Žemės Sklypo Ribų Nustatymo Tvarka Lietuvoje

Nuosavybės teisė daugelio mokslininkų yra pripažįstama viena svarbiausių žmogaus teisių. Neretai ji sąlygoja kitas svarbias asmens teises, tokias kaip teisė į orumą, teisė į gyvybę, sveikatą, mokslą ir kt. turėjimus. Šis nuosavybės institutas ilgainiui tapo vienu pagrindinių demokratinės valstybės požymių. Lietuvoje 1990 metais, atgavus nepriklausomybę, buvo atkurta privati nuosavybė.

Siekiant greitumo ir paprastumo, juose sklypo ribos buvo nustatomos tik apytikriai. Vėliau, atliekant žymiai tikslesnius matavimus, gretimų žemės sklypų ribos nesutapdavo. Iki to laiko, kai išaiškėdavo netikslumai, žmonės naudodavosi sklypais pagal nustatytas pirmines žemės sklypų ribas. Vakaruose teisės doktrinoje yra įtvirtinta norma, jog valdymas yra pagrindas įgyti nuosavybę į daiktą. Ne išimtis yra ir žemė. Turėjimas savo žinioje žemės plotą tam tikrą laiką sudaro pagrindą atsirasti nuosavybės teisei į tą sklypą. Pagal užsienio praktiką valdymu galima pakeisti žemės sklypo ribas.

Šiame darbe bus stengiamasi išsiaiškinti galimybę žemės sklypo ribas nustatyti pagal faktinį valdymą, kai pagal dokumentus jos nėra tikslios. Šios normos platesnis įtvirtinimas išspręstų problemas, kai gretimų sklypų savininkų ribos pagal dokumentus nesutampa. Ištyrus šiuos įstatymus ir esamą teisinę praktiką, išnagrinėti galimybę žemės sklypo ribas, kai jos pagal matavimo dokumentus nėra tikslios, nustatyti pagal faktinį valdymą. Iškeltiems uždaviniams įvykdyti, bus remiamasi teisės doktrinos, teismų praktikos, bei įstatyminiais šaltiniais. Bus pasitelkiama tiek užsienio, tiek Lietuvos literatūra.

Kadangi valdymas ir nuosavybės teisė į žemę yra labai sena teisės šaka, daug informacijos suteiks ir teisės istorijos analizė. Tai pasakytina apie Senovės Romą, kurioje teisė buvo labai išvystyta. Magistrinio darbo temos klausimu gausesnė ir užsienio teismų praktika. Daugelyje vakarų šalių žemės sklypų ribų nustatymas pagal faktinį valdymą yra ne naujas reiškinys. Tuo tarpu Lietuvoje yra nedaug teismų sprendimų, kuriuose būtų pasisakoma šia tema. Tai leidžia daryti išvadą, kad nuosavybės teisės problemų sprendimas per valdymo institutą Lietuvoje yra neišplėtotas. Kita vertus tai rodo, darbo temos aktualumą, teisinės problemos buvimą.

Darbe bus naudojami lyginamosios analizės, lyginamosios teisėtyros, sisteminis, istorinis, analitinis, lingvistinis, semantinis, aprašomasis ir loginis metodai. Kalbant apie kiekvieną teisės normą, labai svarbu išsiaiškinti toje srityje vartojamas sąvokas. Taip analizė tampa tikslesnė, konkretesnė, lieka mažiau vietos dviprasmybėms ir nesusipratimams. Tai labai svarbu ir taikant įstatymus kasdienybėje, nes būtent sąvokos leidžia suprasti, kas patenka į tos teisinės normos reguliavimo lauką. Šioje darbo dalyje bus bandoma išsiaiškinti žemės sklypo ribos sąvoką.

