, o jį įvaldžius ne tik pasikeičia aplinkinių požiūris, bet ir išauga pasitikėjimas savimi.
„Pagal atliktus tyrimus, tik 15 proc. mūsų sėkmės priklauso nuo turimų kompetencijų. Didžiuosius tikslus pavyksta pasiekti įvaldžius bendravimo meną. Čia ir atsiranda verslo etiketo svarba, kurio tikslas yra sklandi, pagarbi ir profesionali komunikacija su kitais. Žmonės dirba su žmonėmis, o etiketo tikslas yra pagarbus ir dėmesingas elgesys su aplinkiniais“, - komentuoja ji.
Indrė Sapagovaitė Briedelienė. Asmeninio arch. nuotr.
Pirmasis įspūdis: vos kelios sekundės
Pamačius kitą žmogų pirmajam įspūdžiui susidaryti užtenka vos kelių sekundžių. I. Sapagovaitės Briedelienės teigimu, žaibiškai suveikia pirmykščiai instinktai, kažkada buvę svarbūs tam, kad žmogaus smegenys įvertintų, ar šalia esantis kelia pavojų, ar ne. Įrodyta ir tai, kad pirmųjų sekundžių įspūdis dažnu atveju nepasikeičia net ir ilgiau bendraujant. Tad ir verslo susitikimų metu sėkmę galima užsitikrinti vos per kelias akimirkas.
Etiketo ekspertei antrina ir „Workland“ biurų vadovė Laura Panovienė, kuri teigia, kad geram pirmajam įspūdžiui verslo susitikimų metu reikšmės turi ne tik bendravimo menas bei bendras profesionalus įvaizdis, bet ir susitikimo vieta.
„Susitikimų vietos pasirinkimas partneriams ar klientams gali būti viena indikacijų apie įmonės vidinę kultūrą, požiūrį į darbą, procesų valdymą. Reprezentatyvios ir profesionalios verslo erdvės pasirinkimas susitikimui gali tą patį parodyti apie jūsų organizaciją, veiklą, taip pat ir jūsų profesionalų požiūrį, rimtą nusiteikimą, pagarbą partneriams“, - sako L. Panovienė.
Dalis įmonių atstovų svarbius susitikimus vis dar planuoja kavinėse ar restoranuose. L. Panovienė pripažįsta - jei aptariami trumpi, nereikalaujantys konfidencialumo ar mažiau formalūs klausimai, juos galima spręsti pietų ar vakarienės metu. Visgi tai laikytina tik papildančiu, bet ne pagrindiniu pasirinkimu. Profesionalus susitikimų kambarys ar posėdžių salė visada bus reprezentatyvus, saugus pasirinkimas bet kokiam verslui.
Laura Panovienė. Asmeninio arch. nuotr.
L. Panovienė dalinasi, kad susitikimų sėkmę lemia turinys, aiškus planas ir medžiaga, kuria įmonės atstovas ruošiasi dalintis susitikimo metu. Tad ne mažiau svarbi ir techninė dalis bei galimybė be trikdžių rodyti ir pristatyti medžiagą. Reikėtų pagalvoti ir apie konfidencialumą.
„Prieš susitikimus svarbu apgalvoti šias dalis: kokia turi būti laikysena, veido išraiška ir tempas, kuriuo judate. Tai reiškia, ir kaip įeinate į patalpą, kabinetą. Pirmasis įspūdis susidaro ne tuomet, kai prieinate pasisveikinti, o jau tuomet, kai atidarote ir žmogus jus išvysta. Mes visi mėgstame, kai mus sutinka draugiškai, šiltai, palaikant akių kontaktą. Patys skirdami tokį dėmesį kitiems, kartu su ištiesta nugara ir tvirtu rankos paspaudimu, siunčiame signalą ne tik apie tai, kad esame draugiškai nusiteikę, bet ir savimi pasitikintys profesionalai“, - papildo I. Sapagovaitė Briedelienė.
Kada „tu“, o kada „jūs“?
Bendravimo etiketas ir geras įspūdis siekiant palaikyti puikius verslo santykius su klientais ar partneriais taip pat labai svarbus, o dažniausios klaidos, anot etiketo ekspertės, atsiranda tada, kai žmogus bendraudamas apie save galvoja daugiau nei apie pašnekovą.
