Valstybinės žemės nuomos mokestis yra svarbus klausimas, sukeliantis diskusijas tarp žemdirbių ir vietos politikų. Šiame straipsnyje aptariami valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifai, lengvatos ir su tuo susiję klausimai, remiantis skirtingų savivaldybių pavyzdžiais.
Valstybinės Žemės Nuomos Mokesčio Tarifų Nustatymas
Praėjusią savaitę vykusio Telšių rajono savivaldybės tarybos posėdžio metu daug diskusijų sukėlė klausimo - dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifų nustatymo 2017 m. mokestiniam laikotarpiui - svarstymas. Sprendimo projekte siūlyta žemės ūkio žemės sklypams (įskaitant mėgėjų sodo žemės sklypus) nustatyti 1 proc. mokesčio tarifą (mokestis 0,11-0,18 Eur už arą), gyvenamųjų teritorijų žemės sklypams - 0,7 proc. mokesčio tarifą (mokestis sudaro 0,17-5,5 Eur už arą), komercinės žemės sklypams - 0,9 proc. mokesčio tarifą (mokestis sudaro 0,51-16,0 Eur už arą), pramonės ir sandėliavimo žemės sklypams - 2,5 proc.
Nuo 2010 m. nekeistus tarifus dalis Tarybos narių užsimojo mažinti, o kitus didinti. Štai Vietinio ūkio, ekologijos ir kaimo reikalų komiteto posėdyje Tarybos nariai Adomas Domarkas ir Zenonas Mockus pasiūlė sumažinti mokesčio tarifą iki 1,5 proc. pramonės ir sandėliavimo žemės sklypams. Tačiau tokiems kolegų siūlymams Tarybos posėdžio metu prieštaravo Algirdas Bacevičius: „Pramonės ir sandėliavimo žemės sklypais nesinaudoja paprasti žmogeliai. Jais naudojasi verslininkai, kurie uždirba pinigus.
Vietinio ūkio, ekologijos ir kaimo reikalų komiteto posėdyje tuo tarifu buvo nepatenkinti A. Domarkas ir Z. Mockus. Turbūt patys naudojasi tokia žeme…“ A. Bacevičius pabrėžė, kad susitikime su rajono verslininkais šie visiškai neprieštaravo 2,5 proc. mokesčio tarifui, neprašė jo sumažinti bei nematė jokių problemų jį mokėti.
Savo ruožtu A. Bacevičius pasiūlė didinti žemės ūkio žemės sklypams mokestinius tarifus, nes valdiška žemė esą yra nuomojama pusvelčiui. „Komitete (Vietinio ūkio, ekologijos ir kaimo reikalų, - red.) taip ir nepavyko išsukti šia tema diskusijos, nes jam pirmininkauja Algirdas Tarvainis, kuris turbūt yra daug žemės išsinuomojęs, - Tarybos posėdyje kalbėjo A. Bacevičius. - 6 000 ha žemės ūkio paskirties žemės Savivaldybė išnuomoja pusvelčiui. Už 1 ha prašo vos 6 Eur, kada rinkos kaina yra 100-150 Eur už ha! Mes netenkame didžiulių lėšų.
Kalbėjau su ūkininkais. Įsismarkavusį Tarybos narį ėmė raminti Telšių rajono savivaldybės meras P. Sprendimo projektą rengusi Telšių rajono savivaldybės administracijos Finansų skyriaus vedėjos pavaduotoja Daiva Vaitkuvienė, reaguodama į A. Bacevičiaus siūlymą didinti mokesčių tarifą žemės ūkio paskirties žemei, sakė, jog tai yra labai jautrus klausimas.
Esą tik 10 proc. nuomojamos žemės sudaro per 3 ha esantys sklypai. Visi kiti, anot D. Vaitkuvienės, yra trihektariai arba dar mažesni sklypeliai, kuriuos žmonės gavo atkurtos nepriklausomybės pradžioje ir yra tapę jiems papildomu pragyvenimo šaltiniu. „Jeigu sukeltume tą tarifą - padidintume mokestį iki rinkos kainos.