Žemės Sklypo Ribos Sąvoka

Dabartiniame lietuvių kalbos žodyne pateikiamos kelios žodžio "žemė" reikšmės:

1. planeta, kurioje mes gyvename;
2. viršutinis planetos paviršiaus sluoksnis: tą sluoksnį sudaranti medžiaga;
3. įdirbamasis paviršius;
4. sausuma;
5. šalis, kraštas;
6. dirva;
7. dirbamas bei naudojamas paviršiaus plotas;
8. dugnas.

Nors tai natūraliai siejasi ir su kitomis žodyno pateiktomis reikšmėmis. Tai sausumos, vandens ir miško plotus, apibūdinama gamtinėmis ir ūkinėmis charakteristikomis. Žmogaus veikloje žemė yra nekilnojamasis turtas, pagrindinė priemonė žemės ir miško ūkyje ir teritorinė bazė kitoms ūkio šakoms plėtoti, gyvenamosios vietovės, infrastruktūros sistemos elementams išdėstyti. Matyti, kad įstatymuose ir Lietuvos teisinėje literatūroje žemės sąvoka beveik nesiskiria nuo bendrinėje kalboje vartojamos sąvokos. Galbūt dėl to šiam terminui nėra skiriama daug dėmesio. Apibrėžimus randame tik keliuose šaltiniuose. Užsienio literatūra šiuo atžvilgiu yra kiek detalesnė.

Coke (1552-1634) yra pasakęs: "Žemė teisine prasme suvokiama kaip paviršius, dirva, žemės planeta ir t. t., prie to galima būtų priskirti ir pievas, ganyklas, girias, durpynus, vandenis, pelkes, dygliakrūmius ir dykynes". Matyti, jog užsienio literatūroje žemės sąvoka apima labai platų reikšmių lauką. Tai virš žemės paviršiaus ir po juo. Tokia samprata šiek tiek skiriasi nuo Lietuvos teisinėje sistemoje vartojamos sąvokos. Pastarojoje taikoma prezumpcija, kad žemės sklypo savininkui priklauso viskas kas yra ant žemės. O pati žemės sąvoka tiesiogiai daiktų neapima LR civiliniame kodekso 4.40 str. Šia galėtume pereiti prie žemės sklypo sąvokos analizės.

Jau minėtame "Dabartinės lietuvių kalbos žodyne" žodis sklypas apibrėžiamas kaip:

1. žemės gabalas.

Kitame šaltinyje apibrėžiama ir žemės sklypo sąvoka. Iš pastarojo šaltinio matyti, kad Lietuvos įstatymuose teikiama didelę reikšmę žemės sklypo registravimui. Taip pat minimos "nustatytos" žemės sklypo ribos. Čia nedetalizuojama, kaip tos ribos turėtų būti nustatomos. Čia minėtas sąvokas. Dabartinės lietuvių kalbos žodyne randame žodžio riba apibrėžimą. Tai:

1. erdvės ar laiko skiriamoji siena.
2. leidžiamoji norma, paskutinis laipsnis.

Išsiaiškinome darbe vartojamos sąvokos dūmenis. Šių sąvokų, jos vartojimo ir aiškinimo ribas teisėje. Šios žemės sklypo ribos sąvokos. Tai: "riba tarp gretimų žemės sklypų, paženklinta riboženkliais arba sutampanti su stabiliais kraštovaizdžio elementais ir grafiškai pažymėta žemės sklypo plane." Nors pastarasis sąvokos apibrėžimas yra nurodytas kaip vartojamas LR Žemės įstatymas, jis leidžia įstatymo analogijos principu daryti numanomas išvadas ir apie kituose įstatymuose vartojamas šias sąvokas. Išsiaiškinę žemės sklypo ribos sąvoką galime pereiti prie įstatymų, kurie reglamentuoja sklypo ribos nustatymą.

Teisinis Reglamentavimas

Žemės sklypo ribų nustatymui yra pirmiausia labai svarbu suprasti, ką reiškia ta sąvoka. Taip pat nemažiau naudinga ir žinoti teisės aktus, bei mokslinę doktriną, kuri yra šia tema. Svarbiausias teisės aktas nagrinėjamam darbui yra LR Civilinis kodeksas, kuris tiksliausiai pasisako šiuo klausimu.