„Negerai, jei dalyvaudami pokalbyje mintimis nuklystame į asmeninių klausimų sprendimą, pertraukinėjame, kitų istorijas užgožiame savo patirtimis ir pasakojimais, lengvai perkeliame dėmesį į dirgiklius - telefonus, kompiuterius, aplinkinius žmones, - komentuoja pašnekovė. - Tik tuomet, kai sutelkiame visą dėmesį į asmenį, su kuriuo bendraujame, sukuriame jaukią, ramią aplinką, kurioje atidarome galimybes lengviau siekti bendrų ar asmeninių tikslų, pasiunčiame signalą, kad mumis galima pasitikėti“, - dalinasi I. Sapagovaitė Briedelienė.
Ji išskiria kelias verslo santykiuose svarbiausias bendravimo etiketo dedamąsias: tvirtas ir taisyklingas pasisveikinimas, akių kontakto palaikymas, pagarba laikui - punktualumas, neigiamų emocijų suvaldymas ir argumentuotas konfliktų sprendimas remiantis faktais, tinkamo balanso tarp profesionalumo ir draugiškumo palaikymas.
Vienas dažnai klausimų keliančių bendravimo etiketo niuansų yra kreipiniai. Etiketo ekspertė pabrėžia, kad pradedant bendrauti su dar nepažįstamais žmonėmis teisingas kreipinys visuomet yra „Jūs“. Pasak jos, vienuose santykiuose į familiarų kreipinį „Tu“ norisi pereiti jau pirmajame pokalbyje, kituose - po ilgesnio laiko. Etiketas konkrečių laiko rėmų tam nenumato, šis sprendimas yra individualus. Į ką svarbu atkreipti dėmesį - pereiti prie kreipinio „Tu“ reikėtų tik po atskiro paraginimo, prašymo. Jaučiant, kad jau norisi santykius perkelti į familiaresnį lygį, bet kitas žmogus tokio paraginimo nepasako, galima patiems tai inicijuoti pasiūlant - „prašau, kreipkitės į mane tu“. Įprastai toks prašymas tampa abipusiu sutarimu.
Verslo aprangos etiketas laisvėja
Nors verslo aprangos etiketas su laiku šiek tiek laisvėja, prisitaiko prie modernėjančio gyvenimo, pagrindiniai principai išlieka. Vienas svarbiausių - aprangos kodo paisymas. Tai reiškia, kad prieš susitikimus verta atsižvelgti į įprastas darbo srities, įmonės ar susitikimo vietos gaires.
„Einant į verslo susitikimą banke apranga bus griežtesnė nei susitikime, kuris vyksta kūrybinės industrijos aplinkoje. Tie patys principai galioja ne tik aprangos deriniams, bet ir aksesuarams bei makiažui. Kuo formalesnė aplinka, tuo apranga ir likusios detalės yra subtilesnės, ir atvirkščiai, kuo laisvesnė aplinka, tuo daugiau yra pasirinkimų saviraiškai ir stiliui“, - sako I. Sapagovaitė Briedelienė.
Jos teigimu, geros verslo aprangos dedamosios yra tvirti, kokybiški ir išlyginti audiniai, tinkamas dydis, subtiliai pasirinktos atviros vietos, uždari ir švarūs batai, subtilūs aksesuarai, vos juntamas kvepalų kiekis.
„Tinkamai pasirinkę aprangos derinius susitikimams galime laimėti papildomą tašką. Potencialūs verslo partneriai susidarys geresnę nuomonę, nei tuo atveju, kai į šį klausimą pažiūrėsime atmestinai“, - apibendrina pašnekovė.
Kostiumai nuo seno buvo laikomi verslininko statuso simboliu. Iš tiesų retai kada galime įsivaizduoti dalykinį susitikimą be šio aprangos derinio. Tačiau jeigu susitikimas vyksta biure arba eilinėje kavinėje pasirinkti itin puošnūs kostiumai atrodys kaip papūgos išsišokimas. Lengviau pasakyti, nei padaryti, bet atrodyti stilingai privalu. Apklausos rodo, kad žmogus, kuris rūpinasi savo apranga kelia didesnį pasitikėjimą, nei netvarkingai apsirengęs.