Tarybos narys Almantas Lukavičius pabrėžė, jog labai svarbu, kad mokestiniai tarifai būtų prilyginti aplinkiniuose rajonuose esantiems tarifams. Kitaip Telšiai tampa nekonkurencingi kitų rajonų atžvilgiu. Įsismarkavusias diskusijas nutraukė meras P. Kuizinas. Rajono vadovo teigimu, nėra jokios skubos tvirtinti mokestinių tarifų.
Ginčas Radviliškio Rajone Dėl Padidinto Mokesčio
Dėl padidinto valstybinės žemės nuomos tarifo Radviliškio rajone ne juokais tarpusavyje susikivirčijo žemdirbiai ir jų politiniai atstovai vietos Taryboje. Tiesa, valstybinės žemės, o ne privačios, nes įstatymas išskiria privačiose rankose turimą žemę nuo valstybei priklausančią. Rajone valstybinės žemės yra išnuomota virš 4 tūkstančių hektarų, o stambesnių nuomininkų, kurie nuomotų virš šimto ha, galima suskaičiuoti ant rankos pirštų.
Vasaros pabaigoje Savivaldybės taryba padidino valstybei priklausančios žemės sklypų žemės ūkio paskirties nuomos procentą - nuo dviejų procentų pakėlė iki 3,5 procentų. Šimtus hektarų valstybinės žemės valdantiems ūkininkams po tokio vietos politikų sprendimu teks plačiau praverti piniginę.
Pavyzdžiui, vienas asmuo, kuris pernai valdė daugiau nei 113 ha, mokėjo 9200 eurų (81 euras už ha), tai šiemet už beveik 116 ha turėtų susimokėti 17,8 tūkstančio eurų (153 eurus už ha). Tuo tarpu prie kryžiaus nepatenkinti žemdirbiai kala vietos Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos skyriaus pirmininką Aurimą Gaidžiūną ir jo bendrapartietį mero pavaduotoją Vytautą Krikščiūną, vieną stambiausių rajono ūkininkų. Esą tai jų iniciatyva pakeltas mokestis kone dvigubai.
“Galiu pasakyti tiek, kad tikrai ne nuo manęs priklauso didesnis mokestis. Balsavo keliolika tarybos narių. Tačiau tie, kurie piktinasi, turėtų pasakyti, kodėl taip daro. Aš jei noriu išsinuomoti žemės sklypą, už hektarą mokėsiu ne šimtą ir ne pusantro šimto eurų. Mokėsiu rinkos kaina, o ji yra ne mažiau du šimtai penkiasdešimt eurų. O kur dar žemės mokestis, kurį moka ne savininkas, o nuomotojas?
Nežinau, kaip kitiems atrodo, bet tai nesąžininga konkurencija. Savivaldybė taip pat negauna pajamų. Kaimo žmonės skundžiasi kelių kokybe, o tuo pačiu metu kažkas yra lygesnis už lygius”, - svarstė Kaimo reikalų ir Investicijų komiteto pirmininkas “valstietis” A.Gaidžiūnas.
Už valstybinę žemę yra atsakinga Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) ir jos skyriai savivaldybėse. Kokia tvarka galima išsinuomoti valstybei priklausantį žemės sklypą, paaiškino Algirdas Gedminas, NŽT Radviliškio skyriaus vedėjas. “Jei asmuo žino, kad yra nenaudojamas arba laisvas žemės sklypas, ateina pas mus. Jis privalo suforminti dokumentus dėl kadastrinių duomenų, o tada pasirašoma sutartis 25 metams.
Tarifo dydį nustato savivaldybė, o ne NŽT. Mes tik žiūrime, ar sumokamas mokestis, ar laikomasi sutarties sąlygų. Kas kiek išsinuomavo, atsakyti negaliu, nes tai jau asmens duomenys. Dėl sumokamo mokesčio, tai jau savivaldybės reikalai ir tai žino jos administracijoje”, - komentuoja A.Gedminas.