Reikėtų paminėti CK 4.45 str. Jeigu sklypo ribos nėra aiškios esamuose dokumentuose, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus. Šis aktas labai svarbus šiam darbui, jis pasisako pradžioje išsikeltu teisiniu klausimu.

Jeigu sklypo ribos nėra aiškios esamuose dokumentuose, jas nustato teismas, tarp kitų kriterijų atsižvelgdamas dar ir į faktiškai valdomą sklypą. Tokia norma suteikia faktiniam sklypo valdymui daug reikšmės. Matyti, kad minėta norma taikoma tada, kai yra nesutarimas tarp gretimų sklypų savininkų, dėl žemės ribų. Tai suprantama, nes civiliniuose santykiuose šalims sutariant dėl teisinio objekto, įstatymai į tai nesikiša, nebent šalims susitarimai prieštarautų imperatyvioms įstatymo normoms. Vadinasi, kai sklypų savininkai sutaria dėl žemės sklypo ribų, jos gali būti nustatomos pagal šalių susitarimą. Svarbu, kad būtų abiejų savininkų sutikimas ir nebūtų prieštaravimų konkretiems įstatymams.

Dėmesys skiriamas CK 4.45 straipsnyje pavartotai "kitų įrodymų" sąvokai. Aiškinama, kad byloje, dėl žemės sklypo ribų teismas, kaip ir bet kurioje kitoje byloje, turi tirti vadovaudamasis CPK nustatytomis įrodinėjimo proceso tvarka ir taisyklėmis. Konsultacijoje aiškinant "kitų įrodymų" nustatant žemės sklypo ribų sąvoką, pasitelkiami bendrieji teisminio proceso dėsniai: kad teismas įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Čia minėtoje CK normoje kalbama apie tai, jog žemės sklypo ribos turi būti neaiškios esamuose dokumentuose.

Teismas pabrėžė, kad CK 4.45 str. reguliuoja visiškai kitokio pobūdžio teisinius santykius, t.y. jeigu sklypo ribos nėra aiškios esamuose dokumentuose. Teismas akcentavo, kad LR CK 4.45 str. normos netaikomos bylose su viešojo administravimo institucijomis, dėl žemės sklypų ribų. Šiam nagrinėjamos normos taikymui.

Žemės sklypo ribas reglamentuoja ir kiti Lietuvos teisės aktai.

Taip pat sakoma, kad "kai tarp dviejų žemės sklypų yra privatizuojamas upelis arba griovys, riba nustatoma jo viduriu". Panašios nuostatos matyti ir kituose LR poįstatyminiuose aktuose.

"Žemės sklypų formavimo rengiant žemėtvarkos projektus taisyklėse" pasakyta, kad "Žemės sklypo riba prie upelių ir griovių, nepriskirtų valstybiniam vandens fondui, nustatoma upelio ar griovio viduriu." Tai rodo, jog žemės sklypo ribos įstatymuose ne visada reglamentuojamos formaliai pagal dokumentus, kad šiame klausime labai svarbus ir praktiškumo, patogumo kriterijus. Matyti, kad teisės aktai nurodo pakeisti žemės sklypo ribas atitinkamai pagal gamtinę, fizikinę situaciją natūroje. Toks reglamentavimas iš dalies yra patogesnis žemės sklypų savininkams, matininkams, ir kitiems šioje srityje dirbantiems specialistams. Tačiau iš kitos pusės iš to atsiranda neapibrėžtumas, netikslumas. Dažnai dėl individualių namų sklypų ribų nustatymo. Kreipiamasi net dėl kiekvieno žemės lopinėlio. Šiuos klausimus, nes pastarieji kelia daug problemų šiandieniniame Lietuvos gyvenime.