Verta paminėti, kad moterims reikėtų pagalvoti ir apie tvarkingą šukuoseną: „Mes ne tik patys save reprezentuojame pasirinkdami vienokią ar kitokią aprangą, šukuoseną, bet taip pat išreiškiame pagarbą kitam žmogui, kuris į mus žiūri.“
| Aprangos kodas | Apibūdinimas |
|---|---|
| Oficialus | Labai apribotas kodas, prie kurio nedera puoštis ryškiais aksesuarais. |
| Pusiau formalus | Beveik visi vyriški kostiumai atitinka šį stilių. |
| Visiškai oficialus | Tai iškilmingiausia apranga, kuria vilkima tik per išskirtines iškilmes. |
| Neoficialus | Neformalus dar nereiškia, kad rengtis galima kaip nori. Tai reiškia, kad galima pasirinkti vieną aprangos kodą, kuris patinka. |
| Laisvas verslo | Galima rinktis net džinsus ir kokybišką klasikinį švarką. Svarbu, kad drabužių medžiagos būtų kokybiškos, o audinių spalvos pastelinės. Nešokiruokime aplinkinių ryškių spalvų drabužiais. |
Darbas iš namų
Kai kurių įmonių darbuotojai po karantino taip ir liko dirbti iš namų. Įprastus biurus pakeitė asmeninė namų erdvė, tačiau, pasak etiketo ekspertės, čia taip pat nereikėtų pamiršti apgalvoti, kaip rengiamės, jei planuojame bendrauti nuotoliniu būdu.
„Jei nuotolinis pokalbis vyksta su įjungtomis kameromis, vertėtų nepamiršti, kad tai darbo susitikimas. Žinoma, būna išimčių, kai įmonės darbuotojai turi vidinius pasikalbėjimus, tada galima rengtis laisviau. Tačiau net ir dirbant iš namų reikėtų apgalvoti savo aprangą. Nebūtina apsirengti itin oficialiai, bet laisvo verslo aprangos kodo verta laikytis, kad atrodytumėte tvarkingai ir reprezentatyviai“, - pataria I. Sapagovaitė-Briedelienė. Pašnekovė įsitikinusi, kad nereikėtų per daug atsipalaiduoti ir susitikime dalyvauti vilkint pižamą. Juk eidami į realų darbo susitikimą taip pat jos nevilkėtume. Tas pats aprangos etiketas galioja ir nuotoliniams susitikimas, jie nelabai kuo skiriasi nuo įprastų.
Darbo pokalbio apranga
Ieškant darbo, dažnai kyla abejonių, ką reikėtų vilkėti darbo pokalbio metu, juk pirmas įspūdis visada labai svarbus. Anot etiketo specialistės, natūralu, kad apranga nėra pagrindinis kriterijus vertinant žmogaus kompetenciją ir priimant lemiamą sprendimą, ar žmogus bus įdarbintas, bet tai gali tapti papildomu tašku, kurį galima sau pridėti.
„Prieš einant į pokalbį dėl darbo reikėtų pasidomėti įmonės stiliumi ir kaip joje įprasta rengtis. Jei, pavyzdžiui, darbo pokalbis vyks banke, savaime suprantama, kad laikysimės įprasto verslo aprangos kodo, tačiau jei darbo sritis kūrybinė industrija, meno ar mados pasaulis, informacinės technologijos, aprangos kodas dažniausiai yra laisvesnis“, - pataria I. Sapagovaitė-Briedelienė ir priduria, kad tos pačios taisyklės galioja ir darbo pokalbiui, vykstančiam nuotoliniu būdu.
Indrė rekomenduoja laikytis tam tikrų taisyklių ir prieš pasirenkant aprangą apgalvoti tris kriterijus. Pirmas - drabužių atvirumas: nereikėtų rodyti per daug atviro kūno, tai dažniausiai taikoma moterims, pavyzdžiui, sijonas neturėtų būti per trumpas, o palaidinės iškirptė per daug gili. Antras kriterijus - audiniai. Jie neturėtų būti susiglamžę, labai ploni, svarbu, kad nesimatytų apatiniai drabužiai. Trečias kriterijus - drabužių dydis. Svarbu įsivertinti, kad drabužiai nebūtų per maži ar per daug aptempti.
Vis dėlto, patys neretai bloginame situaciją darydami ir daugiau veiksmų - atrašinėdami laiškus, naršydami internete. Dalyvaudami susirinkime, stenkitės koncentruotis į aktyvų dalyvavimą ir našų indėlį.