Anot jo, jei gaunama informacijos, kad nuomininkas pernuomoja jam išnuomotą žemę, tai NŽT skyriaus aiškinasi ir paaiškėjus tokiam faktui, sutartis būtų nutraukiama. NŽT savo portale skelbia viešai laisvus valstybinės žemės plotus.
Apie nesutarimus tarp žemdirbių girdėjo ir Radviliškio rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas Alfredas Juozapavičius. Pasak valdininko, kivirčai ir kiti ginčai galėjo kilti ir dėl pavydo. Tačiau kas kam ko pavydėti galėjo, klerkas nutylėjo.
Valstybinės Žemės Nuomos Mokesčio Lengvatos
Valstybinės žemės nuomos mokesčio lengvata teikiama fiziniams asmenims, nurodytiems 2012-06-28 Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T-313 „Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifų nustatymo“ 3.1 punkte, t.y., fiziniams asmenims, kuriems nustatytas 0-40 proc. darbingumo lygis (iki 2007 m. birželio 30 d. - I ir II grupės invalidai), senatvės pensininkams ir nepilnamečiams asmenis, kai minėtų asmenų šeimose mokestinio laikotarpio pradžioje (einamųjų metų sausio 1 d.) nėra darbingų asmenų, išskyrus mokymo įstaigų dieninių skyrių studentus bei moksleivius, ir kai sklypo plotas yra ne didesnis kaip 8 arai.
Senatvės pensininkams lengvata suteikiama automatiškai, o asmenys, kuriems nustatytas 0-40 proc. Valstybinės žemės nuomos mokesčio, žemės mokesčio, nekilnojamojo turto mokesčio arba paveldimojo turto mokesčio lengvata teikiama fiziniams asmenims atitinkantiems Mokesčių lengvatų teikimo taisyklių, patvirtintų Kauno miesto savivaldybės tarybos 2007-11-15 sprendimu Nr. 1. 1.1. 1.2. 1.3. fizinio asmens šeimoje yra neįgaliųjų asmenų, kuriems nustatytas 0-40 procentų darbingumo lygis (iki 2007 m. birželio 30 d. 1.4. 1.5. vienas iš sutuoktinių, kai kito nėra, augina vaiką (-us) iki 18 metų arba neįgalų vaiką (iki 2007 m. birželio 30 d. 1.6.
2. fizinio asmens naudojami statiniai ir žemės sklypai yra Centro seniūnijoje (Senamiestyje ir Naujamiestyje) ir šis asmuo atlieka statinių fasadų ar stogų tvarkomuosius statybos darbus ir (ar) tvarkybą pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus, taikomus šioje teritorijoje esantiems pastatams. Mokesčio lengvata suteikiama, jei fizinis asmuo atlieka šiuos darbus: išorės sienų ir pamatų restauravimą, stiprinimą; fasado tinkavimą, dažymą; langų ir išorės durų keitimą, dažymą, neįgaliųjų įeigos įrengimą; stogo keitimą ir remontą; lietvamzdžių įrengimą, keitimą.
3. fizinis asmuo kultūros paveldo objekto ar kultūros paveldo vietovės teritorijoje esančioje žemėje atlieka tvarkybos ar (ir) statybos darbus kultūros paveldo statinio (-ių) išorėje.
Prašymus priima ir registruoja Klientų aptarnavimo ir informavimo skyriaus Asmenų aptarnavimo poskyris, adresu Laisvės al. Detalesnė informacija teikiama Licencijų, leidimų ir paslaugų skyriuje, adresu M. Daukšos g.
Apibendrinant, valstybinės žemės nuomos mokestis yra svarbus klausimas, reikalaujantis atidaus savivaldybių ir žemdirbių bendradarbiavimo.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimai nuo 2026-01-01
| Žemės paskirtis | Mokesčio tarifas | Mokestis už arą (apytiksliai) |
|---|---|---|
| Žemės ūkio žemė (įskaitant sodus) | 1% | 0,11-0,18 Eur |
| Gyvenamosios teritorijos | 0,7% | 0,17-5,5 Eur |
| Komercinė žemė | 0,9% | 0,51-16,0 Eur |
| Pramonės ir sandėliavimo žemė | 2,5% | Nenurodyta |