Tokio pobūdžio klausimai nėra naujas reiškinys. Dėl žemės sklypo ribų. Ši riba priklausė kaimyninis sklypų savininkams pusiau. Dažnai, kildavo dėl šios ribos, buvo sprendžiami būtent šio skundo pagrindu. Matome, kad panašaus sklypo ribų reglamentavimo požymis yra ir dabartiniuose įstatymuose. Žemės sklypo ribų reglamentavimą rastume ir dar senesniuose teisės šaltiniuose. Žymesnis tarp jų būtų XII lentelių įstatymas. "Kad būtų paliktas laisvas 5 pėdų ruožas ties sklypo riba. Vėlesni įstatymai panaikina šį apribojimą ir leidžia statyti ant sklypo ribos. Pastarasis pavyzdys skiriasi nuo šiandieninio žemės sklypo ribų reglamentavimo. Tai gretimų sklypų. Šiame įstatyme labiau kalbama apie statinius statymus ant žemės sklypo ribos. Matyti, kad tiek romėnų teisė, tiek XII lentelių įstatymas nustatė laisvą tarpą prie žemės ribų. Dabar šiuojami tie laisvi tarpai. Kaip matyti, žemės sklypų teisinis reglamentavimas yra gana sudėtingas.

Tačiau iš kitos pusės galima sakyti, jog yra paliekama galimybė įstatymus pritaikyti prie faktinės situacijos. Aptarėme žemės sklypo ribos sampratą ir jos teisinį reglamentavimą. Tai atskirą priklausomybę nuosavybės teisę į juos turintiems subjektams. Nors žemės sklypo riboms išmatuoti yra sukurta nemažai tikslūs prietaisų ir metodologijų, įstatymuose šie klausimai nėra reglamentuojami įsakmiomis teisės normomis. Pirmojoje darbo dalyje išaiškinta žemės sklypo ribos sąvoka ir jos teisinis reglamentavimas. Šiuose žemės sklypų ribų klausimus, yra gana daug neaiškumų ir dviprasmybių. Būtent žemės sklypo ribų netikslumui ir bus skirtas šis skyrius. Kiekvieną sąvoką suprasti ir apibrėžti padeda lingvistinė, semantinė vartojams žodžių analizė. Tačiau jų gerai nežinant, gali kilti sunkumų taikant ar aiškinant teisę. Šiame darbe vartojamai sąvokai tikslus, būtų artimiausia 1, 2 ir 3 reikšmės. Pastarosios labiausiai atitinka nagrinėjamos sferos specifiką ir niuansus.

Šio žodžio tikslus reikšmė. O rašomame darbe yra vartojama sąvoka netikslus. Tai priešingai nei žodyne apibrėžtos reikšmės.

Vadinasi, magistriniame darbe kalbama apie tokias žemės sklypų ribas, kurios yra nustatytos su matavimo rezultats paklaida, kuri nėra artima nuliui. Toks aiškinimas yra labiau susijęs su prietaisų matavimu. Tai asmens netinkamai naudojamos matavimo metodologijos, arba atliekami darbai vadovaujantis ne ta sistema. Išsiaiškinus žemės sklypo ribos netikslumo sąvoką, galime pereiti prie analizės iš kur jie atsiranda. Tai teisės akts, reikalavims žemės sklypo ribų nustatymams, t. y. šioje teisės normoje. Aiškinimo, klaidas galima lengviau išieškoti atlyg...

Pagrindiniai aspektai, kuriuos reikėtų atsiminti:

• Nuosavybės teisė yra viena svarbiausių žmogaus teisių.
• Faktinis valdymas gali turėti įtakos nustatant žemės sklypo ribas.
• Teisinis reglamentavimas šioje srityje yra sudėtingas ir reikalauja nuodugnios analizės.

Šioje lentelėje apibendrinami pagrindiniai aspektai, susiję su žemės sklypo ribų nustatymu Lietuvoje:

tags: #gincytinu #sklypo #ribu #nustatymas