Praėjus beveik metams galima vertinti ir besikeičiantį naratyvą. Gana ryškų biurų darbuotojų džiaugsmą dėl sutrumpėjusių kelionių, sutaupytų pinigų ir produktyviau išnaudoto laiko pamažu sekė žinios apie didėjančias kompanijų, leisiančių darbuotojams nuolat dirbti iš namų, gretas. Rudeniop jau imta giliau vertinti neigiamas nuolatinio darbo iš namų pasekmes. Didėjantis stresas, sumenkęs socialinis gyvenimas ir silpnėjanti komandos dvasia tampa iššūkiu tiek darbuotojams, tiek jų vadovams.
Kaip pabrėžia „Harvard Business Review“, jei anksčiau buvome linkę į kraštutinumus (darbas tik biure arba tik namuose), vis dažniau būsime linkę į kompromisus. Apie hibridinio darbo praktiką rudenį paskelbė ir „Google“. Jų planuose nuo 2021 rudens dvi dienas per savaitę leisti darbuotojams dirbti namuose, o likusios trys dienos bus skirtos bendradarbiauti biure. Taigi, planai visam laikui grįžti į biurą kol kas ir lieka planais, taip pat, jei tikėsime ateinančia hibridinio darbo praktika, bendrauti per nuotolį reikės ir ateityje.
Vaizdo susitikimų etiketas
Vaizdo susitikimai tapo neatsiejama gyvenimo dalimi praeitą pavasarį ir, panašu, artimiausiu metu neketina niekur dingti iš mūsų gyvenimo. Dažniausiai aptarinėjame kamerų klausimą ir būtent įjungta dalyvių kamera imta laikyti etiketo pavyzdžiu. Tačiau vien įjungti kameros neužtenka. Geriausias vaizdo skambučio draugas - tinkamas apšvietimas. Dienos metu stenkitės sėsti priešais langą taip, kad šviesa kristų ant veido. Stebėkite, ar natūralaus apšvietimo pakanka tamsesniu metų laiku. Jei daug laiko praleidžiate priešais kamerą, galbūt vertėtų investuoti į profesionalesnį apšvietimą, pavyzdžiui, žiedinę lempą, nors paprasčiausia stalinė lempa veikia ne ką prasčiau.
Svarbu atrasti ir tinkamą kameros poziciją. Jungiantis į vaizdo susitikimą iš anksto derėtų pasiruošti darbo vietą - įvertinti, kas matoma jūsų užnugaryje. Kuo mažiau vaizdų, tuo mažesnį nuovargį kelsite kolegoms.
Kviesdami kolegas į susirinkimą, stenkitės kuo tiksliau suformuluoti susirinkimo tikslą ir planą. Kaip pavyzdžiu galite vadovautis susirinkimo planavimo klausimais. Atkreipkite dėmesį į kvietimą, jame turėtumėte rasti informacijos - planuojamas vaizdo susitikimas ar telekonferencija. Jei kvietime nėra nurodyta kitaip, vyks vaizdo susitikimas. Prisijunkite anksčiau. Pirmiausia, taip išvengsite nepatogaus atsiprašinėjimo pavėlavus. Nors iš tiesų kur kas svarbesnės yra pirmosios keletas minučių, skirtos maloniai pasišnekučiuoti su kolegomis apie orą.
Ruošiantis dalyvauti vaizdo susitikime, derėtų iš anksto patikrinti garso nustatymus. Įsitikinkite, ar jūsų kompiuterio mikrofonas yra pakankamai jautrus, ar susirinkimo dalyviai galės gerai jus girdėti. Antrasis žingsnis - kiek įmanoma sumažinkite pašalinius garsus. Venkite užsiimti bet kokia veikla - nesisukiokite virtuvėje, išjunkite telefono garsą, iš anksto paduokite šuniui ėsti.
Saikingas dalyvavimas vaizdo susirinkimuose, nors ir varginantis, vis dėlto yra vienas iš paprasčiausių būdų išlaikyti socialinius kontaktus ir nenutolti nuo buvusio įprasto gyvenimo ritmo.
Terminas „Zoom nuovargis“ pradėtas vartoti 2020 pavasarį neatsižvelgiant į tai, kokią programą naudojate - „Zoom“, „Teams“ ar „Google Hangouts“. Kol laukiame mažiau sekinančio techninio sprendimo, t. y. kol mūsų vaizdo susitikimai persikels į virtualią realybę, pagrindinis nuovargio mažinimo receptas - riboti laiką, praleidžiamą bendraujant prie ekranų. Susirinkimo metu mūsų smegenys apkraunamos didžiuliu neverbalinės informacijos srautu, kurį nuolat stengiasi perprasti. Taigi, norom nenorom darome keletą veiksmų vienu metu - klausome, žiūrime, interpretuojame kolegų toną ir veido išraišką ir t.t. Šis multitaskinimas ir yra vienas iš pagrindinių veiksnių, keliančių nuovargį.
Prieš keletą metų JAV atlikto tyrimo metu suskaičiuota, kad vidurinės grandies vadovai susirinkimuose praleidžia maždaug 30 proc. darbo laiko. Suskaičiuoti, kiek praleidžiame susirinkimuose ir kiek laiko iš tiesų aktyviai juose dalyvaujame, kiekvienas gali užmetęs akį į savo kalendorių. Trejetas-ketvertas valandų kasdien nejučia virsta diena ar dviem per savaitę. Jei dar pridėsime keletą beverčių susirinkimų, kurių metu nepratariame nė žodžio ir niekaip neprisidedame siekiant bendro tikslo, pamatysime, kiek laiko susirinkimuose praleidžiame veltui.
Apie 80 proc. žmonių pirmąkart sutinka vieni kitus internete, todėl mūsų elgesys, skaitmeniniai įpročiai tampa vis svarbesni. Ar ruošiatės darbo pokalbiui, ar ketinate sužavėti potencialų klientą, ar tiesiog norite būti geras darbuotojas, derėtų gerai išmanyti vaizdo susitikimų etiketą. Gerbkite savo ir kitų laiką.
Vaizdo susitikimų etiketas
Virtualios komandos, palyginti su dirbančiais vienoje lokacijoje, 2,5 karto dažniau jaučia nepasitikėjimą kolegomis, gerokai dažniau susiduria su menka kompetencija, sulaužytais įsipareigojimais ir prastais sprendimais. Nerimą kelia tai, kad žmonės užtrunka nuo 5 iki 10 kartų ilgiau išreikšdami savo nuomonę. Elektroninis laiškas yra pats neutraliausias bendravimo būdas, smarkiai ribojantis gavėjo interpretacijos galimybes. Psichologinių tyrimų metu nustatyta, kad kiekviena žinutė skaitoma kiek negatyviau nei skambėjo rašančiajam.
Apie tokį neigiamą el. laiškų supratimą jau daugiau nei prieš dešimtmetį rašė ir emocinio intelekto guru Daniel Goleman. Jo teigimu, jei rašantysis buvo nusiteikęs pozityviai, gavėjas veikiausiai skaito žinutę neutraliai, neutraliu tonu rašytos žinutės jau skaitomos kaip negatyvios. Tai reiškia, kad yra tik maža tikimybė, jog gautas el. laiškas suteiks džiaugsmo.
Su neigiamu stebėtojų vertinimu susiduriame ir bendraudami video susitikimuose. Atsiradę techniniai trikdžiai ir apribotos bendravimo galimybės - kalbėjimas po vieną, nejaukios tylos pauzės ir iki minimumo įspraustas žmogaus kūnas - dažnai trukdo įsitraukti į vykstančią diskusiją, bei lemia negatyvesnį požiūrį. „Zoom“ (ar bet kurio kito įrankio) nuovargį sukeliantys veiksniai yra bendražmogiški, juos verta žinoti, apie juos kalbėti, idant atsikratytume ir taip gajaus vienišumo ir nusivylimo jausmo.
Kas nutiko, kai darbui skirtas laikas persikėlė į vietą, kuri turėtų būti skirta poilsiui? Užsitęsusio darbo namuose painiavą gali padėti išspręsti kruopštus laiko planavimas. Tačiau nereikėtų nuvertinti ir rutinos, kurią gali padiktuoti mūsų asmeniniai santykiai. Suprasdami, kaip keičiasi mūsų vaidmenys, galime dinamiškiau prisitaikyti ir prie kintančių reikalavimų.
Emily Post suprato, kad etiketo svarba yra kurti ne taisykles, bet santykius.